- NAUJAUSI (7371)
- AKYS (157)
- AUSYS (231)
- DANTYS (164)
- DRESŪRA (346)
- ELGSENA (878)
- ERKĖS, BLUSOS (139)
- JAUNO ŠUNS PRIEŽIŪRA (391)
- KAILIS, ODA (488)
- KAIP ATPRATINTI? (284)
- KAIP IŠMOKYTI? (296)
- KERGIMAS (314)
- KUO ŠERTI? (179)
- KUR ĮSIGYTI? (152)
- MITYBA (503)
- PARODOS (127)
- PRIEŽIŪRA (483)
- RUJA (331)
- SKIEPAI (207)
- SPORTAS (82)
- SVEIKATA (1002)
- VEISLĖS NUSTATYMAS (430)
- VIDURIAVIMAS, VĖMIMAS (187)

RAW sistema
Sveiki, gal galetumete placiau paaiskinti kas tai per dalykas, kaip maitinami sunys pagal sia sistema ir nuo kokio amziaus galima pradeti ja naudoti, nes musu mazylei 6 menesiai visiskai nebenoriai eda nei sausa maista nei skanestus nei mesyte, eda tik zmoniu maista, o duoti per daug tokio maisto nesinori.
2009-01-03 13:05:03
Nėra už ką, malonaus skaitymo
2009-01-03 22:57:24
aciu labai uz informacija
2009-01-03 18:19:04
tai kažkiek naudingos informacijos apie RAW. Jūsiškį tikrai jau galima pradėti pratinti prie RAW.
Šunims, sergantiems epilepsija, labai rekomenduojama šerti natūraliu maistu, ypač reikia atkreipti dėmesį ir patiekti organų įvairovę.
Pradėjus šerti natūraliai, apskritai yra pastebimas žymiai mažesnis ir trumpesnis kailio šėrimasis, t.y. šėrimosi laikotarpis sutrumpėja. Tačiau pačioje pradžioje pasitaiko ir visiškai priešingas efektas – šunys labai gausiai ir ilgai šeriasi, o paskiau atauga naujas plaukas (čia, aišku, visi aikčioja, kad tas ataugęs plaukas pats nuostabiausias ir gražiausias per visą šuns gyvenimą).
Taip pat visi labai džiaugiasi žymiai pagerėjusia dantų kokybe. Netgi bijant duoti kietuosius kaulus, o šeriant tik minkštais (vištos, žuvies) arba šuniui dorojant didžiulį mėsos gabalą, kur reikia plėšti, nugriaužti, nukąsti ir pan. dantys valosi. Be to teigiama, kad enzimai, esantys žalioje mėsoje taip pat prisideda prie dantų valymo.
Šeriant natūraliai, dauguma skeptiškai žiūri į papildų davimą. Papildai pateisinami tik tuo atveju, kai to tikria reikia (pvz., šuo serga, ar jam trūksta būtent kažkokios rūšies vitaminų), tačiau davimas „dėl viso pikto“ yra nereikalingas, gaudamas subalansuotą žalios mėsos dietą, šuo gauna visko, ko jam reikia. Beje, šitoj vietoj reikėtų paminėti, kad nemažai natūraliai šeriančių visgi duoda papildomai žuvų taukų. O ypač, jeigu šuo žuvies nevalgo ir nepripažįsta, tuomet žuvies taukai yra labai rekomenduojami.
Nemažai žmonių visgi duoda bent po kiaušinį į savaitę ir bent po keletą daržovių (nedideliais kiekiais), bet kiti sako, kad tai visiškai nebūtina, bet nekenkia.
Apie patį racioną:
Pasirinkus RAW, racionas turėtų atrodyti maždaug toks: 80% mėsos, 10% kaulų ir 10% organų.
Mėsa: viskas, kas plaukia, skrenda, vaikšto. Idealiausia turbūt būtų atrajojantys gyvūnai (karvės, ožkos, avys, elniai), bet žinoma, naudinga ir kiauliena bei paukštiena. Kažkiek kiaulienos duoti netgi būtina, kitaip šuo gali negauti pakankamai riebalų. Labai gerai kuo didesnė įvairovė. Bet, kaip jau sakiau, ne iš pradžių. Pradžioje reikėtų apsiriboti mažiau rūšių, kol šuo, jo organizmas ir jo skrandis pripras. Žuvį galima šerti cielą, su visais pelekais, kaulais, galvom, dantimis, žarnom ir pan. Aišku, atsižvelgiant į jos rūšį, reiktų pasižiūrėti (pvz., jeigu turi kokių nors aštrių gynybos priemonių (spyglių ar pan.), reikėtų nuimti. Pagal idealų variantą žuvį reikėtų duoti bent kartą per savaitę. Žuvys, naudingos dėl Omega 3 rūgščių: lašiša, upėtakis, skumbrė, silkė, sardinė, ančiuvis ir keletas kitų. Jos duoda tik Omega 3, bet tai nėra blogai, nes šunims Omega 6 poreikis yra labai nedidelis (Omega 6 yra randama grūduose, mėsoje, daugumoje augalų sėklų), o Omega 9 nereikalingas mėsėdžiams.
