Kodėl spanielis?

na nezinau jei as taip padaryciau

o mano istorija siektiek extremali JAU 3 METUS tevu prasiau suns visada ziuredavau kas kas parduoda visus skelbimus perskaitydavau ir prasydavau mamos ji vis sakydavo : turi papuga dziaukis ! oas sakydavau : tai tu dziaukis su papuga as suns noriu juk papugos neissivesi y lauka ji su tavim kartu nelakstys . bet prasymai nueidavo suniui ant uodegos ir visai neseniai pries kaskur priees 4su puse menesio internete pamacaoius skjelbima parduodu amerikieciu kokerspanieli , isilydziau 1 ten nerase kokia jo spalva . uzsirasiau tel. numeri ir parodziau mamai , ir tuo metu mes buvome pas tevu draugus tas tevu draugas pasieme ta telefona nusivede mane y kita kambary ir paskambino tuo tel. numeriu . tacaiu suniukas buvo kretingoj o as ginkunuose(siauliuose) na ka susitarem kad atvestu jau 21valanda suniukas buvo pas mane rankose . beto pries suniukui atvaziuojant tetis ir sese apie tai nezinojo tik kai jau atveze pasakaiu tetis supyko bet kai pamate jo snukuti , jo veide atsiradop sypsena , taigi dabar turiu paty geraisuia suniuka pasaulyje

Kai tik nusprendžiau įsigyti šunį krito į akį šie. Išvaizda, charakteriu. Parodžiau tėvam o tie " ne, per daug plaukų kai pradės šertis ką darysim ir t.t." Susinervinau ir supratau, kad šio šuns neturėsiu.. žiūrėjau visokius bet galvoje sukosi tik spanielis..
Na, bet išsirinkau prancūzų buldogą. nuvažiavome pirkti buvo tik mergytės, norėjome berniuko..pasirodo šalia buvo spanieliukai pardavinėjami nuskubėjau tenai ir pamačiau šiuos grožius. mane iškart pakerėjo jų akys ir nuostabios blakstienos. atsivedžiau tėvus ir šie kaip mat susilydė
Išsirinkau šuniuką ir štai jį auginame. Jis labai protingas, kartais kai šneku atrodo, kad supranta
Nenorėčiau jokio kito tik šio šuns

oi ziuriu visu labai asmeiskos istorijos

Na kaime turėjau šuniuką Riki. Tada kai močiutė mirė, mes pardavėm jos namą, o šuniuką atidavėm jos draugei ir kaimynei. Tada labai zyziau, kad noriu šuniuko, bet tėvai vis sakė, kad katians yra ir nesiruošia man nieko pirkti
Tada po penkių metų mes atsikraustėme į nuosavą namą ir turėjom Simbą (Katuką). Nu jis ne katukas, nes jam jau buvo 6 metai
Kažkada naršydamas internete apie šunis permečiau tinkalpy apie veisles.
Pamačiau gražuoli Anglą. Susitirbčiau ir prašiua tėvu, bet kaip visada pastangos buvo bevertės.
Iškeliavome mes i kelione. Buvome Kroatijoje, Italijoje ir dar begalė šalių. Tada apsistojome Vengrijoje išnuomuotame namelyje. Tie žmonės irgi ten gyveno ir laikė anglų kokeriuką.
Ir jūs tik pagalvokit vietoj to, kad aš su šeima eičiau maudytis, aš buvau ir rūpinausi tuo spanieliuku
Biški žiauru, bet nieko.
Po to dar auginome Simba, bet vieną rytą tėtis rado ji negyvą ant kelio
Žiauru buvo, bet jau po dienos aš zyziau, kad noriu šuns. Išnaršiau visą kompą, o po 2 mėnesiu jau turėjau savo Bartuką
Dabar ji be gal mylių ir saugau

va prisimenu dar truputi pries visa sita istorija klausinejausi tevu apie jorkus (nu tada ju pacia banga buvo parasidejusi ) tai sako baisiai daug kainuoja toki suni priziureti bet kai pagalvoju dabar tai spanieli islaikyti panasiai kainuoja

O as nors ir neturejau kito pasirinkimo, nas nuo pat mazens augau su anglu kokerspanieliais, bet man sita veisle laaaaaabai patinka ir neisivaizduoju namie kitokio suns
Jei del nusivylimu, tai teko nusivilti, nes suo, kuri pries tai turejom buvo tiesiog auksinis... Nei jis ka sugrauze, nei ikando, nei namuose pridare ko nors...
O Bela stai... Visai kitokia, viska grauzia ir yra pridariusi labai daug nuostoliu (kergiant pamaise Belos mociutes charakteris, turbut is jos paveldejo )
Na, bet vistiek, manau, kad spanielis yra pats geriausias draugas

na zodziu mano istorija tai keistoka biskuti viska laika augau tarp gyvunu niekad nebuvo kad netureciu gyvunelio ir kazkaip atsitiko kad numire mano karaliskasi pekinukas ir gyvenom su zuvytem na ir (jas mama labai myli na bet ne as) na dar su juodu katinu kuris man taipat nelabai prie sirdies (nepatinka katinai ) tada as labai susirgau atsiguliau i ligonine ir po to mane isiunte i sanatorija man buvo 9 metai tai joje as buvau su mama ta sanatorija buvo palangoje ir mes su mama kiekviena diena eidavom prie juros ir as viena diena sakau mamai as noriu augintinio o ji sako taigi turim zuvytes o as sakau jei bet ju negali i rankas pasiimti ir paglostyti sako o tai kaip katinas o tas katinas manes labai nemegsta jis is viso tik valgo ir miega (neveltui katinas ) na kokias 4 dienas as jai burbejau kad noriu suns (man buvo vienodai kokio norejau svarbu suns) na mama sako man na as gal ir sutikciau bet kaip tetis ???? (jis buvo pasilikes jonavoj) o as sakau jis man neleis mama sako as zinau kokio tau reikia prasyti na sako prasyk amerikieciu spanielio (tada net neisivaizdavau kaip tie spanieliai atrodo ) na as paskambinau teciui ir man pasiseke jis sutiko turbut jei buciau prases kito jis nebutu sutikes (jam tada labai patiko si veisle na zinoma padejo dar ir tai kad buvau toli nuo jo ir jis manes buvo labai pasiilges ) na tada prisimenu nuejau i sanatorijoje buvusia biblioteka pasiimiau knyga apie sunis ir viska prisimenu perskaiciau kas ten buvo parasyta apie sia veisle ) prisimenu grizau namo ir su teciu susiradom skelbima na ir nusipirkom savo nora prisimenu maza buvo tai naktim i lova nenorejom leisti ir po namus lakstyti nenorejom duot tai prisimenu ji mano su seses baseine gyveno na o stai dabar su dviem siom grazuolytem gyvenu ir trecio tokio suniuko noriu taip kad mane pakerejo si veisle ne pries isigijant si suni o jau ji nusipirkus

Tiesiog, kai nusprendem isigyti suniuka, zinojau, kad noriu tik anglo spanielio. Nemaciau salia saves kito suniuko. Ir dabar- nors as ir labai myliu suniukus, spanieliai man mieliausi .