Dingutis rekomenduoja smagu žaidimą =D

Jau anksčiau esu minėjęs, kad man tenka dažnai vienam likti namuose. Aišku, aš to nelabai mėgstu, bet nieko nepadarysi. Kaip sako mano šeimininkė "Valgyt nori?". O aš aišku noriu... Tai taip mes ir gyvenam... Beveik visa dieną laukiu kol jie grįš, o kad būtų ne taip ilgu laukti aš arba miegu, arba žaidžiu.
Tai šįkart papasakosiu, kokį aš šaunų sugalvojau žaidimą... Ir mama su tata (jie taip save vadina...) tada negalėjo ant manęs net pykti, o tyliai pusę valandos krizeno, kad aš nesuprasčiau, jog jie nepyksta... Bet aš juk gudrus.. Viską puikiai suprantu =) Sėdžiu, šypsausi, uodegėlę mataruoju =) O mano žaidimui reikia visai nedaug. Užtenka vieno raudono džemperio su užtrauktuku ir visokiais kitokiais pričiundalais =)
Tad vieną dieną, kai likau vienas, nubinzenau į savo mėgstamą vietą ant fotelio. Čia visada galima rasti minkštų pagalvėlių, kurias labai linksma papurtyti, ištraukti siūlus, bet šį kartą radau kai ką geresnio nei pagalvėlės – raudoną, minkštą, šiltą ir mano mylimiausiu žaidimų partneriu kvepiantį džemperį!... Pradžioje nusprendžiau ant jo tik prigulti. Tačiau vėliau mano dėmesį patraukė kažkoks medžiagos skutelis, prisiūtas prie apykaklės... Draskiau draskiau, kol pavyko nulupti ir tada saldžiai užmigau... Grįžo jie... Smagu! Net ir velnių nedavė... Reiškia galima! Tiesa, mano darbų rezultatą pastebėjo ant žemės, bet nesuprato iš kur nulupau =) Tad nusprendžiau, kad tikrų tikriausiai geras žaislas!
Kitą dieną likęs vienas einu ieškoti savo žaisliuko. Šį kartą žiūriu kabo ant kėdės. O kas čia? Koks įdomus daiktas prie kišenės. Ir dar minkštas! Tad aišku, kad aš jį privalėjau nulupti. Geras! Grįžo jie... Šįkart greitai pastebėjo mano žaidimų rezultatą. Sakė aš negeras... Tai gal ir prastas sumanymas buvo? =(
Aš ir vėl vienas namie... Priguliau prie raudonojo džemperio... Apvėliau savo kailiuku... Niu, bet jei jau taip padariau, tai gal galima dar truputėli ir pažaisti??? ;) Šį karta vėl radau užtrauktuką... Tik daug ilgesnį... Įsijaučiau... Nepakako vien nuplėšti tą medžiagos skutelį... Nuardžiau pusę užtrauktuko... Va, tą dieną ir buvo linksmiausia... Pareina jie namo... Jis rengiasi savo džemperį, o ji krizena... Niekaip nepavyksta užsegti užtrauktuko, užsidega šviesą ir pamato mano darbo rezultatą...
Vienoje pusėje prie apykaklės gerus 30 cm visiškai nėra užtrauktuko... Išsigandau... Susigūžiau ir ėmiau vizginti uodegėlę... Žinokit, puiki priemonė... Pradeda juoktis ir nustoja pykti ;)
Vienintelė blogybė, kad jie dabar tyčiojasi iš manęs =( Pavyzdžiui, jei valgydamas ar žaisdamas atsirūgstu ar sukosėju, jie sako: „Dinguti, užtrauktukas atsisegė?“ Ir juokiasi... Man tai visai nejuokinga, gal tikrai jis ten segiojas? Juk beveik visą prarijau... Ant žemės vos vienas gabalėlis mėtėsi... Nepastebėjau... Būčiau ir tą suvalgęs =)