Žirgai ir šunys

Šiame mano gyvenimo etape turiu dvi silpnybes, dvi aistras - žirgai ir šunys. Dažnai plėšausi bandydama spėti ir ten, ir ten. Tačiau, taip ilgai neištempsi. O kodėl gi nesujungus šių sričių? Papasakosiu vieną savo jau senokai patirtą dieną.
Vėl pasirinkimas - praleisti dieną su šunimis, ar žirgyne? Ech.. Reikia rinktis. O kam? Josim su šunim :)
Atsivežiau saviškes į žirgyną. Aikštėje prie buomo pririštos dvi jaunos kumelės. O mano dvi kalaitės byrėte išbyra iš mašinos, vos pravėrus duris. Stakt. Akimirka abstulbimo. Atsitraukimas atgal, trūkt į priekį - neleidžia pavadys. Vokietė neiškentė - gynybinė reakcija - lojimas. Malamutė paantrina savo pratisu stūūūgavimu (kas ją pažįsta, dabar nusišypso). Kumelės prunkščia ir išpučia ir taip dideles savo akis. Na ką gi, jų geriau neerzinkim, judam toliau. Aikštėje kažkas riščiuoja, tačiau mes judam tiesiai į slėnį, pas trenerę. Slėnyje ramiai rupšnoja žolę Laimingas, mažas, dailus, juodas žirgelis. Na, aišku, meiliai apseilėjam trenerę :) Troją daviau palaikyti trenerės sūnui Titui, o su Meška einam pažindintis su Laimiu. Atsargiai einam artyn. Vokietė smalsiai lenda pirmyn, tačiau baisiai sutrikus. Lieka metro tarpas, Laimis ištiesia kaklą pasidomėti, kas per gyvis ten, o mano kalė irgi kiša snukį. Sekundė ramybės, Meška prabilo pirmoji, neiškentė, sulojo. Laimis nepėščias :) Suprunkštė, suglaudė ausis ir išiepė dantis. Stebint iš šono, galima nugriūti iš juoko :) Vėliau, mums užsipliurpus, Laimis netgi pats ėjo pagąsdinti Trojos, juokėmės, kad bandė apkramtyti, nors žirgelis toli gražu ne iš drąsiujų. Tai dienai tiek.
Kitą dieną žirgyne buvo tik vokietė. Ot smagi dienelė. Keletas pastebėjimų:
Daug mieliau šokinėti tikras žirgų kliūtis, nei agility kliūtis aikštelėje ar kur kitur.
Sėdint ant žirgo šuo daug geriau klauso komandų (pakvietus stodavo ir apsisukdavo "ant prakasų", ko niekada nedarė).
Geriausias šuns sportas - riščiuoti su žirgu, o šuo bėga šalia.
Žirgų mėšlas niam niam niam (šeimininkė grūmoja, koliojasi, niekas nepadeda, bėgant būūtina nusičiupti gabalėlį).
Visai patogu vedžioti šunį sėdint ant žirgo (parsijoti iki arklidžių teko gatvės pakraščiu, vedant šunį ant ilgo kordo, nei šuniui, nei žirgui problemų nekilo).
Trumpai tariant, pramoga tiek man, tiek šunims :)
Ech, ne be reikalo sakoma, nėra raitelio, nemylinčio šuns.