Komfortas

Geriausias palepinimas, kai būnu geros nuotaikos ir koki pusvalanduką iš širdies visą gerai išmasažuoju.... šuo tiesiog apsiseilija.

Skanėstai tik dresūrai griežtai,maistas super prepium klasės ir jautiena, visas laisvas laikas visada su šuniu praleidžiamas,o kitiap tariant šuo su manim visur kur įmanoma,net į univerą nuvarom : Dturi savo guolį žino savo vietą ,kai liepi eit į vietą,bet naktimis kai užmiegam šiknius ant lovos prie kojų įsitaiso
Viskas proto ribose,gauna ir diržo ir dėmesio ir skanėstų : D

Nėra net truputėli. Kartais duodam tų skanėstų. Į lova ateina tik tada kai įsigąsta... O Dėmėsio DAUG gauna
Bet Pupa nėra pripratusi gauti DAUG saldumynų, nes tada niekada ji nuo manęs neišeis Bet ir dėl sveikatėles. Pupos kepenys nėra Tvirtos. Bet duodam biškutį kokių Braškiu, ledų, varškės.... Ji manau nėra išlepinta...

Lepinu,maistu ,zaisliukais ir demesiu..kokia laime matyti laiminga savo suneli! Jo guolis mano lovytes galas..dazniausiai miega ant koju.. Nors jam tik 11men,.greit bus metai,bet man jis lyg vaikiukas.. svarbiausia,kad mes visi ji be galo mylim!

su sunimi daug laiko praleidziam kartu,negaliu praeiti pro gyvunu parduotuve,pastoviai uzsuku,bet koki zaisliuka ar skanesni nebandyta kauliuka nupirkt .maista perku kokybiska,nors seimyna nervuojasi del to.jau mes ir paltuka saltesniems orams radome man suo-investicija i ateity.noriu visada matyt savo sunyte kvepiancia,sveika,susukuota,siltam guolyje miegancia.,linksma..lepinu su saiku,kad neuzliptu viena diena ant galvos,bet kas liecia gyvenimo salgas ir konforta stengiames pagal isgalias

Tai kad komfortas ir lepinimas yra du skirtingi dalykai,komfortas yra liuksas,patogumai.

Žiūrint, ką pavadinsime lepinimu.
Savąją labiausiai lepinu dėmesiu, meile, glostymu, maudynėm (po kurių Diezytė įgauna Turbo galių ), aišku iiilgais pasivaikščiojimais, žaisliukais, bei skanėstais.
O visavertis,kokybiškas maistas nemanau, kad yra lepinimas, tai yra būtinybė,kuriuo šunelis pasistiprina,įgauna jėgų bei vitaminų.

Pritariu. Manau ,klaidingai suprantat tą komfortą. Svarbiausia : šuo pavalgęs, šiltai išsimiegojęs, mylimas. O ne , kad biškį brangaus maisto , dešrelių , dar kartais lovoj pamiega ir jau "komfortas šuniui".

pauliniuksas :
>Šuo turi turėti savo vietą ir suprasti kas yra šeimininkas. Šuns miegojimas lovoje - tai
>toli gražu ne lepinimas, o šeimininko nesupratimas. O ir toks pasakymas kaip brangus ėdalas
>labai keistas, ėdalas turi būti vertinamas pagal kokybe, o ne pagal pinigus kuriuos jam
>išleidžiate.
>Šuo turi būti mylimas ir aprūpintas, o lepinimas tai jau žinoma proto ribose. Nors
>kiekvienas žmogus tai supranta savaip.

Šuo turi turėti savo vietą ir suprasti kas yra šeimininkas. Šuns miegojimas lovoje - tai toli gražu ne lepinimas, o šeimininko nesupratimas. O ir toks pasakymas kaip brangus ėdalas labai keistas, ėdalas turi būti vertinamas pagal kokybe, o ne pagal pinigus kuriuos jam išleidžiate.
Šuo turi būti mylimas ir aprūpintas, o lepinimas tai jau žinoma proto ribose. Nors kiekvienas žmogus tai supranta savaip. Visad stengiuosi, kad mano šuo gautų tai ko jam reikia- visų pirma šeimininkų dėmesio ir meilės. Kaip ir priklauso renku jam kuo kokybiškesnį ėdalą, einame į ilgus jo taip mėgstamus pasivaikščiojimus, lakstom po kiemą, jis susitinka su savo draugu Maksu ir kitais ko dar gali reikti, kad šuo būtų laimingas.
Tokia mano nuomonė

Maniškis nelabai išlepintas... Gauna nemažai skaniukų , bet tai gal nelabai lepinimas. Miega savo guolyje ir atbėga į mano lovą tik per griaustinį ir fejerverkus. Kitaip neguli su mumis lovoje nes nepripratęs. Fuksas nemažai paniųrkomas ir labai mylimas.