O viskas buvo taip....

na ir gyvenimas... visi mane pamatę ir išgirdę, kad mane mažutį buvo palikę Aleksote esančioje baisioje vietoje, uždarytą kartu su tris kartus už mane didesniais šunimis, sako, jog man labai pasisekė... na, bet aš ir stengiausi... vos tik tie du dvikojai padarai įžengė į patalpas, visi ėmėme kaip įmanydami rodyti, kokie mes gražūs mieli ir geri... tik senieji šunys piktai lojo... matyt, jų kitokia gyvenimiška patirtis... o mes norėjome, kad mus iš čia griečiau pasiimtų... kaip jau minėjau, visi mano kolegos ilgakojai, aukšti šunėkai net nekreipė dėmesio į mane.. primindavo ir garbanėles, ir uodegytę... kas man beliko?... tik garsiai cypti (tas iki šiol kuo puikiausiai patraukia tų dvikojų padarų dėmesį) =) ką jau ką, o gerklę aš gerą turiu... ir loti moku, kad oho ho... =) na, bet aš truputėli nuklydau nuo temos... tai štai... pirmiausiai išgirdę mano cypimą, o vėliau mane pamatę anie du iškart susileido... apčiupinėjo, apžiūrėjo, šiltai priglaudė ir parsivežė namo... dabar aš čia karalius... tik nežinau, kodėl jie ne visada tai supranta... gana dažnai šitoj karalystės palieka mane viena, tai aš puikiai save moku pralinksminti ir pats... juos kažkodėl tai ne visada džiugina... aišku čia jau kita istorija... tad šiam kartui tiek ;)