Naujausios klube aptariamos temos

Naudojotes kada sunu viesbucio paslaugomis? Kokius sunu...

Naudojotes kada sunu viesbucio paslaugomis? Kokius sunu viesbucius zinote? Kokie atsiliepimai apie juos?

Čia dalinkimės nuorodomis.

Čia dalinkimės nuorodomis.

Na marijampoliečiai jei dar nesate susipažinę su taisyklėmis...

Na marijampoliečiai jei dar nesate susipažinę su taisyklėmis mielai prašom ;) 1. Bendrosios nuostatos Šunų, kačių ir kitų gyvūnų auginimo ir laikymo taisyklės galioja Marijampolės savivaldybės teritorijoje ir jų privalo laikytis visi fiziniai bei juridiniai asmenys. Taisyklėse numatyti naminių, laukinių, ūkinės paskirties, dekoratyvinių, laboratorinių (eksperimentinių) gyvūnų laikymo ir priežiūros, sanitarijos, higienos bei veterinarijos, aikštelių šunims vedžioti įrengimo, beglobių ( benamių) gyvūnų gaudymo ir karantino reikalavimai. Nustatyta naminių gyvūnų registravimo, apskaitos, mokesčių už paslaugas, gyvūnų vežimo tvarka, atsakomybė už netinkamą jų priežiūrą bei kiti dalykai. Taisyklės gali būti papildomos ir keičiamos, atsižvelgiant į konkrečius poreikius bei kitus specifinius klausimus. 2. Terminai ir apibrėžimai Gyvūnų savininkas - gyvūnų dokumentuose įrašyti fiziniai bei juridiniai asmenys; kieno vardu jie įregistruoti klubuose, organizacijose; kas jiems suteikia nuolatinę gyvenamąją vietą, juos prižiūri. Savininko valda - jo gyvenamasis ir juridiškai įteisintas žemės plotas (kiemas, sodas, daržas, ariama žemė, pievos, miškas, vandens telkiniai ir kt.). Uždaroji savininko valda - gyvenamosios ir ūkinės paskirties patalpos, žemės plotas aptvertas ne žemesne kaip 1,5 m aukščio vieliniu tinklu, mūro, lentų tvora ir kt., iš kurio valdos negali prasiskverbti gyvūnai ir paukščiai. Atviroji savininko valda - neaptverta savininko žemės valda. Gyvūnai - ne žemės ūkio paskirties gyvūnai. Benamiai gyvūnai - naminiai ar buvę prijaukinti laukiniai gyvūnai, netekę ryšio su savininkais. Beglobiai - gyvūnai, šalia kurių nėra savininko. Pavojingai gyvūnai - kurie dėl biologinių savybių nuolat kelia pavojų žmonių ar gyvūnų sveikatai bei gyvybei. Nelaisvėje gyvenantys laukiniai gyvūnai - gyvūnai, kuriems sudaromos dirbtinės sąlygos, kad žmogus galėtų tiesiogiai juos veikti. Šiai kategorijai priskiriami zoologijos soduose, akvariumuose, terariumuose, okeanariumuose, namų sąlygomis dėl sužeidimų laikomi arba ar dėl kitų priežasčių susiję su žmogumi gyvūnai. Sarginiai šunys - šunys, kurie laikomi objektų apsaugai. Gyvūnų vedimas - trumpalaikis vedimas iš vienos vietos į kitą. Gyvūnų vedžiojimas - ilgalaikis buvimas, vaikščiojimas apibrėžtoje teritorijoje. Agresyvūs šunys – kovoms išvestų veislių šunys bei jų mišrūnai, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos specialiu sąrašu nustatytų veislių šunys bei jų mišrūnai. Stambiosios veislės šunys – tai šunys, priklausantys ne dekoratyvinei veislei". 3. Gyvūnų laikymas ir priežiūra Gyvūnus leidžiama laikyti tik griežtai laikantis šių taisyklių reikalavimų. Gyvūnų savininku gali būti kiekvienas fizinis asmuo, sulaukęs 16 metų, arba juridinis asmuo. Leidžiama laikyti šunis, kates ir kitus ne ūkinės paskirties gyvūnus, išskyrus pavojingus žvėris, roplius, kurie dėl biologinių savybių gali kelti pavojų žmonių ar gyvūnų gyvybei ir sveikatai. Pavojingi gyvūnai gali būti laikomi ir auginami tik pagal taisykles, kurias nustato Vyriausybės įpareigotos institucijos. Ūkinės paskirties gyvūnai gali būti laikomi tik savininko atskiroje nuosavoje valdoje ar uždarojoje