Kastravimas

nepasakyčiau, kad būtinas specialus sausiakas (tiesa, tokių kiek mačiau būna katėms), čia labiau tuo atveju, jei šuo linkęs tukti (tai būna dėl sumažėjusio aktyvumo ir pakitusio hormonų, ypač testosterono, balanso, bet paprastai tiesiog nereikia gyvio peršerti ir bėdos nebus) ar šiaip turi kokių sveikatos problemų. kastracija vieną riziką sumažina, kitą padidina, vieningos nuomonės šiuo klausimu nerasit, o aš kažkokią savąją šiuo klausimu kišti bijau. asmeniškai savo kalės neveisiu ir nekastravau.

Šuniui yra dveji metai, kadangi mes nesiruošėme kergt, mums patarė geriau iškastruoti, nes sumažina vėžio tikimybę. Bet paskaitęs rodos taskastravimas yra labiau rizikingesnis. Visiškai suglumintas likau.
O beja, ar tiesa, kad po kastravimo reikia maitnti spec. sauseku? O gal kokių nors vitaminų gerti?

Ačiū labai

Savaime suprantama, kastracija turi savų + ir -, o ką rinktis, priklauso nuo šeimininko bei susiklosčiusių aplinkybių.
operacija nepakeičia gyvūno charakterio, jis nepatiria streso dėl to, kad negalės susilaukti palikuonių. Kastracija apsaugo nuo prostatos veikimo sutrikimų, sėklidžių ir kitų vėžių. Gyvūnas nebejaus poreikio ieškoti partnerio, rečiau bandys pabėgti, taps ne toks agresyvus, jam nebereikės kovoti dėl teritorijos ir patelių, patirs mažiau traumų, rečiau sirgs užkrečiamomis ligomis, tačiau tuo pačiu dėl sumažėjusių motyvacijos pratęsti giminę gali tapti mažiau judrus ir linkęs tukti. Teigiama, kad šuo gali tapti prieraišesniu, lengviau dresuojamu, labiau koncentruotu į žmogų.
blogis:
Jeigu šuo kastruotas iki vienerių metų, padidėja kaulų vėžio tikimybė. Taip pat astracija padidina širdies kraujagyslių vėžio, skydliaukės nepakankamumo, su amžium susijusių elgesio pakitimų (kažkas panašaus į mūsų alzhaimerį), prostatos vėžio, šlapimo takų vėžio, ortopedinių susirgimų, neadekvačių reakcijų į vakcinaciją tikimybę.