Pirma diena mokykloje

Buvo vėlyvas šeštadienio rytas. Šeimininkai linksmai besišypsodami vis kartojo važiuosim Britvute važiuosim... Nesupratau nei kur, nei ko, tik džiaugiausi, kad vėl galėsiu iškišti galvą per langą ir įkvėpti nežinomybės. Tik mašinai sustojus sunerimau, girdėjosi svetimų man nežinomų gentainių balsai... Kur mane vedate? Aš bijau! Įėjome į aikštelę.. O ten... O ten tiek didelių šunų! Man nepažįstamų. Visi jie bandė gražiai pasisveikinti su naujoke. Aš jiem neleidau! Paspraudus uodega laksčiau mintyse vis kartodama, ko jus norit iš manęs? Nelįskit! Jie manęs neklausė, vis lindo pasiveikinti ir pažaisti. Vieną žinau kažkur mačiau? Ak, taip. Per kalėdas rodė televizorius tą filmą, Bethovenas. O dydis koks! Aš pagal jį kaip skurzdelė. Nelįsk prie manęs, aš nenoriu! Dar tokios baimės nebuvau patyrusi, šaukiau šeimininkus, bandžiau pasislėpt, niekas neatsišaukė, o slėptis jau nebuvo kur. Galiausiai šeimininkė mane prisirišo. Galvojau, pagaliau išeisime iš šito košmaro. Keistai ratu visi sutoję žmonės, šalia jų, klusniai sėdi visi tie "draugai". Ko jūs čia sėdit? Negi klausote šeimininkų? Visiem sako sėstis, jie ir sėdasi, gultis, jie ir gulasi. Aš tai jau tikrai nepasiduosiu šitam spaudimui, bet pabodo man priešintis, tad atsisėdau ir aš, aišku neilgam :). Daug dar ten buvo pamokų, neįsikaliau net visko į galvą, tačiau pirma diena mokykloje man sukėlė siaubą. Žinau, kad šiandien teks ten grįžti, bet stengsiuos viską išmokti kuo greičiau, kad šeimininkai manim didžiuotųsi. O galiausiai gal susidraugausiu ir su didžiaisiais gentainiais.