Kelionė prie tvenikinio pas dėdę Petrą

Sveiki visi. Tvenkinys mano geriausias draugas, kaip ir jūs boniečiai. Papasakosiu kad nebūtų nuobodu.

Šeštadienis. Gyvensime iki sekmadienio šeimininkės dėdės Petro namuose. Ten turiu draugų. Mišrunę Plytą ir VA Buroką. Jie labai draugiški ir mėgsta su manim žaisti ''Nešam lazdą visi trys'' kaip ir neretam paveiksliuke. Dėdė Petras mane labai myli. Niurko, žaidžia ir net maistą paduoda. Tikriausiai kad matėmės tik prieš metus kai buvau maža kukulė. Dabar aš jau didelė pana. Poto šeimininkė su dėde Petru, savo mama,savo tėčiu, ir abiem broliais žaidė futbolą. Laimėjo šeimininkės komandą. Aš puiki sirgalė. Poto ėjom prie tvenkinio Plyta taškėsi su manimi o Burokas sedėjo krante ir juokėsi. Kad ir kaip mes jį kvietėm jis atsisakydavo ateiti. Dėdė Petras jį istūmė. O kaip skaniai pakikenom. Ėjo vakarop. Taip nelaukiau dienos pabaigos. Bet teko eit miegot. Kitą dieną nenorėjau išvažiuoti. Nelipau į mašiną. Įsėdo dėdė Petras, paskui išlipo ir... Ir... Išėjo greit uždarydamas duris, bei su ašaromis akyse. Aš taip pat liūdėjau. Na ką. Susitiksim kitais metais kada būsiu jau nebe pana o visa mergina. Patikėkit pas dėdę Petrą linksma.