Įspūdžių pakalnė :)

:) Šeimininkė iš vakaro kažkur pakuoja daigtus, negi ji kažkur išvažiuos be manęs? Nerimąstingai seku kiekvieną jos žingsnį, ji tik šypsosi ir vis kalbina mane, kad nusiraminčiau. Išaušo rytas jau buvau pamiršus, kas vakar dejosi, o čia ir vėl tašės tašelės, terbos terbelės! Neimk to neimk ano, nuobodu, nenori net su manim žaisti.. :/ Tik į vakarą sujudimas prasidėjo, viską tik neša.. Vaje! Dabar tikrai mane paliks!
Vis gi, nepaliko. Įsisodino į kaupiną mašina ir pajudėjom. - Ei, kur mane vežat atsibodot, taip ir užkalkėti galima! Nepatenkinta paniurzgėjau. Po dar šiek tiek laiko, žvilgtelėjau pro langą nuskanuot vaizdą. Va čia tai rojus! Miškai, laukai, pakalnės, kalnai ir dar kažkokie mūkiantys neaiškūs padarai. Pradėjau nerimauti, cypti ir visaip kaip prašytis į išsvajotuosius miškus. Žinau, cypimas padeda,:) jau iš vaikų išmokau, kai labai nori serija ašarų ir viskas tavo. :D Negavau ko norėjau, bet nors pabandžiau ir tyliai meldžiausi šuniškajam budai, kad dar turėsiu tokį džiaugsmą.
Maldos buvo išklausytos su kaupu! Po valandėlės kitos jau mėgavausi gauviu miško oru, bei beribe laisve. Laksčiau kaip pašėlus tai šian tai ten, norėdama susuostyti kiekvieną naują kvapą, kiekvieną gėlę, pakibinti kiekvieną vabalą. :)
Jau vakarėja... Pavargau... O rytas vėl toks pats :) žaidimai ir maudynės! Ai, dar draugas mano buvo, jaučiu mergino jis mane, bet nepasidaviau, man stambūs nepatinka. :D Turėjau ir be jo ką nuveikt tik karts nuo karto aplankydavau pro šalį begdama, kad neliūdėtų.
Pirmą kartą pajutau neapsakomą malonumą. Aišku ir anksčiau nebuvau nuskriausta. Patyriau tokį jausmą kaip, kad žmogus pamatęs pirmą kartą jūrą jau gerokai perkopęs per penkiasdešimt, o man viskas suteikta kur kas anksčiau, todėl labai džiaugiuosi kad patekau ten kur ir buvo man skirta. Turiu mažytę šunišką svajonę ir niekad jos nebepamiršiu, pirmieji įspūdžiai įstringa amžinai. :)