Temperamento elementai Draivai, slenksčiai ir nervai 1 dalis: Kas yra temperamentas? Autorius: Joy Tiz, MS, JD

„Mano šuo turi stebuklingą temperamentą... Išskyrus tai, kad jis nekenčia svetimųjų.“ „ Aš turiu puikų patiną veisimui. Jo temperamentas yra pats geriausias, jis absoliučiai tobulas: jis neturi gynybos draivo visiškai“ „O aš niekada nenaudočiau veisimui šunų, kurie turi grobio draivą, jie yra ydingi“

Taip, visi iš šių teiginių yra tikri ir pareikšti realių žmonių. Visi iš tų žmonių yra Vokiečių aviganių (toliau – VA) savininkai ir veisėjai. Mes nuolat kalbame apie temperamento svarbą. Apie ką mes kalbame? Ar visi mes kalbame apie tuos pačius dalykus?

Kalbėdami apie temperamentą, turime omenyje rinkinį draivų, slenksčių, savybių ir instinktų, kurie yra paveldėti ir įgimti.

Taip, tai tiesa. Temperamentas yra genetinė funkcija. Jis yra paveldimas, ne išugdomas. Šuns esminis temperamentas niekada nesikeičia. Kai kurie elgesio elementai gali būti modifikuojami treniruojant, tačiau pats temperamentas niekada nekinta. Pavyzdžiui, aukšto energijos lygio šuo negali būti išmokimu paverstas žemo energijos lygio šunimi. Tiesa, šuo gali būti apmokomas kontroliuoti savo energiją tam tikru mąstu.

Dauguma šunų savininkų absoliučiai atsisako tuo tikėti. Jei aš kiekvieną kartą gaučiau po dolerį, kai kas nors man sako „Viskas priklauso nuo to kaip jie išauginti“... Ne, taip tikrai nėra. Viskas priklauso nuo to, ką jie atsineša su DNR. Šuo su ydingu temperamentu visada bus šuo su ydingu temperamentu, nesvarbu kokioje nuostabioje aplinkoje. O šuo su puikiu, stabiliu temperamentu visada bus puikus, stabilus šuo, net ir blogoje aplinkoje.

Geras ankstyvas auklėjimas, treniravimas ir socializacija gali padėti atskleisti, išvystyti pageidaujamas savybes šunyje, bet tos savybės jame jau turi būti. Kamuoliuko draivas yra geras pavyzdys, kadangi jis formuoja pagrindą tokiai daugybei tolimesnio darbo su šunimi tipų. Kai kurie šunys nėra sudominti kamuoliuko medžiokle. Jei šuo nesidomi žaidimais su kamuoliuku, geras treneris gali pažadinti ir išvystyti šį draivą iki aukščiausio įmanomo lygio, su sąlyga, kad pats draivas yra paveldėtas. Niekas negali „instaliuoti“ draivo.

Tikrieji VA žmonės (mylėtojai) visada siekia išveisti puikius dirbančius šunis. Temperamento suvokimas yra esminis, vystant veisimo programą, tai suteikia prasmę ir išsaugos darbines VA galimybes labiau nei sąvartynas daugeliu naminių gyvūnėlių jau perpildytame pasaulyje.

Temperamento testai

Grumiantis už galimybę rasti gerus perspektyvius darbinius gyvūnus, iškyla įvairiausių temperamento testų panaudojimo klausimas. Apskritai, standartizuoti testai gali būti šis tas vertinga, tačiau nedėkite perdaug vilčių į juos. Kai kurie yra iš tikrųjų bauginantys, kaip Volhardo Šuniuko Temperamento testas. Šis yra blogas ne vien dėl to, kad Volhardas klaidingai sudėlioja temperamento elementus, bet ir dėl to, kad kai kurie testo punktai yra perdaug stresiniai daugeliui šuniukų.Pavyzdžiui, „apribojimo“ testas: jei šuniukas sustingsta vietoje, tai vertinama kaip nepriklausomumas. Vargu. Šuo demonstruoja vengimo (šalinimosi) elgesį. Dalis šio testo punktų yra pakankamai nekenksmingi, kaip, pavyzdžiui socialumo testas, kuomet jūs klūpote ir kviečiate šuniuką pas save. Bet kai kurie punktai, tokie kaip skirti nustatyti tariamus dominantus teroristus ateityje yra traumuojantys silpnų nervų šuniukui. Nebūkite vedžiojami už nosies ir nežalokite kitų žmonių šuniukų, prašau. Geriausiu atveju toks testas yra apgaulingas, blogiausiu – jis pasmerkia šuniukus bereikalingam stresui be jokios geros priežasties.

