Tiems kas dar neturi šuniuko arba daugintojams "apginti"

Daugintojai paskutiniu metu tapo tokie madingi, kad niekaip neatsispyriau šiai temai. Keli patarimai tiems kas nori grynaveislio pigaus šuniuko.
Jeigu jūs vieną rytą nubudę suvokėte, kad jūsų namai nejaukūs, tušti ir juose trūksta gyvybės, jums reikia šuniuko. Ir ne bet kokio, o grynaveislio, bet pageidautina pigaus. Na, tokio optimalaus varianto.
Negaiškit laiko ir neskambinėkite į veislynus ar šunininkystės klubą. Ten teks šuniuko laukti ilgai, jis kainuos brangiai, nes šuniuko tėvams bus atlikti įvairiausi tyrimai, testai ir t.t. ir dar nėra garantijos kad veisėjas jį jums norės parduoti. Be to dokumentai reikalingi puikuotis tik prieš draugus. Jūsų draugai lyg tyčia jokie šunininkai ir jiems jūsų šuns geneologinis medis visai neįdomus.
Ir nepirkit jokios spec literatūros apie šunis, negaiškit laiko, juk visvien dar nežinote kokio šuns norite. Kai turėsit šuniuką tada ir pasidomėsit kas būdinga šiai veislei.
Į prieglaudas irgi nevažiuokit. Ten visi šunys atiduoti dėl nestabilios psichikos (tiesa neaišku šuns ar šeimininko). Be to pasiėmę tokį šunelį į namus atimsit iš jo daug smagių dalykų. Jis nebematys savo likimo brolių, neteks galimybės gulėti ant vėsių grindų (čia tam kad negautų šiluminio smūgio, visai ne todėl kad nėra galimybės aprūpinti kiekvieną šunį gulteliu), nelaimės "kelialapio į dujų kamerą". Ir čia visai nesvarbu kad toks šunelis jums atsidėkos meile, begaline ištikimybe, o prireikus ir gyvybę už jus atiduotų... Be to ten vien mišrūnai (kai kurie turi popierius, ir labai primena veislinius šunis, bet nepasiduokit provokacijai). Jūs norit grynaveislio šuns ir taškas.
Taigi jei jau viską nuodugniai apsvarstėte, skubėkite pas artimiausią daugintoją, arba į turgų. Ten tikrai rasite įvairių grynaveislių šunelių vienoje vietoje. Tikrai bus iš ko pasirinkti. Juk daugintojas taip sunkiai ir kruvinai dirba tik dėl jūsų, dėl to kilnaus noro padėti jums įsigyti norimą šuniuką. Be to iš jų jūs daug ko sužinosit, ir pasimokysit.
1. Pirmiausia daugintojų dėka jūs sužinosite šunų veislių ypatumus.
Be daugintojų pastangų jūs nežinotumėte kad "jorkai" būna visai ne tie maži, mieli šuneliai su kaspinėliais, kuriuos mergaitės nešasi į prekybos centrus. Jūsų įsigytas "jorkas" labai sėkmingai gali perkopti ir 5kg svorio ribą, ir nešiotis jį be specialaus fizinio pasirengimo, taps kiek kebloka. Bet tam ir yra sporto salės.
Sužinosite kad kelių mėnesių vokiečių aviganio šuniukas vos pasikelia iš guolio, dėl artrito ar displazijos, bet per daug nesijaudinkit. Išaugs. Čia tokia veislės specifika. O jei kartais užaugtų ne ką didesnis už kaimo sargiuką, tai patys kalti. Kam davėt tiek vitaminų?
O kokių įdomių būna taksų! Nugara išlinkusi neįmanoma linija dėl ko jie taip juokingai vaikšto. Yra ir tokių kuriems dantys nesutelpa žandikaulyje ir augant šis gali įskilti. Tai dėl to kad jūsų žavus taksiukas žandikaulį paveldėjo iš triušinės mamytės, o stambius dantis iš standartinio tėvelio. Smulkmena. Juk tėvai sveiki, abu su dokumentais, jūsų taksiukas kuo grynaveisliškiausias.
Jei netenkina lietuviška kokybė, galite užsisakyti šunelį iš Lenkijos. Tiesa paskui jums iš Maltos bišono gali išaugti velniai žino kas, o išsvajotas abrikosinis pudeliukas, imti keisti spalvą kol paaiškės kad jis joks ne abrikosinis, o anglies juodumo.