valdoje prie nuosavo namo, kuriame gyvena tik viena šeima. Esant kelioms atskiroms šeimoms - tik gavus raštišką kitų šeimų pilnamečių narių sutikimą. Gyvūnų savininkai ar globotojai privalo turėti Visuomenės sveikatos centro leidimą. Gyvūnų keliamas triukšmas neturi viršyti nustatytų higienos normų. Gyvūnų savininkai atlygina visas išlaidas, susijusias su jiems priklausančių gyvūnų padaryta žala žmonių sveikatai, jų ir valstybės turtui įstatymų nustatyta tvarka. Gyvūnai turi būti auginami ir laikomi tokiomis sąlygomis, kurios nėra kenksmingos gyvūnui. Auginimo ir laikymo sąlygos turi būti parenkamos, atsižvelgiant į gyvūno rūšies bei veislės ypatumus. Gyvūnų savininkai privalo garantuoti, kad gyvūnų ir pavojingų gyvūnų auginimas ir laikymas nekels grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų. Kiekvienas gyvūnas turi būti laikomas, šeriamas ir prižiūrimas jo rūšį, amžių, fiziologiją ir elgseną atitinkančiomis sąlygomis. Gyvūno savininkas privalo nuolat rūpintis gyvūno sveikata, šėrimu, taip pat gyvūno laikymo ir eksploatavimo įrenginiais. Gyvūnų savininkai privalo užtikrinti, kad jiems priklausantys gyvūnai nesužeistų žmonių ar kitų gyvūnų, nedarytų žalos kitų savininkų turtui. Gyvūnus numarinti gali tik veterinarijos gydytojas ar jo pavedimu kitas asmuo, kai siekiama nutraukti sunkiai sužeisto gyvūno kančias. Fiziniai ir juridiniai asmenys gali rinkti zoologines kolekcijas tik gavę Aplinkos apsaugos ministerijos leidimą ir laikydamiesi jų nustatytos tvarkos. Mokymui ir tyrimams gyvūnai gali būti naudojami tik specialiai šiems tikslams veisti ir auginti pagal Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo reikalavimus ir Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintas taisykles. Sarginiai šunys gali būti laikomi įmonių, įstaigų, organizacijų teritorijose, automobilių ( autotransporto) stovėjimo aikštelėse, kituose objektuose, tik turint Visuomenės sveikatos centro leidimą. Sodininkų bendrijų ir atvirosiose atskirų privačių statinių valdose šunys turi būti pririšti arba uždaryti ne žemesniuose kaip 1,5 m aukščio aptvertuose voljeruose. Individualioje valdoje laikant daugiau nei vieną šunį reikalingas raštiškas kaimynystėje gyvenančių pilnamečių asmenų sutikimas, pažeidus taisykles reikalingas naujas gyventojų sutikimas. Individualioje valdoje šuo negali būti pririšamas arčiau kaip 5 metrai nuo kaimyno gyvenamųjų patalpų, be kaimyno raštiško sutikimo. Uždarojoje savininko valdoje šunys gali būti nepririšti, tačiau prie įėjimo į valdą (išskyrus namus, butus) turi būti pakabintas įspėjamasis ženklas ir užrašas (ženklas- baltas 25 cm kraštinių ilgio trikampis su 3 cm pločio apvadu, kurio viduryje pavaizduotas juodas šuns galvos profilis, užrašas - "Palaidas šuo" . Nakties metu šis ženklas turi būti apšviestas. Uždarose rakinamose patalpose ( gyvenamosiose patalpose, sandėliuose, traukinių vagonuose, įvairios paskirties vagonėliuose, šiltnamiuose, ūkiniuose pastatuose ir kt.) šunys apsaugai gali būti laikomi palaidi, o patalpos be perspėjimo ženklų. Specialiai apmokyti šunys gali būti palaidi aptvertose saugojimo vietose: traukinių platformų, atvirų sandėlių, sodų, gyvulių laikymo teritorijose ir pan. Šuns savininkas privalo turėti šuns registracijos pažymėjimą ir Veterinarinės tarnybos pažymėjimą. Viešosiose vedžiojimo vietose visi šunys turi būti vedžiojami su pavadėliu, o suaugę stambiosios veislės ir agresyvūs šunys su antsnukiu. Šunys neturi kelti grėsmės praeiviams, esant pašalinių