apie piktus sunis... arba blogus seimininkus...

Sveikučiai visi! Po ilgo laiko mudu su šeimininke vel įlindome į šį tinklalapį pasižiūrėti, kaip jūs gyvenate ir pasidalinti savo naujomis patirtimis... Daug visko nutiko per paskutinius kelis mėnesius. Svarbiausia tai, kad aš labai pasikeičiau. Ne tik todėl, kad iš jauno šunelio tampu didžkiu ir vis labiau su ilgesiu žvelgiu į tą pusę, kur gyvena šunytės... Svarbiausia, kad aš pasidariau ir didelis bailiukas. Gal galima mane ir suprasti, kadangi dar žiemą mane užpuolė kaimynų vilkšunis. Jei ne mano šeimininkas, būtų pasibaigę gana liūdnai... Jis čiupo tą šunį ir nuvilko nuo manęs, o po to stvėrė mane į glėbį, kol tą savo baisųna pasičiupo jo šeimininkė... Įsivaizduokite "komisaras Reksas" buvo be antsnukio ir vienas paliktas, kol jo šeimininkė šildė savo autombilį... Nuskubėjome pas veterinarą, kuris sakė, jog mane tik sumindė ir aš greitai pasveiksiu... Bet vis tiek ilgai skaudėjo... Dabar aš bijau ne tik to šuns, bet ir jo šeimininkų... Net tų šunų, kurie už mane dvigubai mažesni... Tamsoje aš bijau net savo šešėlio... Tai žinodami visi šunys mane puola... Šeimininkė mane bijo paleisti palakstyti be pavadėlio, kad manęs kas neužpultų... Štai kaip aš dabar gyvenu. Gerai, kad nors esu mylimas ir reikalingas... O Reksas ir toliau kelia grėsmę mums visiems... Prieš gerą savaitėlę buvo toks įvykis, kai atseit reksą užuolė kitas kaimynu šuniukas, su kuriuo net aš visai gerai sutariu... O Rekso šeimininkė jį paleido... Atseit tegu patys santykius aiškinasi, ar kaip... Va, taip prabėgo mūsų vasara... Su ekstremaliais nuotykais.. Tokiu gali tapti kiekvienas mūsų pasivaikščiojimas kieme... Tikiuosi jums sekasi geriau ;) Parašykit, ar jum taip yra nutikę... Ko reikėtų imtis, jog tokių situacijų išvengti? =(