Dėl visa ko perverskit FCI pripažintus standartus. Naujausius. Kitu atveju rizikuojate apsijuokti ir įžeisti daugintoją. Juk tik neišmanėliai gali nežinoti kad VA gali turėti baltą kolio apykaklę, O patys koliai yra vienspalviai. Juodi taksai su įrūdžiu gali turėti baltų didelių plėtmų, juk juoda ir balta taip dera. Rotveileriai puikuojasi sodria šokolado ir raudonmedžio spalva. Ir apskritai iš kur jūs ištraukėt kad auksaspalvių retriverių nebūna juodų ir margu? O kur dar ilgakojai, ilgauodegiai su skystomis barzdelėmis grynų gryniausi grynaveisliai prancūzų buldogiukai? Nepulkit į paniką, snukučiai susiplos ir uodegos nukris jiems augant.
2. Daugintojai suteiks jums naudingų žinių ir pamokys pastabumo. Įvertinkite jų pastangas.
Kertu lažybų jog nežinojote kad Lietuvoje galioja skirtingos dokumentų rūšys. Pasirinksit kokie jums labiausiai patiks. Pirkdami rotveileriuką su dokumentais gausite popierėlį, ant kurio puikuosis gražus Rytų Europos aviganio atvaizdas ir rusiškos raidės DOSAF. Nepasiduokit įtarumui. Su tokiais dokumentais jus įleis į bet kokias parodas. Bet ar jūs neturit ką veikti ir švaistysit savo brangų laiką tokiom kvailystėm kaip parodos?
O grįžę namo su savo kilmingu labradoriuku, kurį pavyko įsigyti už grašius imsite smalsiai studijuoti jo kilmę dokumentuose(hm... įdomu kodėl popierius visai kaip tas skirtas kopijavimui?) ir sužinosite kad jūsų patinėlis pagal popieriuką visai ne patinėlis, o daili kalytė. Ir visai ne dviejų mėnesių, o pusantrų metų...
3. Taupumas.
Daugintojai dirba tik dėl jūsų, ir jiems tikrai rūpi jūsų finansinė padėtis. Jie juk negaišta laiko šunų tyrimams, testams, tatuiruotėms, dokumentus "padaro" visai pigiai, tereikia turėti spausdintuvą... Todėl jūs gaunate galimybę įsigyti šuniuką už 600, už 400 ar net už 100lt.
Va ta puiki šuniukų mamytė, kurią uždraudė veisti dėl psichikos sutrikimų ir agresijos iš tiesų miela kaip avinukas. Bet juk žinot tuos teisėjus- kinologus! Na ką jie išmano? Ne ji ant jūsų neurzgia. Ji džiaugsmingai šypsosi. Išsirinkit šuniuką kuris tik patinka.
Jei stabtelėsite prie narvelių su spanieliukais ir kitokiais mielais padarėliais, plepi miela moterytė vėl apeliuos į jūsų piniginę. Jos šuniukai visai nelepūs, ėda viską kas lieka nuo stalo. O pilvukas jo išsipūtęs visai ne todėl kad turi kirminų (kaip jūs drįsot taip pagalvoti?), o todėl kad nuo stalo lieka daug ir jis tikras rajūnas. Jei suabejosite dėl galimybių išlaikyti šuniuką, jums mielai paaiškins kad apie šuns šėrimą nieko neišmanot. Va ji pati augina dešimt kalių, kergia jas kiekvieną rują, o kadangi jos nelepios, tai mielai ėda kruopų košę su truputuku pieno. Minimalios išlaidos maksimalus pelnas.
Jei pirksit šuniuką jums pridės minkštą žaisliuką. Ir vėl taupiau! Žaislo pirkt nebereikės.
O gal rinksitės kalytę? Kiek uždirbsit kai ims vesti vadą po vados. Nuo galimybių net galva susisuka.
4.Daugintojų dėka jūs atversite dar neatrastos literatūros lobynus, susirasit daug draugų ir bendraminčių.
Namuose jūsų knygų lentynos greit pasipildys keletu storų, įvairiom kalbom parašytų veterinarinių žinynų. Studijuosit juos skersai išilgai, pieštuku pabrauksite vis daugiau ligų pavadinimų ir simptomų, mokėsite be klaidų ištarti visokių "...ecitinų, ...fibrozių", pavadinimus, jie nebekels jums sumišimo, ir net žinosite ką tie žodžiai reiškia.
Su savo miesto veterinarais gatvėje greitu laiku sveikinsitės gana familiariai, galėsit laisvai diskutuoti ir ginčytis veterinarijos temomis.
Žmonės vet klinikos priimamajame greit taps jūsų pažįstamais, draugais, kai kurie artimesniais už giminaičius. Gal net paaiškės kad iš to pačio daugintojo įsigijote Sibiro lokinį vokiečių aviganį. Jūs ką, nežinojote kad Lietuvoje yra tokia veislė? Nacionalinė. Antra po lietuvių skaliko, susiformavusi kažkur Gargždų apylinkėse?
Galėčiau čia rašyt be galo be krašto, bet tiek to. Baigiu, paskui dar persigalvosit ir nutarsit važiuoti į artimiausią šunų prieglaudą ar veislyną...