Kaulai:. Kadangi kaulai sudaro tik apie 10% raciono, RAW turi būti mėsa su kaulu, o ne kaulas su mėsa. Dažnai vartojamo termino „mėsingas kaulas“ iliustracija yra čia.
Gyvūnų dalys, tinkamos vartoti: vėlgi, kiek tik fantazija tempia: kaklas, pečiai, krūtinė, nugarinė, šonkauliai, pečiai, blauzda, šlaunis, kirkšnis, kumpis, uodega, žarnos, sparnai ir kt.
Organai: kuo didesnė įvairovė, tuo didesnis šansas, kad šuo gaus visų jam reikiamų medžiagų. Geriausia, kad bent 3% (iš 10% viso raciono duodamų organų) sudarytų kepenys, likusius procentus gali sudaryti inkstai, blužnis, reprodukciniai organai, liaukos ir pan. Širdis, skilvis ir liežuvis yra raumenys, todėl neatstoja maitinime organų.
Vienos dienos racione gali būti visos dalys (mėsa, kaulai, organai), arba gali būti po viena dalį kasdien (vieną dieną mėsa, kitą tik mėsingi kaulai, trečią tik organai ir pan.). Nėra jokių griežtų taisyklių.
Dozavimas
Norintiems pradėti, be abejo, reikia orientacinių dozių. Pačioje pradžioje rekomenduojama, kad kiekvienos dienos racionas turėtų būti apie 2-3% suaugusio viso šuns svorio. Mažesniems šunims tai turėtų būti apie 5% jų svorio. Tačiau tai tik pačios pradžios orientacinės dozės. Reikia stebėti šunį, jo poreikius ir dozę mažinti arba didinti.
Dar radau patarimą pradedantiemsiems. Jeigu ketinate jauną šunelį (puppy) pradėti šerti RAW, apskaičiuoti orientacines dienos normas reikėtų taip: pirmiausiai apskaičiuojat šunelio 10% esamo svorio, tuomet 2-3% suaugusio šuns idealaus svorio (idealaus svorio pagal tos veislės standartą). Taigi, pradėti šerti reikėtų 10% jo esamo svorio dozėmis kiekvieną dieną. Tuomet turėti omeny tą išskaičiuotą kitą rodiklį (2-3% idealaus suaugusio šuns svorio), ir kai šuneliui augant tas dabartinis 10% pasieks 2-3% idealaus suaugusio šuns svorio, šerti 2-3% idealaus suaugusio šuns svorio.
Tai čia teorija. Ją reikėtų turėti omeny tik pradedantiems. O praktiškai visada stebite šuns kondiciją, savijautą, alkio jausmą ir normas reguliuojate atsižvlgiant į konkretų individą.
Daiva D.
Kelios pastabos iš mano patirties.
Kepenys būtinai reikalingos. Tačiau šuo, gavęs gerą gabalą kepenų, bent kelias dienas kakoja itin skystai, o spalva juoda su žalsvu atspalviu. Tai normalu, tačiau nepatogu. Todėl verta kepenis arba paskirstyti kasdienai labai mažais kiekiais, arba "kepenų dienai" pridėti ko nors ypač tvirtinančio vidurius, pvz., vištienos kaklų. Čia gali būti tokia problema, kad didesniam šuniui tas kakliukas per smulkus, todėl jo kaip reikiant nesukramtys.
Manau, reikia atkreipti dėmesį ir į tai, kad kuo senesnis šuo, tuo sunkiau jam prisitaikyti prie natūralaus maisto, jei prieš tai jis ilgą laiką buvo šeriamas sausu. Adaptacijos laikotarpiu visiems šunims gali būti vienokių ar kitokių virškinimo ar medžiagų apykaitos sutrikimų. Mano vyriausias - 5,5 metų. Turiu pasakyti, kad jam sunkiau prisitaikyti, negu jaunesniam. Kaip reaguos šuo, kuriam daugiau kaip 10 metų, nesiryžtu prognozuoti. Manau, kad su senu šunimi nerizikuočiau šitaip eksperimentuoti.