žmonių, pavadėlis turi būti sutrumpintas iki 1 m. Jeigu viešojoje vietoje šalia šunų ir kačių nėra šeimininkų, gyvūnai laikomi benamiai (su žetonais – beglobiai). Vagystės, grobimo, smurto, ginkluoto užpuolimo atveju šunų savininkai ar tam įpareigoti asmenys turi teisę panaudoti šunis kaip gynybos priemonę. Daugiabučių namų butų savininkui arba nuomininkui leidžiama nuolat laikyti vieną šunį ir vieną katę arba du šunis, arba dvi kates. Bute leidžiama laikyti šuniukų arba kačiukų vadas iki 4 mėnesių amžiaus. Laikyti šunis bute taip pat privačiame name, kuriame gyvena kelios atskiros šeimos leidžiama tik turint raštišką visų jame gyvenančių pilnamečių asmenų sutikimą. Laikyti šunis daugiabučio namo bute leidžiama tik turint raštišką toje pačioje laiptinės aikštelėje, viršuje, bei apačioje gyvenančių butų savininkų sutikimą. Esant konfliktinei situacijai tarp šunų savininkų ir kitų gyventojų sprendimą priima Ūkio departamento direktorius. Iš buto į laiptinę, koridorių visus šunis būtina vesti su pavadėliu, o stambiosios veislės ir agresyvius šunis – su pavadėliu ir antsnukiu. Šunį vežti liftu galima tik tuo atveju, jei tam neprieštarauja kiti žmonės, esantys lifte. Savininkai kates turi išnešti ant rankų arba specialiuose narveliuose, kuprinėse, galima vesti su pavadėliu. Savininkai, įvesdami į namą šunis, kates, privalo užtikrinti, kad nebūtų teršiamos laiptinės, liftai ir kitos bendrojo naudojimo patalpos. Savininkai privalo užtikrinti, kad butuose nuo 22 iki 6 val. gyvūnai netrikdytų viešosios rimties. Draudžiama: * gyvūną, kurio egzistavimas priklauso nuo žmogaus rūpinimosi, palikti be priežiūros, norint juo atsikratyti; * be pateisinamos priežasties sužeisti, gąsdinti ar numarinti gyvūną; * treniruojantis naudoti gyvūnus kaip taikinius; * organizuoti gyvūnų tarpusavio kovas arba kovas su gyvūnais; * mokyti ar dresuoti gyvūnus nuolat neigiamai skatinant ( baudžiant); * nesirūpinti gyvūno sveikata, laikyti be maisto, vandens, kankinti; * naudoti benamius (beglobius) gyvūnus tyrimo ir mokymo tikslams, naikinti jų nesugavus, išskyrus tuos atvejus, kai kyla epizootijos pavojus; * šunis vedžioti masinėse žmonių susirinkimo vietose, kapinėse, mokyklų, sveikatos apsaugos įstaigų, vaikų lopšelių-darželių teritorijose, žaidimo ir sporto aikštelėse, stadionuose, paplūdimiuose, skveruose; prie gyvenamųjų namų žaliojoje vejoje; parkuose, išskyrus pakraščius arba įrengtas šunų vedžiojimo aikšteles. Taip pat lankytis su šunimis, katėmis, kitais gyvūnais maisto parduotuvėse, viešojo maitinimo įstaigose, kirpyklose ir pan. bei leisti šunis vienus į laiptinę, bendrojo naudojimo balkonus (nepriklausomai nuo to, ar jie su pavadėliu ir antsnukiu, ar be jų); * šunis ir kates laikyti parduotuvėse, mėsos, kulinarijos gaminių cechuose, skerdyklose, viešo maitinimo ir gydymo įstaigose, daugiabučių namų laiptinėse, rūsiuose, koridoriuose, bendrojo naudojimo patalpose, balkonuose; Pastaba. Išimties tvarka leidžiama šunis, kates laikyti mokyklų, lopšelių-darželių, sanatorijų, pensionatų teritorijose, turint Visuomenės sveikatos centro leidimą. * kačių ir šunų priežiūrai semti smėlį iš vaikų žaidimo smėlio dėžių, į jas pilti smėlį, užterštą kačių ir šunų ekskrementais, vesti šunis ir kates čia tuštintis; * daugiabučių namų valdoje laikyti ūkinės paskirties gyvūnus; * šunis ir kates laikyti bendrabučiuose (išskyrus tuos, kurie be bendrų virtuvių); * prekiauti gyvūnais Savivaldybės administracijos nenumatytose tam vietose; * numarinti gyvūną skandinant, smaugiant