
Ačiū. Čia vis nepamirštu, kaip su Muku, nuvažiavę į savo žemę, atvirame lauke, pasodinę medžių (kūrėme mišką) miegodavome susiglaudę nugarytėmis, tą jo šilumą pamenu, jo knarkimą, jis taip knarkdavo, kad aš laimingas užmigdavau
2013-12-29 13:45:19
2013-12-29 13:45:19
koks prasmingas eilėraštis! Jūs jau galėtumėte knygas rašyti ir tos knygos sulauktų didelio pasisekimo!!! 
2013-12-29 12:26:35

2013-12-29 12:26:35
Norėdami komentuoti prisijunkite arba registruokitės čia |