štai čia taip pat galite rasti daug atsakymų apie šį maitinimą tik nepatingėkite pasiskaityti
http://fauna.savel.org/forum.cgi?op=view_thread;board=nuotykiais;thread=3796
na o čia informacija tiems kurie išsigando dėl įvairių bakterijų
http://rawfed.com/myths/bacteria.html
Na ir dar vienas patarimas prieš duodami mėsytę vieną dieną šuniui padarykite iškrovos dieną. Ir vėliau kas mėnesi po vieną tokią galit padaryti. Šis maitinimas reikalauja ganėtinai daug dėmesio, tad jei nepasiruošę šunio maitinimuisi įdėti ne mažiau pastangų nei savo tada geriau ir toliau maitinkite sausu maistu
Sėkmės, tik pirmiau viską perskaitykit ir nuorodose esančia informaciją o tada jau imkitės pervedinėt ant RAW
Šunims, sergantiems epilepsija, labai rekomenduojama šerti natūraliu maistu, ypač reikia atkreipti dėmesį ir patiekti organų įvairovę.
Pradėjus šerti natūraliai, apskritai yra pastebimas žymiai mažesnis ir trumpesnis kailio šėrimasis, t.y. šėrimosi laikotarpis sutrumpėja. Tačiau pačioje pradžioje pasitaiko ir visiškai priešingas efektas – šunys labai gausiai ir ilgai šeriasi, o paskiau atauga naujas plaukas (čia, aišku, visi aikčioja, kad tas ataugęs plaukas pats nuostabiausias ir gražiausias per visą šuns gyvenimą).
Taip pat visi labai džiaugiasi žymiai pagerėjusia dantų kokybe. Netgi bijant duoti kietuosius kaulus, o šeriant tik minkštais (vištos, žuvies) arba šuniui dorojant didžiulį mėsos gabalą, kur reikia plėšti, nugriaužti, nukąsti ir pan. dantys valosi. Be to teigiama, kad enzimai, esantys žalioje mėsoje taip pat prisideda prie dantų valymo.
Šeriant natūraliai, dauguma skeptiškai žiūri į papildų davimą. Papildai pateisinami tik tuo atveju, kai to tikria reikia (pvz., šuo serga, ar jam trūksta būtent kažkokios rūšies vitaminų), tačiau davimas „dėl viso pikto“ yra nereikalingas, gaudamas subalansuotą žalios mėsos dietą, šuo gauna visko, ko jam reikia. Beje, šitoj vietoj reikėtų paminėti, kad nemažai natūraliai šeriančių visgi duoda papildomai žuvų taukų. O ypač, jeigu šuo žuvies nevalgo ir nepripažįsta, tuomet žuvies taukai yra labai rekomenduojami.
Nemažai žmonių visgi duoda bent po kiaušinį į savaitę ir bent po keletą daržovių (nedideliais kiekiais), bet kiti sako, kad tai visiškai nebūtina, bet nekenkia.
Apie patį racioną:
Pasirinkus RAW, racionas turėtų atrodyti maždaug toks: 80% mėsos, 10% kaulų ir 10% organų.
Mėsa: viskas, kas plaukia, skrenda, vaikšto. Idealiausia turbūt būtų atrajojantys gyvūnai (karvės, ožkos, avys, elniai), bet žinoma, naudinga ir kiauliena bei paukštiena. Kažkiek kiaulienos duoti netgi būtina, kitaip šuo gali negauti pakankamai riebalų. Labai gerai kuo didesnė įvairovė. Bet, kaip jau sakiau, ne iš pradžių. Pradžioje reikėtų apsiriboti mažiau rūšių, kol šuo, jo organizmas ir jo skrandis pripras. Žuvį galima šerti cielą, su visais pelekais, kaulais, galvom, dantimis, žarnom ir pan. Aišku, atsižvelgiant į jos rūšį, reiktų pasižiūrėti (pvz., jeigu turi kokių nors aštrių gynybos priemonių (spyglių ar pan.), reikėtų nuimti. Pagal idealų variantą žuvį reikėtų duoti bent kartą per savaitę. Žuvys, naudingos dėl Omega 3 rūgščių: lašiša, upėtakis, skumbrė, silkė, sardinė, ančiuvis ir keletas kitų. Jos duoda tik Omega 3, bet tai nėra blogai, nes šunims Omega 6 poreikis yra labai nedidelis (Omega 6 yra randama grūduose, mėsoje, daugumoje augalų sėklų), o Omega 9 nereikalingas mėsėdžiams.
Kaulai:. Kadangi kaulai sudaro tik apie 10% raciono, RAW turi būti mėsa su kaulu, o ne kaulas su mėsa. Dažnai vartojamo termino „mėsingas kaulas“ iliustracija yra čia.