arba užkasant, naudoti metodus ar vaistus, kurių pasekmės negali būti kontroliuojamos; * naudoti natūralias gyvūnų galimybes stimuliuojančias medžiagas, turint tikslą didinti gyvūnų produktyvumą, darbingumą, sportinius rezultatus, išskyrus tas, kurių naudojimą reglamentuoja Vyriausybė ar jos įgaliota institucija; * prekiauti ūkinės paskirties gyvūnais Savivaldybės administracijos nenumatytose vietose. * gyvenamosiose patalpose laikyti ūkinės paskirties gyvūnus; * maudyti gyvūnus paplūdimiuose, kuriuose tuo metu maudosi žmonės. 4. Gyvūnų vežimas Gyvūnai turi būti vežami laikantis vežimo taisyklių, kurias tvirtina Žemės ūkio ministerija kartu su Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Draudžiama vežti gyvūnus transporto priemonėmis, kurios yra tam nepritaikytos arba netinka tai gyvūnų rūšiai. Gyvūnų išvežimo iš Lietuvos klausimus reglamentuoja Vyriausybė. Visuomeninėse miesto transporto priemonėse gyvūnus galima vežti laikantis Keleivių ir bagažo vežimo ir šių taisyklių. 5. Laukinių gyvūnų gaudymas ir laikymas Fiziniai ir juridiniai asmenys gali gaudyti, laikyti ir jaukinti laukinius gyvūnus tik gavę Aplinkos apsaugos ministerijos leidimą ir laikydamiesi nustatytos tvarkos. Laikyti - vadovaujantis ir šių taisyklių 6 punktu. Atsitiktinai patekę nelaisvėn, laukiniai gyvūnai turi būti grąžinti į laisvę, o jeigu to padaryti negalima, - globojami pagal Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo ir šių taisyklių reikalavimus. 6. Sanitarijos ir higienos reikalavimai Gyvūnų šeimininkai privalo laikytis sanitarijos ir higienos reikalavimų ir užtikrinti, kad jų gyvūnai nedarytų žalos aplinkai. Šunis galima vedžioti tik šunims vedžioti skirtose aikštelėse bei laukymėse arba kitose retai žmonių lankomose vietose. Vedant šunis, kates ir kitus gyvūnus viešosiose vietose ir jiems priteršus, taip pat priteršus namo koridorių, liftą, balkoną, kitas bendrojo naudojimo vietas, transporto priemones, jų savininkai ar atsakingi asmenys privalo turėti reikiamas priemones ir nedelsiant surinkti bei išvalyti ekskrementus. Atsisakius tai padaryti, atsakingi asmenys atsako pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 110, 161 str. Gyvūnai turi būti sveiki, be niežų, egzemų, patologiškai nesiseiliojantys. Ligoti gyvūnai turi būti nedelsiant gydomi. Draudžiamas jų kontaktas su sveikais gyvūnais. 7. Veterinarijos reikalavimai Visi šunys bei kiti gyventojų laikomi gyvūnai, potencialūs pasiutligės platintojai, kasmet turi būti skiepijami, jeigu kitaip nenurodyta Veterinarijos tarnybos pažymėjime. Rekomenduojama šunis kasmet skiepyti ir nuo maro, infekcinio hepatito, taip pat atlikti dehelmintizaciją. Jauni šunys pirmą kartą skiepijami nuo pasiutligės suėjus 3 mėnesiams. Jei šuo, katė ar kitas gyvūnas apkandžiojo, apdraskė ar kitaip sužeidė žmones, gyvūnus, apie tai savininkas nedelsdamas turi pranešti sveikatos apsaugos įstaigai, Visuomenės sveikatos centrui ir Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai. Kiekvienu atveju savininkas, kurio gyvūnas apkandžioja kitus gyvūnus ar žmones, apkandžiojusį gyvūną turi izoliuoti 10 parų ir sudaryti sąlygas veterinarijos specialistui jį stebėti. Jei šuo, katė nugaišo dėl nežinomų priežasčių būtina išsaugoti lavoną ir pranešti Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai. 8. Aikštelių šunims vedžioti įrengimas ir priežiūra Aikštelės šunims vedžioti gali būti įrengiamos bendrojo naudojimo želdynuose, parkų pakraščiuose, neužstatytuose žemės