Volhardas taip pat suformavo Šuniuko Gabumo testą, kuris yra kažkas neįtikinama. Testas sukurtas nustatyti šuniukus, kurie turi gabumų paklusnumui. Žinoma, jie to nenustato, tačiau iš tikrųjų šiek tiek testuoja grobio draivą.

Volhardo medžiaga kybo ore. Šiandien, jūs galite išgirsti „vietinės reikšmės“ paklusnumo instruktorius bet kokios agresijos pasireiškimą diagnizuojant kaip „dominavimą“.

Daug naudingesnis testas yra J.Deckerio P.A.W.S. Dirbančių šunų vertinimas, kuris patikrina grobio draivą.

Nėra tobulo testo, vieni yra siaubingesni, kiti – ne. Patyrę dirbančių šunų treneriai pagaliau prieina prie savo pačių susikuriamos sistemos įvertinti šuniukus ar jaunus suaugusius šunis. Geriausias temperamento pranašas yra istorija. Kokie buvo šuniuko tėvai? Jų tėvai? Jų seneliai? Turint omenyje, kad temperamentas yra paveldimas, žiūrėkime į protėvius, tam, kad gautume esminę informaciją.

Taip pat, turėkite omenyje, kad šuniukai nėra gaminami fabrike. Vien tai, kad šuo yra VA, nėra taisyklė, kad šuo bus pajėgus dirbti. Aš visą laiką gaunu skambučių iš šunų turėtojų, kurie negali suprasti, kodėl jų šunys nėra geri sarginiai, apsauginiai, paklusnumo šunys ar pan. Vienas tipinis skambutis buvo žmogaus, kuris turėjo 6 mėn. VA šuniuką. Jis įsigijo šuniuką tikslu treniruoti asmens apsaugai. Jam reikėjo pagalbos, kadangi šuniukas bijojo nepažįstamų žmonių. Kai tik pas jį ateidavo lankytojas, šuniukas bėgdavo ir slėpdavosi. Pasivaikščiojimų metu, kuomet pasirodydavo nepažįstamas, šuniukas traukdavosi ir slėpdavosi už šeimininko. Žmogus vis dar sąžiningai tikėjosi, kad visa ko jam reikia – teisingos treniruotės. Aš paklausiau keletą klausimų ir atradau, kad šuniukas kilęs iš AKC Amerikos show linijų. AKC atmeta bet kokius reikalavimus bet kokiam tipui darbinių titulų veisiamiems šunims. Šuniuko tėvai niekada nebuvo niekaip treniruojami apsaugai. Nei šuniuko seneliai. Nebuvo nieko šuniuko kilmės dokumentuose, kas duotų užuominą, kad jis turės duomenis apsaugos treniruotėms. Taigi, veisėjas be skrupulų buvo daugiau nei patenkintas paėmęs vaikino pinigus ir pasakęs, kad iš šuniuko išaugs puikus apsauginis šuo.

Ankstyvos treniruotės

Taigi kaip, kokia įtaka ankstyvų treniruočių, socializavimo, jai temperamentas yra genetiškai paveldimas? Naudojant žmogiškas analogijas, kodėl negali visi žmonės tapti olimpiniais atletais? Todėl, kad ne visi žmonės turi tinkamą genetinę ekipuotę. Bet jeigu jūs esate apdovanotas gerais duomenimis, teisingas treniravimas gali išvystyti šias įgimtas galimybes iki jų aukščiausio lygio.