Gyvūnų dalys, tinkamos vartoti: vėlgi, kiek tik fantazija tempia: kaklas, pečiai, krūtinė, nugarinė, šonkauliai, pečiai, blauzda, šlaunis, kirkšnis, kumpis, uodega, žarnos, sparnai ir kt.
Organai: kuo didesnė įvairovė, tuo didesnis šansas, kad šuo gaus visų jam reikiamų medžiagų. Geriausia, kad bent 3% (iš 10% viso raciono duodamų organų) sudarytų kepenys, likusius procentus gali sudaryti inkstai, blužnis, reprodukciniai organai, liaukos ir pan. Širdis, skilvis ir liežuvis yra raumenys, todėl neatstoja maitinime organų.
Vienos dienos racione gali būti visos dalys (mėsa, kaulai, organai), arba gali būti po viena dalį kasdien (vieną dieną mėsa, kitą tik mėsingi kaulai, trečią tik organai ir pan.). Nėra jokių griežtų taisyklių.
Dozavimas
Norintiems pradėti, be abejo, reikia orientacinių dozių. Pačioje pradžioje rekomenduojama, kad kiekvienos dienos racionas turėtų būti apie 2-3% suaugusio viso šuns svorio. Mažesniems šunims tai turėtų būti apie 5% jų svorio. Tačiau tai tik pačios pradžios orientacinės dozės. Reikia stebėti šunį, jo poreikius ir dozę mažinti arba didinti.
Dar radau patarimą pradedantiemsiems. Jeigu ketinate jauną šunelį (puppy) pradėti šerti RAW, apskaičiuoti orientacines dienos normas reikėtų taip: pirmiausiai apskaičiuojat šunelio 10% esamo svorio, tuomet 2-3% suaugusio šuns idealaus svorio (idealaus svorio pagal tos veislės standartą). Taigi, pradėti šerti reikėtų 10% jo esamo svorio dozėmis kiekvieną dieną. Tuomet turėti omeny tą išskaičiuotą kitą rodiklį (2-3% idealaus suaugusio šuns svorio), ir kai šuneliui augant tas dabartinis 10% pasieks 2-3% idealaus suaugusio šuns svorio, šerti 2-3% idealaus suaugusio šuns svorio.
Tai čia teorija. Ją reikėtų turėti omeny tik pradedantiems. O praktiškai visada stebite šuns kondiciją, savijautą, alkio jausmą ir normas reguliuojate atsižvlgiant į konkretų individą.
Daiva D.
Kelios pastabos iš mano patirties.
Kepenys būtinai reikalingos. Tačiau šuo, gavęs gerą gabalą kepenų, bent kelias dienas kakoja itin skystai, o spalva juoda su žalsvu atspalviu. Tai normalu, tačiau nepatogu. Todėl verta kepenis arba paskirstyti kasdienai labai mažais kiekiais, arba "kepenų dienai" pridėti ko nors ypač tvirtinančio vidurius, pvz., vištienos kaklų. Čia gali būti tokia problema, kad didesniam šuniui tas kakliukas per smulkus, todėl jo kaip reikiant nesukramtys.
Manau, reikia atkreipti dėmesį ir į tai, kad kuo senesnis šuo, tuo sunkiau jam prisitaikyti prie natūralaus maisto, jei prieš tai jis ilgą laiką buvo šeriamas sausu. Adaptacijos laikotarpiu visiems šunims gali būti vienokių ar kitokių virškinimo ar medžiagų apykaitos sutrikimų. Mano vyriausias - 5,5 metų. Turiu pasakyti, kad jam sunkiau prisitaikyti, negu jaunesniam. Kaip reaguos šuo, kuriam daugiau kaip 10 metų, nesiryžtu prognozuoti. Manau, kad su senu šunimi nerizikuočiau šitaip eksperimentuoti.
štai čia taip pat galite rasti daug atsakymų apie šį maitinimą tik nepatingėkite pasiskaityti
http://fauna.savel.org/forum.cgi?op=view_thread;board=nuotykiais;thread=3796
na o čia informacija tiems kurie išsigando dėl įvairių bakterijų
http://rawfed.com/myths/bacteria.html
Na ir dar vienas patarimas prieš duodami mėsytę vieną dieną šuniui padarykite iškrovos dieną. Ir vėliau kas mėnesi po vieną tokią galit padaryti. Šis maitinimas reikalauja ganėtinai daug dėmesio, tad jei nepasiruošę šunio maitinimuisi įdėti ne mažiau pastangų nei savo tada geriau ir toliau maitinkite sausu maistu
2009-01-03 16:26:16, pakeista: 2009-01-03 16:29:29
Bone
Mice