plotuose, atsižvelgiant į registruotų šunų skaičių. Žemės plotas aikštelei skiriamas Marijampolės savivaldybės valdybos sprendimu.Tai aptvertos kietos arba žolės dangos aikštelės. Jose turi būti pastatytas šis inventorius: urnos šiukšlėms, suolai, dėžės su smėlio atsargomis bei sandariai uždaromos talpos šunų ekskrementams supilti. Rekomenduojama įrengti šunų dresūrai reikalingą minimalų inventorių. Aikštelės turi būti prižiūrimos pagal sanitarinius higieninius reikalavimus ir teritorijų priežiūros taisykles. Jos turi būti nuolat valomos, tamsiu paros metu apšviestos. Įrengtos aikštelės žymimos užrašu "Aikštelė šunims vedžioti" ir apvaliu 25 cm skersmens ženklu, kurio mėlyname fone pavaizduotas baltas šuns siluetas. Aikštelės ir smėlio su ekskrementais dėžės bei duobės turi būti dezinfekuojamos ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį, vasarą - kas 10 dienų. Už aikštelių įrengimą ir jų priežiūrą atsako Aplinkos valdymo skyrius. Viešoje vietoje šuo turi turėti registracijos žetoną. Draudžiama šunis vedžioti vietose su pažymėtu užrašu "Vedžioti šunis draudžiama" ir apvaliu 25 cm skersmens ženklu, kurio mėlyname fone pavaizduotas baltas šuns siluetas su įstriža raudona linija iš kairės ženklo viršutinės dalies žemyn į ženklo dešinę dalį. 9. Registravimas, apskaita, mokesčiai už paslaugas Butų savininkai arba nuomininkai privalo registruoti laikomus gyvūnus pagal gyvenamąją vietą (57 p. ir 58 p.) ir mokėti nustatyto dydžio mokesčius. Registruojami nuo 3 mėn. amžiaus šunys, o naujai įsigyti registruojami per 5 dienas nuo įsigijimo. Gali būti savanoriškai registruojamos ir katės. Paslaugų (šunų vedžiojimo aikštelių įrengimo ir priežiūros, teritorijų tvarkymo, beglobių gyvūnų gaudymo ir karantinavimo) mokesčių dydžius nustato savivaldybės Taryba.Mokesčių už šunų ir kačių registravimą bei kitas paslaugas rinkimo, apskaitos ir naudojimo tvarką tvirtina Marijampolės savivaldybės valdyba. Gyvenamuosius namus eksploatuojančios bendrijos, įmonės, įstaigos, organizacijos, seniūnijos registruoja šunis, vykdo jų apskaitą, renka nustatytus mokesčius iš šunų savininkų bei teikia nustatyta tvarka žinias Marijampolės savivaldybei. Individualių namų savininkai, laikantys šunis, registruoja juos SP UAB "Marijampolės švara" (Vasaros g. 16) arba seniūnijose. Įmonės, įstaigos, bendrijos, bendrovės ir kitos organizacijos, turinčios sarginius, tarnybinius šunis, registruoja juos SP UAB "Marijampolės švara" (Vasaros g. 16) arba seniūnijose. Šunys ir katės registruojami specialiuose apskaitos žurnaluose. Kiekvienam šuniui ir katei išrašomi registravimo pažymėjimai ir išduodami vienodos formos žetonai (žymekliai). 10. Beglobių (benamių) gyvūnų gaudymas Benamių (beglobių) gyvūnų gaudymą organizuoja ir finansuoja Aplinkos valdymo skyrius. Draudžiama naikinti benamius (beglobius) gyvūnus, naudojant šaunamąjį ginklą, kuokas ir kitą brutalią įrangą, išskyrus savigynos ir epizootijos atvejais. Gyvūnų globos namų ar kitos organizacijos, gaudančios benamius (beglobius) gyvūnus, darbuotojai yra atsakingi už šuns, katės ar kito gyvūno sunaikinimą ir gali būti įstatymų Jei pagaunami šunys, turintys registracijos žetoną, ar katės, turinčios antkaklį su adresu ar registracijos žetoną, gyvūnų globos namų darbuotojai privalo iš karto pranešti gyvūno savininkui. Šis, atsiimdamas sugautą gyvūną, privalo pateikti gyvūnų globos namų darbuotojui šuns registravimo bei veterinarinės tarnybos pažymėjimus ir sumokėti už šuns ar katės laikymą bei priežiūrą, nustatytą mokestį. Jei savininkas nežinomas, pagautieji gyvūnai Gyvūnų globos namuose laikomi 10 parų. Per tą laikotarpį šių namų darbuotojai apie gyvūną privalo pranešti Kinologų draugijai, kitais būdais paskelbti, jog ieškomas savininkas. Neatsiradus savininkui ir praėjus nustatytam terminui, jis turi būti nustatyta tvarka užmigdomas. 