Tas pat su šunimis. Pavyzdžiui, treneris įsigijo 8 savaičių VA kalytę, kuri buvo išauginta išimtinai šunidėse. Ji turėjo minimalų kontaktą su žmonėmis šunidėse, jos ankstyvasis bendravimas buvo tik šėrimo ir valymo laikas. Dabar, 8 savaičių amžiaus, ši kalytė labai domėjosi ir veržėsi prie žmonių. Treneris planavo paruošti šį šuniuką Terapijos darbui, todėl jis pasirinko vystyti šį šuniuko individualumo aspektą. Kiekvieną kartą, kai šuniukas draugiškai priartėdavo prie nepažįstamojo, jį dosniai paskatindavo. Neatsitiktinai šuniukas išaugo į išimtinai bendraujantį, socialų šunį. Neapdorota genetinė medžiaga buvo ir treneris paprasčiausiai išvystė tai.

Kiekvienas šuo yra personalija, kuri skirtinga savo temperamentu. Personalija yra vystoma per bendravimą su kitais gyvais sutvėrimais, visų pirma, žmonėmis. Šuniukas, kuris yra išauginamas praturtintoje aplinkoje, linksta būti gerai išvystyta personalija, su maximumu emocinių galimybių ir intesyvumu. Šunys, kurie buvo auginti šunidėse, labai dažnai pasižymi lėkštumu emocijoms, jiems trūksta pakilumo ir ekspresijos, kurią mes norėtume matyti juose.

Taigi socializacija ir ankstyvas auklėjimas iš tikrųjų reikšmingi ne dėl to, kad jie keistų temperamentą, bet todėl, kad geras treneris gali išvystyti paveldėtas savybes, jai jos yra. Be to, socializacija yra dalis personalijos ugdymo. Geras ankstyvas treniravimas padarys stiprų šunį dar geresniu, o silpnesnį šunį timptels į viršų tiek, kiek šuo pajėgus.

Temperamento elementai
Draivai, slenksčiai ir nervai

2 dalis: Draivai
Autorius: Joy Tiz, MS, JD

Paklusnumo instruktorė, kuri domėjosi darbiniais šunimis, nuvyko įvertinti dviejų šuniukų iš puikių darbinių linijų. Apžiūrėjusi patinėlį ir kalytę, kiekvieną atskirai, ji nutarė, kad kalytė yra perspektyvesnė Schutzhundui, kadangi ji turi tinkamą draivą. Aš taip pat nuvažiavau ir pamačiau tuos pačius du šuniukus ir grįžau su priešinga nuomone. Mažylė kalytė buvo puikus šuniukas, nepaprastai dėmesinga žmonėms, bet vidutiniškai suinteresuota persekioti kamuoliuką. Ji buvo tas, kas labiau suinteresuotas griebti ir sudoroti skudurą. Patinėlis, atvirkščiai, buvo maniakas kamuoliuko ir visko, kas juda. Kuomet kamuoliukas išriedėdavo už jo regėjimo lauko, jis ieškodavo jo nepermaldaujamai. Jo buvo visur ir visame. Paklusnumo instruktorė suklydo dėl kalytės energijos ir dėmesingumo žmonėms palaikiusi tai darbiniu draivu. Patinėlis, tačiau, parodė labai daug grobio draivo, taip pat, kaip ir pasitikėjimo savimi naujose situacijose. Jis būtų vertingas, dar kartą apžiūrėjus, kaip galimas Schutzhundo prospektas.

Vietinė veisėja garsiai piktinosi, kad ji turėjo paimti vieną iš jos patinėlių šuniukų atgal, kadangi jis turi „per daug draivo“. Ką ji turėjo omenyje? Šuniukas buvo destruktyvus namuose. Šuniuko savininko nuosavybės draskymą ji interpretavo kaip puikų draivą.

Veterinarijos gydytojas apibūdino VA patiną, kaip „turintį labai daug draivo“. Ar tai reiškė, kad jis mėgo medžioti kamuoliuką? Tikrai ne. Ne, iš tikrųjų. Jis turėjo omenyje, kad šuo yra labai energingas.

