Agresyvumas

a tu būk bet kokios auros, tu pašerk šunį ir jis pas tave sėdės, gal neis artyn, bet žinos kur pamaitina. Ara irgi atklydo netyčia, bastėsi gal parą po kaimą, jau buvo išsekus ir sukūdus, jeigu būčiau jos nepašaukus, nesipratinus, kažin ar būtų ėjus artyn, nes buvo mušama, tiksliau buvo subadyta, taip, kad benamis benamiui nelygus, džiaugiuosi, kad ją radau, arba ji rado mane, nežinau kaip pasakyt.
Ranką palaižo įpylus ėst, nes bijo, kad neatimtum

Aš manau nereikėtų gaudyti per prievartą benamių šunelių, nes šuo jaučia kiekvieno žmogaus aurą ir jei jam netinka vargu ar bus gerai. Pas mane yra atėję du šunys kurių negalėjome išvaryti iš kiemo. Atėję pradėjo jaustis kaip tikri šeimininkaiir teko priglausti. Dabar yra nuoštabūs šunys .Tai Alisa ir Šarikas. Visada įpylus jiems ėdalo pirma palaižo ranką tada pradeda ėsti. Tai manau, kad jų padėka už priglaudimą. Tai mano nuomonė ,kad per prievartą nereikėtų gaudyti ir paskui turėti problemų

Sveiki, labai nėr laiko paskutiniu metu, atleiskit, kad taip senai lankiausi, matot, ir tai naktį tegaliu prisijungti, gerai, kad naktibalda esu - dabar 03:41 nakties jau
O Aras keičiasi į gerąją pusę... Kaimynas jį jau glosto Kartą Aras jam buvo įkandęs, bet vis vien gerai, kad po truputį jį pratinasi

Na manau kantrybės daug reikės,švelnumo,pasitikėjimo savim.Gaila šuns,reikia jam padėti.Manau turėtų apsiprasti šuo,pradėt pasitikėt žmogum.Tik nelįsti šuniui į akis visiems iš eilės.Kad rupintusi vienas žmogus.

Galiu pasakyti, kad mano kaimyno švelnumas ir kantrybė nugalėjo Aro užsispyrimą - kaimynas jau gali jį paliesti. Buvo Aras jam kiek žiaurokai įkandęs į ranką, bet sugijo. Dabar jis leidžia jį paliesti, bet ilgai neištveria. Kartais urzgia, bet ant praeivių labai puola. Na, gal pavyks jį prisijaukinti? Šansų nors kiek daugiau

Būna tokių agresyvių šunų. Mane irgi senas šuo buvo apkandžiojęs, nors mane labai mylėjo. Į savo šuns senatvę teks pasaugoti jį, kad nepultų kitų.

ou jei- nelabai gerai, kad taip vyksta turekit omeny, kad senstant suns psichika po truputi "sumenkeja", tad jei jau dabar puola dauguma zmoniu, tai kas bus, kai susens- visus?

parazite rašė:
>na mana suo yra egresyvus nemeksta vaiku,nes kai jis buvo mazas ji ziaurei buvo iserzine net
>kelnes vienam suplese ir seip zmoniu kai kuriu. labai keista bet nepuola psichiskai nesveiku ar
>su negalia zmoniu, o kurie yra sveiki prisileidzia taciau nevisus.Mano drauga apkandziojo gal
>10 kartu kol priprato prie jo manau mano suo pavydi tiek manes tiek mano mamos

na mana suo yra egresyvus nemeksta vaiku,nes kai jis buvo mazas ji ziaurei buvo iserzine net kelnes vienam suplese ir seip zmoniu kai kuriu. labai keista bet nepuola psichiskai nesveiku ar su negalia zmoniu, o kurie yra sveiki prisileidzia taciau nevisus.Mano drauga apkandziojo gal 10 kartu kol priprato prie jo manau mano suo pavydi tiek manes tiek mano mamos

Na, mano kaimynas yra be galo mylintis gyvūnus pagyvenęs asmuo. Aras mėgdavo ateiti į jo kiemą, kartą pasipjovė jo vištą. Kai Aras apsvaigęs nuo džipo smūgio vėl lindo į kiemą, turbūt kaimynas pasigavo jį ir prisirišo. Sakė, kad nebeleis šuniui šeimininkauti. Jis mano, kad jam pavyks Arą prisijaukinti kaip laukuose pagautą laukinį kačiuką - dabar tas kačiukas labai mielas ir draugiškas, bet šuo visai kas kita. Sako, kad vien jo laukinė katė draskėsi metus kokius. O šuo per kiek laiko turės priprasti... Na, nežinau, kaip jam seksis jį jaukinti... Kolkas Aras puola vos jį pamatęs, urzgia, kai lieka vienas - bando nutraukti grandinę. Tačiau praėjo vos kelios dienos... Bet bent jau gerai, kad duodamą mėsą ėda.

Is dalies, kaimyno sprendimas yra ganetinai rizikingas- juk priimti jau praktiskai laukiniu tapusi suni yra tikrai pavojinga ( pabandykit metu laiko vilka prisijaukint). Pats jo seimininkas turi suprast, kad neuzteks vien tik paserti suni, norint pelnyti jo palankuma. Teks ideti labai daug darbo ir aukoti dar daugiau laiko...

Steele rašė:
>Manyčiau, kad Arui tiesiog reikia priprasti prie kaimyno. Šuo kelis metus bastėsi vienas ir
>atstumtas, puolė kitus šunis, kaip nesenai Eliotą ir Bleką. Perdžiūvęs baisiausiai,
>dabar jam net pasigauti paėsti nėra ko, kai žiema. Jauną visai pametė. Kai tiek laiko
>nejautęs meilės ir šilumos, tai savaime suprantama, kad tapo toks piktas. Gal pavyks jį
>paversti geru šunimi, kas žino... Galvojau seniau apie jo priglobimą, bet kai jis papjovė
>mano šunį, bijojau, kad tokia lemtis neištiktų vienintelės likusios mano labradorės...
>Kaimyno tvirta ranka, jis labai myli šunis, jo rotveileris nesenai iškeliavo anapus, tai jam
>reikėjo šuns... Gal sustiprės judviejų ryšiai. Tikiuosi...