Kaip liūdna

Nutariau pasidalinti su jumis savo savo liūdesiu.
O buvo taip, taip susiklostė likimas kad sesei mirus, teko man pasirūpinti jos nėščia šunyte Tina. Atsivedė ji man keturis gražius šunelius, globojau mažylius kaip be galėjau, nektimis keldavaus prie šuniukų, nes Tina nebuvo labai stropi mama, kol aš jos vaikus naktį ganydavau , ji pas mane lovoj miegodavo, rūpindavosi tik kad pamaitint.Atėjo laikas išsiskirt su mažyliais, radau tikrai gerus šeimininkus mažyliams, bet deja dviejų šuniukų jau nebėra gyvų. Vienas žuvo po mašina, kitą šiandien sužinojau , kad sodo šunys papjovė. Du dar gyvi ir sveiki tarp jų ir mano Čilė.

Calvinas:nepaprastai gražus "netyčiukas" buvo, labai meilus, bet sargus, su šeimininke visur kartu, neišskiriami draugai buvo. Ir vieną dieną šeimininkė turėjo išeiti į darbą, Calvinuką uždarė kambaryje ir rami išėjo į darbą. Kaip ji pasakoja, kad paskutinis vaizdas išliko kaip jis barbena į langą matydamas kaip tolsta jo šeimininkė. Deja bet langas nebuvo sandariai uždarytas, ir be barbendamas prasivėrė langą, šoko iš pirmo aukšto ir bėgo vytis šeimininkę. Deja šeimininkės ir Calvino susitikimui sutrukdė automobilis.
Rikis: Toks pat "netyčiukas", ir jį pasiėmė moteris į sodą, nes ir pati šeimininkė ten gyvena, be galo abu vienas kitą mylėjo. Bet per laiką pasidarė agresyvus, ne šeimininkei o visiems kitiems. Niekas į kiemą negalėjo užeit, reikdavo tokiais atvejais pririšti, todėl nusprendė jį kastruoti. Po kastracijos paliko gerietis, nebe toks piktas, bet deja užklydo neprižiūrimi sodo šunys, o Rikutis bandė ginti savo teritoriją, ir jam nepavyko.
Dipsis:Mažiausias vadoje, visas į mamą atsigimė, jį vos nepraradom kai Tina šuniavosi, mamytė mambagyslę nutraukė grynai ties pilvuku, jau galvojau praradom šunelį, bet veterinaras buvo daves tokių tirpstančių siūlų, bambagyslei užriš jei kalė pati nesusitvarkytų su užduotim, drabančiom rankom vos ne vos užrišom bambytę ir nustojo kraujas taškytis. Išgyveno mažylis, Vis tekdavo papildomai primatint , nes jį broliai ir sesutė nustumdydavo. Jis ir dabar labai guvus, piktas, sargus šunelis.
Čilė: Čiliukas gyvena pas mus ir vargo nemato, be galo užsispyrus, nes kai jie buvo mėnesiuko tai visi šunyčiai pasipila kaip žirniai po kambarius kas kur, o vienintelė Čilė staugdavo prie miegamojo durų, ir niekaip neidavo nušnekinti. Nunešdavau į kitą kambarį , galvoju kol grįš jau bus pamiršus kad reikia į miegamajį eiti.Nieko panašaus, ji gryždavo ir tiesiu taikymu prie durų ir vėl šaukia.Ir dabar tebėra tokia sunkiai perkalbama, agresorius, ir kiekvieną dieną vis kokių eibių prikrečia namie , kai nieko nėra. Su ja nepaliūdėsi.
O dabar taip liūdna kad jau dviejų mano mažylių nebėra, ir kažkokia baimė, kad neatsitiktų kas ir su likusiais dviem, Praetais metais žuvo Calvinas, šiais metais Rikis, ir taip širdį sopa.