Dar kartą, mes turime suprasti, ar apie tuos pačius dalykus mes visi kalbame. Tarp darbinių šunų žmonių (turėtojų) jūs labai dažnai išgirstumėte kalbant apie draivus. Bet kas tai yra? Kas jie? Labai dažnai šis terminas naudojamas apibūdinti aukštą šuns aktyvumo lygį, bet aktyvumas gali būti padrikas ir nefokusuojamas. Kuomet mes ieškome darbinių šunų, mes žinoma ieškome aukšto aktyvumo, bet taip pat ir d r a i v ų, kurie butų kryptingi ir fokusuojami .
Draivas, yra vidinis mechanizmas, kuris stumia imtis vieno ar kito veiksmo. Visi šunys neabejotinai turi pagrindinius draivus. Tačiau didelis skirtumas yra jų išraiškos laipsnyje. Kiekvieno draivo suvokimas yra nepertraukiama seka.

Kaip tikrieji VA entuziastai, draivus jūs visų pirma susiesite su: rango (dominavimo), grobio, gynybos ir gaujos (socialumo) draivais. Turėkite omenyje, kad kiekvienas iš šių draivų susijęs su gyvūno išlikimu. Pavyzdžiui, tam, kad išlikti laukinėje gamtoje, šuo turi turėti norą ir sugebėjimą sugauti ir nužudyti grobį. Blogai, kad draivai neteisingai suprantami, dažnai tai veda prie tragiškų rezultatų.

Rango (dominavimo) draivas

Tai turėtų būti pažįstama, tai dominavimo ir nuolankumo klausimas. Rango draivas susijęs su šuns noru įrodyti savo socialinę padėtį. Šuo turintis aukštą rango draivą, bandys užgrobti kuo aukštesnę padėtį hierarchijoje. Vėlgi, jūs galite pastebėti didžiulę išraiškos įvairovę tarp šunų. Kai kurie šunys kovos iki mirties tam, kad įgyti Alfa poziciją, tuo tarpu kiti šunys namų valdoje bus visiškai pagarbūs žmonėms ir priims žmonių lyderystę be jokio nervinimosi.

Kai kurie šunys, tačiau, bandys dominuoti prieš žmones. Bet atsiminkite, viskas priklauso nuo išraiškos lygio. Tai yra plati sritis, nuo švelnų rango draivą turinčio šuns, kuris tiesiog turi įžūlią nuostatą, iki šuns, kuris nesudvejos pričiupti ir laikyti už pasaito savo hendlerį. Iš tikrųjų gali būti labai įdomu treniruoti aukštą rango draivą turintį šunį, kadangi jie labai savimi pasitikintys. Bet extremalioje formoje tai nėra gera savybė pradedančiam hendleriui. Treniruojant motyvaciniu būdu, normaliai aukšto rango draivo šunys gali tapti tikromis žvaigždėmis daugelyje darbo tipų. Jie yra protingi ir jie mėgsta pasirodyti. Panaudokite tai. Jei jūs esate tas, kuris grumiasi už būvį su dominantiniu šunimi namuose, jūs rasite daug pagalbos mano knygoje „Aš myliu savo šunį, bet...“.

Kitą terminą jūs dažnai išgirsite svaidant apie dažnai klaidingai suprantamą kietumą (hardness). Veisėjai reklamuos šuniukus, kaip nuo „super kietų“ tėvų. Termino kietumas teisingas apibrėžimas būtų sugebėjimas greitai atsistatyti. Kietas šuo tas, kuris nesistabdo esant stresui. Extremalai hedleriai, darbinių šunų bendruomenėje labai garbinamą kietumą turintį, sudėtingą šunį gali saugiai valdyti. Per daug minkštas šuo yra tas, kuris pasimes esant net menkai korekcijai. Naujokams paprastai geriau su šunimis, kurie turi tam tikrą kietumo laipsnį, jie mažiau nepalankiai reaguos esant korekcijai ne laiku arba per grubiai korekcijai. Minkštas šuo rodys vengimo elgesį reaguodamas į stresą. Arba, tam, kad supainioti jus, yra šunų kurie pademonstruos gynybinę agresiją, atsakydami į per grubią korekciją.

Gynybos draivas

Tarp kitko, šis draivas dažniau klaidingai suprantamas negu kiti. Gynybos draivas nusako šuns instinktą ginti save. Tai yra dalis savisaugos instinkto. Tokiu būdu, visiškas gynybos draivo trūkumas būtų ydingas VA temperamentas. Net labradoruose galime tikėtumėmės truputį gynybos draivo. Iš šios veislės nesitikima turėti didelį kiekį nepasitikėjimo žmonėmis. Šis draivas yra problematiškas tik priklausomai nuo jo kiekio ir slenksčių, kuomet jis įsijungia. Mes kalbėsime giliau apie slenksčius kitame skyriuje.

