Nieko tokio ypatingo, tiesiog draugystė <3

Tai tiesiog paprasta, iš lauko Priglausta katytė ir didelis, paprastas, kantrus šuo. Jie tokie skirtingi ir tuo pačiu panašūs.
Pradėsiu pasakoti nuo jų draugystės pradžios:
Vasara į daugiabučio kiemą atbėgo maža katytė. Neatsispyrę jos žavumui priglaudėme į savo namus. Žinoma, dėmesio Pripsui pirmąją savaitę truputį sumažėjo. Kai katytė dar buvo maža, Pripsas mėgdavo ją baksnoti nosimi arba ,,netyčia'' padėti ant jos savo galvą.
Labai stebėjome Pripso ir katės santykius.
Katytė (vėliau gavusi vardą Kvista) į Pripsą žiūrėjo kaip į mamą. Netgi pas Pripsą ėjo pieno ieškoti. Ir dabar ji kažkokia kata-šunė.
Kiekvieną kartą mums supykus ant katės ir Pripsas sulodavo. Palaipsniu išmokome komandą ,,auklėk katę''. Mat, Pripso, kaip mamytės, katė bijojo labiausiai.
Tai praėjo draugiški metai. Katė pabėgo kartą į lauką, ir po kelių mėnesiu turėjom dar 5 kniaukiančius ryžikus.
Pradžioje neleidome Pripso prie jų, norėdami apsaugoti katinėlius. Bet vėliau supratome, kad Pripsas gali šiuos katinėlius apsaugoti geriau, nei mes.
Oi puiki auklė buvo. Kai kačiukams atėjo laikas keliauti į naujus namus, Pripsas jų ieškojo kartu su kate.
Pripsas gan nedraugiškas gyvis, bet su šia katyte jis visiškai kitoks. Kai katytė pas mus atkeliavo, jam buvo 2 metai.
Prisimenu, kai vedžiau Pripsą į lauką ir katytė bėgo jam iš paskos.
Vargšė, vaikų nutampyta. Visas kiemas šaukė, kad ji neitų prie šuns. (cha, lyg ji suprastų)
Bet Pripsas į ja nereagavo.
Ir štai dabar. Katei dažnai trūksta Pripso dėmesio.
Tad štai video ką ji daro kai taip nutinka:
http://www.videogaga.lt/video?id=oqveqqgfsrbwrgtvxc

Ačiū už dėmesį. Gerų jums, kas minutę vis artėjančių 2010 metų.