11. Kiti klausimai Šunų ir kačių apžiūrų, parodų, lauko bandymų, medžioklės, kinologinės krypties sportinių varžybų metu, vykdant policijos, priešgaisrinės apsaugos, stichinių nelaimių likvidavimo tarnybų užduotis, taikomi kiti veterinarijos, sanitarijos ir higienos reikalavimai. Gyvūnų parodos, varžybos gali būti rengiamos tik gavus Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos.raštišką leidimą. Ūkinės paskirties gyvūnais galima prekiauti tik Vyriausybės įgaliotų institucijų nustatyta tvarka Marijampolės ūkinėje turgavietėje. Iš savininkų, nevykdančių gyvūnų globos ir apsaugos reikalavimų, teismo sprendimu gyvūnai gali būti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti kitam savininkui, paimti skersti, parduoti ar numarinti. Savininkai, laikantys gyvūnus pelno tikslais, turi įstatymų nustatyta tvarka įregistruoti savo veiklą. Vyriausybės įpareigoti vykdyti Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo priežiūrą atitinkami pareigūnai turi teisę įeiti į tvartus, kitas patalpas, teritorijas, kur yra laikomi gyvūnai. Už gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo vykdymo priežiūrą atsakingi Vyriausybės įgaliotų institucijų pareigūnai turi teisę: * pateikę tarnybinį pažymėjimą, be kliūčių lankytis bute, namų valdoje, įstaigos teritorijoje, jei ten nesilaikoma šio įstatymo reikalavimų; * reikalauti iš savininkų būtinų dokumentų, informacijos ar paaiškinimų gyvūnų apsaugos klausimais; * teikti pranešimus, aktus teisėsaugos institucijoms, kad asmenys būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn už gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo reikalavimų pažeidimus; * įteikti apylinkės teismui ieškinio pareiškimą, kad jis būtų skubiai išnagrinėtas, jei dėl savininko kaltės gyvūnui (gyvūnams) gresia neišvengiama žūtis nuo bado, troškulio, žemos ar aukštos temperatūros ar kitų nuo gyvūnų savininko priklausančių aplinkybių. Už šių taisyklių pažeidimus taikoma atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 110 straipsnį, remiantis Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymu ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. 12. Ūkinės paskirties gyvūnai ir naminiai paukščiai Draudžiama: * laikyti ūkinės paskirties gyvūnus; * laikyti ūkinės paskirties gyvūnus ir naminius paukščius arčiau nei 50 m nuo darželių, mokyklų, gydymo įstaigų, bažnyčių; * ganyti aikštėse, parkuose, skveruose, soduose ir kitose bendrojo naudojimo vietose; Miesto teritorijoje ganyklos (pagal galimybę) išnuomojamos vieneriems metams, pateikus iki gegužės 1d. prašymus Marijampolės savivaldybei. Radus draudžiamoje vietoje besiganantį gyvulį ir nepavykus vietoje nustatyti jo savininko, gyvulį nuvesti į laikino saugojimo vietą ir informuoti apie tai policiją. Laikino saugojimo vietoje gyvulį saugoti iki atsiras savininkas. Jei per 10 dienų savininkas neatsiranda ir jo nepavyksta nustatyti, įstatymų numatyta tvarka gyvulį pripažinti kaip bešeimininkį turtą ir realizuoti, padengiant gyvulio transportavimo, priežiūros, realizavimo ir kitas išlaidas. Atsiradus savininkui, gyvulys jam grąžinamas, kai moka gyvulio transportavimo, priežiūros bei kitas išlaidas.