Kuomet šuo yra gynybos draive, jis demonstruoja agresyvų elgesį. Lojimas, šokinėjimas, gulinėjimas, urzgimas yra šios plejados dalys. Šuns šeriai ant sprando gali būti pakelti. Supraskite, kad šuo jaučiasi taip, lyg jis turi kovoti už gyvybę. Gynybos draive esantis šuo atlaiko extremalų stresą. Jis gali jaustis extremaliai prieštaringai ir jūs matysite ausis nulenkiamas atgal ir pirmyn, šuo gali loti ir trauktis, po to vėl judėti pirmyn. Štai kodėl geri treneriai niekada neįveda gynybos elementų į apsaugos treniruotes, kol šuo nėra pakankamai emocionaliai subrendęs ir savimi pasitikintis tiek, kad būtų pajėgus suvaldyti stresą. Gynybinis elgesys – ne juokai šuniui. Deja, tai yra smagu daugeliui šeimininkų.

Yra lengva suprasti, kodėl tiek daug žmonių klysta vertindami gynybos elgesio demonstravimą kaip tikrą apsaugą. Atsiminkite, šuo, kuris yra gynybos draive, jaučia grėsmę. Visi šokinėjimai, urzgimai ir kitos demonstracijos turi vieną esminį tikslą: atitolinti grėsmę kuo toliau. Štai kodėl gynybos demonstravimas yra tik pasirengimas jai, šuo nori nustumti grėsmę šalin. Geriausia analogija, kurią esu girdėjęs, yra palyginimas gynybos draivo veikiamo šuns su vienišu vilku, esančiu konfrontacijoje su grizliu lokiu (manau ši analogija buvo aprašyta Donn Yarnell). Atsiskyrėlis vilkas žino, kad jis negali laimėti šios kovos ir tuo pačiu jaučiasi negalįs jos išvengti. Taigi jis surengia didelį show, tikėdamasis priversiąs lokį pasitraukti.

Faktas, kad jeigu šuo jaučia, kad atsitraukimas yra galimas, jis tikrai bėgs. Labai svarbu, kad į gynybą linkusių šunų savininkai suprastų tai. Labai dažnai žmonės neteisingai mano, kad šuo nekąs nebent jis įvarytas į kampą. Tai netiesa. Visi šitie dalykai yra šuns situacijos suvokimas. Jei jis jaučia, kad jis negali pabėgti, nes jis yra pririštas ar panašiai, jis kuo puikiausiai kąs.

Ar yra kas nors pozityvaus gynybos draive. Taip!! Jis yra esminis kiekvienam geram apsauginiam šuniui. Kodėl? Todėl, kad gynybos draivas visuomet pasiekiamas. Tai yra būdas išvengti išsekimo ir nuobodulio. Gynyba tai yra tai, kas įneša rimtumo į apsaugos darbą. Bet vėlgi, viskas priklauso nuo draivo išraiškos lygio ir slenksčio.

Manant, kad šuo turi gerus, stiprius nervus ir nuosaikiai aukštą slenkstį, šuo su stipriu gynybos draivu gali būti geras apsauginis šuo.

Turėkite omenyje, kitąsyk kas nors pasakys jums, kad jo urzgiantis, šokčiojantis, puldinėjantis šuo yra „apsauginis“, bet apsauga vien savo apibrėžimu reikalauja buvimo teisėtos, aiškios grėsmės. Bet jei šuo demonstruoja gynybinį elgesį prieš visai negrėsmingą asmenį ar objektą, tai ne apsauga, tai bailus šuo.

Grobio draivas

Tai kitas dažnai neteisingai suprantamas, bet labai svarbus draivas. VA su žemu grobio draivu yra nusikaltimas prieš gamtą.

Grobio draivas nurodo šuns natūralų troškimą, persekioti, sugauti ir nužudyti grobį. Tai visiškai natūralu ir formuoja pagrindą didelei daugybei šunų tarnybos šakų, įskaitant Schutzhundą, policijos K9, SAR ir daugelį kitų.

