Bone
Mice
Mano šunelio istorija
Jorikyte, 2012-04-01 20:25:37
-Bartai!!! Bartai! Bartai! Bartai -Šaukiau gal 100 kartų, jis neatplaukė, ežere buvo pilna dumblių, bijojau kad Barto kojos neįsipintų į dumbius ir jis nenuskęstų. Bartas nuplaukė toliau nei pusė ežero. Praradau viltį. Nukritau ant žemės ir pradėjau verkti, vis šaukdama:
-Bartai, Bartai!!!- Jis išgirdo, ir pradėjo plaukti link manęs, plaukė gan ilai, bijojau kad jo kojos nepavargtų ir kad jis nenustotų plaukti, bėgau link jo, bet į vandenį nebridau, nes buvo gilu... Bartas prasibrovė pro švendres, puoliau ant žemės ir jį apkabinau. Nuo tos dienos nebeatsegu jo nuo pavadėlio, nebent kieme, iš kurio jis nebepabėgs. Ši istorija tikra, nutikusi 2011-07-26
Skaitykite komentarus 3
| Norėdami komentuoti prisijunkite arba registruokitės čia |
Kiti šio vartotojo blogai:
Jorikyte, 2013-06-13 21:20:49
Kiekvieną kartą rašant blogą yra sunku pradėti, nežinai ką rašyti, tiesiog sėdi ir žiūri į tą mirksintį stulpelį, ''Na, ir kas toliau'' reikalaujame patys iš savęs. Kiek kartų man taip buvo, ir visada tas pats, tik štai ta diena kai būnu savimi,...
Jorikyte, 2013-04-13 21:59:41
Visi gimsta, visi miršta. Vieni pakeičia kitus, kiti tiesiog išeina. Sunku paaiškinti mažesniems, jog jis niekada nebesugrįš, sunku įtikinti save, kad nebepamatysi tų auksinių akių. Kiekvienam sunku paleisti, priimti naują. Galvoji kad myli...
Jorikyte, 2012-12-01 21:52:45
Sunku pradėti, tam nebėra jėgų. Su kiekviena diena, praleista be tavęs, aš vis labiau silpstu... Kai prisimenu tą rytą, sukaustįtas savas rankas. Tavo meilę begalinę, širdelės dungsnį paskutinį... Apšerkšnijo mano dienos, naktys be tavęs......
Jorikyte, 2012-07-12 12:52:00
Nežinau kas atsitiktų, jei staiga tavęs netekčiau. Nežinau kas atsitiktų, jeigu grįždama nematyčiau tavo išsiilgusių akių. Nežinau kas atsitiktų, jeigu nebegaudytum drugių. Nežinau kas atsitiktų, jeigu nebeprisiglaustum savo virpančia iš laimės...
