...Skerstuvės, arba apie tai, kaip Aikas kaime geru oru gerėjosi...

Ne ne ne, tik nepagalvokite, kad čia kažkas blogo. Pirmas blog’o žodis toks būtent todėl, kad gi apturėjom didį įvykį- pjovėm kiaulę. Na, ne mes patys ją ten pjovėm, o gavom tik mėsas darinėt. Kaimo šunims buvo džiaugsmo, o vat Aikui, deja, ne, bo mūsų šuniukas kiaulienos nevalgo. Tiksliau, negalima jam. O vat dabar išsamiau apie kitus dalykus.
Rytiniai Pauliaus moralai
Vat, kadangi penktadienį nakvojom pas savo “mačiūtę” Druskininkuose, tai ryte ir teko Aiką ten vedžioti. Vaikštom sau ramiai miškeliu, ir staiga, žiū, iš kažin kur tai atsirado kažkoks mažas Bobikas ir jau ko ne su Aiku šoka pjautis. Kadangi Paulius turi labai “budrias ir gerai matančias akis”, iškart pastebėjau vyrą, bandantį prisišaukti savo šunį. Tada aš maloniai jo pasiteiravau, ar šis nenorėtų savo šuns prisirišti, o anas man ir atsako: “ tai kad kaip tyčia šniūrelį namie palikau”. Toliau sekė maždaug panašaus tipo dialogas:
- O tai jūs nežinote, kad šunis, kaip tyčia, būtina vedžioti su pavadėliais?
Vyras jau matosi šiek tiek raudonuoja iš įtūžio, ir atsako:
- Tai gal tau ir būtina vedžiot.
Paulius atsako:
- Ta vat, kad žinokit, ne tik man, bet ir visiems kitiems. Negana to, kad jūsų šuo iš vis palaidas laksto, tai dar ir be anstnukio... Vyras visai pasiuto, pasiėmė savo šunėką, ir kartu belodami gražiai nuėjo namų link.
Rytinės Aiko isterijos-misterijos
Kadangi mūsų šuo labai mėgsta kaime nubėgti pas kaimynus ir įšokti į jų vištidę( dėkui dievui, kad ten vištų jau nebėra- visas šeškai išpjovė), tad kaimelyje Aikas visą laiką buvo pririštas prie tokios dydelės virvės, ir sau smagiai galiojo kaip bajoras vaikščiot po visą ūkį. Deja, jam tai matyt ne itin patinka, dėl to jis periodiškai kas dešimt minučių nuolat cypia, inkščia ir kitokius aukšto dažno garsus leidžia( tik nepagalvokit, ko nereikia pagalvot :D ). Ypač tai nervuoja rytais, kai šuniukas nuo septintos valandos taip pradeda elgtis.
Maudymosi sezonas atidarytas.
Ne, ne mes jį atidarėm, o mūsų šunėkas. Buvom gi pasivaikščiot prie didžios upės, pavadinimu Nemunas, nuėję pasivaikščiot. Ir spėkit iš vieno karto, ar Aikas nesugalvojo ten įšokti? Būtent.

Tai tiek, kolegos. Daugiau jokių įžymesnių ar kitaip įsiminusių įvykių neapturėjom. Vat, kitą savaitgalį šuo vėl turės iškrovos, mat Velykas švesime kaimelyje  Ir kaip visada, keletas nuotraukėlių