Tragiška, bet nesuskaičiuojama daugybė šunų yra eutanizuojama kiekvienais metais, kadangi niekas aplinkui nesupranta grobio draivo prigimties. Žmonės atkakliai teigia, kad jei jau šuo nužudė katę arba triušį, jis pereis prie stambesnio grobio ir toliau pradės žudyti kūdikius, kas yra be abejo idiotizmas. Aukšto grobio draivo šunys neatakuoja ir nežudo žmonių, nebent yra kitų patologinių poslinkių arba šuo stokoja sveikų atskyrimo gebėjimų. Tai yra šuo yra pajėgus atskirti skirtumą tarp žiurkės ir vaiko. Dauguma šunų tai gali padaryti visiškai lengvai, jei yra gavę tinkamą socializaciją šuniuko amžiuje. Šuo nelaikys grobiu objekto ar gyvo padaro prie kurio jis pripratintas nuo jaunų dienų, idealu 3-5 savaičių. Štai kodėl veisėjo darbas yra toks svarbus. Veisėjai būtinai privalo savo šuniukus supažindinti su vaikais. Mažiau socializuoti, itin aukštą grobio draivą turintys šunys gali suklysti ir palaikyti verkiantį kūdikį sužeistu grobiu. Jei jūs turite smulkius gyvūnus pjaunantį šunį, jūs turėtumėte perskaityti Sadės istoriją knygoje „Aš myliu savo šunį, bet...“

Kas yra labai gero grobio draive ir labai naudingo, tai tai, kad tai yra labai smagu šuniui. Grobis ir žaidimas yra labai glaudžiai susiję. Kitais žodžiais, kuomet šuo yra grobio draive, jis turi puikų laiką. Aukšto grobio draivo šuo persekios kamuoliuką nuolat ir jam patiks tai. Kai jūs numetate kamuoliuką ar jūsų šuo su entuziazmu dumia paskiu? Puiku. Jei jis išsirita iš šuns regėjimo lauko, ar jis tęsia jo paiešką nepermaldaujamai ar pasiduoda ir eina šalin? Tie šunys, kurie tęsia savo mėgiamo teniso kamuoliuko paiešką, rodo medžioklės instinktą, kuris yra panaudojamas tarnybose, pavyzdžiui SAR.

Grobio draivas taip pat yra pagrindas geroms apsaugos treniruotėms. Atsiminkite, atvirkščiai gynybai, darbas per grobį yra smagus. Grobio draive šunys neurzgia ir neburzgia. Jie gali loti, bet jūs girdėsite ritmingą, žaismingą lojimą. Tai, ką jūs girdite iš tikrųjų yra pakilus grobio lojimas. Šuo stengiasi išprovokuoti grobį pajudėti, kad galėtų jį čiupti. Pažiūrėkite į šuns kūno kalbą. Šuo pasiruošęs čiupti rankovę grobio draivo būsenoje žvaliai, be streso. Jo ausys stačios, uodega pakelta, jis yra sujaudintas žaidimo. Schutzhunde kandimo rankovė galiausiai tampa priziniu grobio objektu. Viso to nebūna iki tol, kol šuo nėra pilnas pasitikėjimo savimi ir emociškai subrendęs, kad padėjėjas galėtų pradėti dirbti grąsinančia šuniui maniera, kaip yra tuomet, kai yra įjungiama gynyba. Grobio draivas ir tada išlieka svarbus, jau vien todėl, kad jis yra galimybė išlaisvinti stresą darbo per gynybą metu. Jeigu šuo yra per daug „užsistresavęs“, padėjėjas gali numesti įrangą šalin ir duoti šuniui keletą smagių „grobio“ kandimų, tuo pakeisdamas jo kūno kalbą ir judesius.

Vien tik grobio draivas, koks stebuklingas ir naudingas bebūtų, neišugdys tikro apsauginio šuns. Darbas vien tik per grobio draivą praranda rimtumą. Šunys fokusuojasi į įrangą, labiau nei į patį agitatorių. Kita problema su darbu per grobį, kad jis ilgainiui tampa išvargimo ir nuobodulio priežastimi. Šuo gali paprasčiausiai greitai išvargti, jei jis dirba vien išimtinai per grobį. Gynybos draivas, tačiau, yra visuomet pasiekiamas. Nėra šuns per daug pavargusio ginti save. Gynyba prideda aštrumo ir ir rimtumo apsaugos darbe.

Yra daugybė daugybė tarnybos rūšių, kuriose grobio draivas yra pagrindas. Jei šuo turi gerą grobį, jūs turite įrankį motyvuoti ir praturtinti paklusnumo ir kitas veiklas. Tiesiog atsiminkite, kad grobio draivas yra komfortiška būsena šuniui. Ir, jei jūs sutikote trenerį, kuris nori pradėti dirbti apsaugoje su jaunu šunimi arba su „žaliu“ šunimi per gynybos draivą anksčiau, nei per grobio, bėkite!!!

Gaujos draivas

Jūs žinote, kad šunys yra itin socialūs gyvūnai, lygiai kaip jų protėviai vilkai. Jie natūraliai nori būti dalimi grupės arba gaujos. Kaip ir su visais draivais, šunys varijuoja gaujos draivo išraiškos lygiu. Šuo, kuris yra nepriklausomas ir atsiskyręs netgi savo šeimoje, gali būti vertinamas kaip turintis žemą gaujos draivą. Labiau socialūs šunys, kurie negali ištverti nedalyvaudami bet kurioje žmonių veikloje, bus laikomi aukšto gaujos draivo šunimis.

Extremumai iš abiejų pusių nėra perspektyvūs darbui. Šuo kuris turi labai žemą gaujos draivą, neturės gero ryšio su žmogumi partneriu ir bus žymiai sudėtingiau tokį šunį motyvuoti treniruočių metu. Kai kurių veislių šunys yra linkę būti nepriklausomi ir nuošalūs. Dauguma VA turi labai stiprų ryšį su savo hendleriais.

Kitas extremumas galėtų būti šuo, kuris skelbia atsiskyrimo nerimą. Tai yra šuo, kuris tiesiog negali būti paliktas vienas. Vargšas šuo puls į neviltį, triukšmaus ir demonstruos destruktyvų elgesį, jei šeimininkas išeis į kitą kambarį ir uždarys duris. Toks šuo taip pat nėra geras bet kokiam darbo tipui.
Tikrasis išsiskyrimo nerimas turi būti gydomas mediciniškai.

Kai kuriais mąstais, gaujos draivo lygis yra asmeninis šeimininko pasirinkimas. Jums patinka šuo, kuris ypatingai dėmesingas jums, ar toks, kuris linkęs užsiimti pats su savimi? Prieš jums pasirenkant, galima pasakyti, kad aukštesnį gaujos draivą turintys šunys yra lengviau treniruojami paklusnumo srityje negu nuošalūs šunys. Labai daug gaujos draivo, tačiau gali būti kliūtimi daugelyje kitų darbo sferų. Manykim, šuo yra pasiųstas atlikti vietovės apiešką. Toks šuo turi palikti savo hendlerį ir tuo pačiu išlikti draive. Labai priklausomas šuo bus linkęs nerimauti „kur mano tėtė (ar mama)?“ ir iškris iš draivo. Tai taip pat nervų funkcija, apie ką mes šnekėsim vėliau.

Geras gaujos draivo kiekis lemia gerą galimybę treniravimui, kadangi šuns baisiausias košmaras yra būti nemaloniu jums ir būti „išspirtam“ iš gaujos. Labiau nepriklausomi šunys linksta būti ir aukštesnio rango draivo (labiau dominuojantys). Šuo elgiasi taip, tarsi visi esame tam, kad įtiktume jam labiau nei visa aplinkui.

Iš tikrųjų yra eilė kitokių draivų, kuriuos visi šunys dažniausiai turi. Mes peržvelgėm tuos draivus, kurie yra esminiai lemiantys sėkmę darbe. Tuos draivus, kurie išskiria tikrąjį VA iš kitų šunų. Ir žinok, vien tik šie draivai neapibūdina VA. Geri draivai yra naudingi tik tada, kai jie yra kombinuoti su teisingais slenksčiais ir stipriais nervais.


skaityti sekanti blog'a