Mityba (4)

Kaip išsirinkti kokybišką ėdalą? Nuėjus į parduotuvę, matom...

Kaip išsirinkti kokybišką ėdalą? Nuėjus į parduotuvę, matom aplink išdėliotus ėdalus su užrašais: „Omega3 riebiosios rūgštys“, „daug antioksidantų“, „aukščiausios kokybės formulė“... Deja, užrašai taip ir lieka užrašais... Reikia ieškoti tokio, kurio sudėtyje būtų kuo daugiau mėsos ir mažiau augalų bei visokių priedų. Prekybos centruose tokio maisto nerasite – teks lankytis gyvūnų parduotuvėse, įsigyti iš platintojų. Klausyti teks ne tik pašalinių komentarų – ėdalas, kuris tiko kaimynės šuniui, gali visiškai netikti jūsų augintiniui. Svarbu įsidėmėti, kad šunų maistas skirstomas į kelias kategorijas: • ekonominis ėdalas. Jame galima rasti visokių baisybių. Šis ėdalas aktyviai reklamuojamas, jo rasite beveik kiekvienoje parduotuvėje. Jis palyginti nebrangus, turi patrauklią pakuotę ir labai populiarus. Tokio ėdalo etiketėje užrašas „Su jautiena“ reiškia, kad tos jautienos jame yra kokie 3 - 4 % ; • ėdalai, pažymėti Premium ar Super Premium ženklu, mažiau žinomi. Jie kokybiškesni už supermarketinį šlamštą, turi daugiau mėsos, jų gamyboje nenaudojama dažiklių ir kitų chemikalų, jie lengviau virškinami ir iš jų geriau pasišalinamos naudingos medžiagos, tačiau kartais kainuoja beveik tiek pat – tik reikia mokėti paieškoti. Tokio ėdalo šuniui reikia žymiai mažiau – jei ekonominio reikės 6 puodelių, kokybiško ėdalo tokiam pačiam šuniui užteks vos 3 – ¼ puodelio per dieną. Vieno tyrimo duomenimis, šerdami šunį ant pakuotės nurodytais aukščiausios kokybės ėdalo kiekiais, netgi sutaupysite pinigų10. Beje, nemažai šunininkų nusiteikę prieš visus sausiakus, tačiau net jie pritaria, kad 100 kartų geriau pirkti kokybiškesnį ėdalą, negu ekonominės klasės kombikormą. Ieškodamas šuniui tinkamo ėdalo, šeimininkas turi atidžiai išanalizuoti visas etiketes bei atsiliepimus, geriausia – iš kelių patikimų šaltinių. Būsimasis maisto pirkėjas neturėtų nustebti, kad skirtingi veterinarai gali peikti visus ar beveik visus aplinkinius maistus ir atkakliai siūlyti tik kurį nors vieną, paprastai tą, kurį platina. Tiesa, galima veterinarui ir nusileisti – jei tai kad ir apygeris veterinaras, jis neleis sau labai žemai pulti ir kokių darling pasimetusiam žmogui nebruks. Geriausia būna išsirinkti tada, kai keli platintojai siūlo skirtingus ėdalus – galima greičiau išsiaiškinti jų + ar - . Svarbu įsitikinti, kad ėdale nėra jokių dirbtinių dažiklių, skonio stipriklių ar konservantų, kad jame esantys grūdai iš tiesų yra grūdai, o ne jų gamybos atliekos, kad didelę ėdalo dalį sudaro mėsa (sveikam normaliam šuniui kuo daugiau, tuo geriau) ir kad ėdalas praturtintas mineralais, vitaminais ir panašiai.

RAW ...

RAW Daugelis šunų augintojų mano, kad natūraliausia šunį maitinti taip, kaip ėda jo laukiniai giminaičiai. Komercinius ėdalus jie laiko ne tokiais tinkamai šunims. Šių natūralistų priešininkai teigia, kad šuns šėrimas žalia mėsa sukelia daug pavojų ir kad nėra jokio mokslinio įrodymo, teigiančio, jog taip šunis maitinti tikrai sveikiau. Žalia mėsa šuns skrandžio terpę padaro labiau rūgštinę negu košės ar komerciniai ėdalai. Ką tai reiškia? tai reiškia, kad tokioje terpėje geriau apvirškinami tokie dalykai kaip kaulai. Pvz., laukiniai gyvūnai ėda grobį su visu kailiu ar plunksnomis, tačiau niekas nepastebėjo kad ir liūto, Serengečio parke bandančio iškosėti sąvėlų rutulius. Vienintelis plėšrūnas, nudiriantis aukai kailį, yra leopardas. Jei sausu ėdalu šeriamas šuo- kaulas gali pridaryti rimtų problemų. RAW šeriamo šuns virškinimo sistema su juo susidoros daug geriau. Mėsa turi būti laikoma šaldiklyje ar šaldytuve. Jokiu būdu jos negalima palikti normalioje temperatūroje, ypač vasaros metu – ji greit pradės gesti. Šaldytuve mėsa gali išbūti iki 4 – 5 dienų. Kokius produktus duoda RAW šeriantieji savo šunims? Didžiąją dalį (80 proc.) jų sudaro bet kokia mėsa, mažesniąją (po 10 proc.) – mėsingi kaulai ir subproduktai (kepenys, blužnis, inkstai, smegenys, skrandžiai, plaučiai... (pastarieji tinkami šunims, turintiems antsvorio, kadangi juose daug nevirškinamo kolageno). Geriausia – karvių, ožkų, avių, elnių mėsa. Tinka ir paukštiena. Žuvis duodama bent kartą per savaitę, geriausia – upėtakis, skumbrė, lašiša. Nepatariama vieno ėdimo metu maišyti skirtingų mėsos tipų. Pradedant šunį maitinti RAW didelė raciono įvairovė nepatartina, vėliau, įsivažiavus, mėsa turi būti įvairi. Normavimas – 2 – 3 proc. suaugusio šuns kūno masės. Jokiu būdu negalima maišyti skirtingų mitybos tipų, pavyzdžiui, sauso maisto su mėsa. Taip maitinant, šuns organizmas pirmiausia pasisavins sauso ėdalo angliavandenius, o nesuvirškinti mėsos baltymai ar riebalai iššauks alergijas. Be to, toks skirtingų ėdalų maišymas gali iššaukti skrandžio ligas. Keičiant komercinius ėdalus į natūralią mėsą, reikia turėti omenyje, kad kurį laiką (nuo savaitės iki mėnesio ar net ilgiau) šuns organizme gali vykti detoksikacija (liaudiškai tai vadinama visokio brudo iš organizmo šalinimu) – vėmimas, viduriavimas, blogas snukio kvapas, odos niežulys. Paprastai šuo detoksikuosis per tą kūno dalį, kuri silpniausia. Pvz., jei šuo turi probleminę odą, toksinai aktyviausiai veršis per ją ir kuriam laikus jos būklė gali pablogėti. Šlapimas gali tapti tamsios spalvos, išmatos – gleivėtos arba kruvinos. Kai kuriems gyvūnams gali išsiskirti daugiau ausų sieros, kiti kurį laiką gali aktyviau bezdėti. Kartais galimi intelektiniai ar emociniai šuns pasikeitimai. BARF Kaulai ir žalias maistas – taip lengviausia apibūdinti BARF mitybą. Prisimenama laukinė šuns prigimtis ir šeriamas jis natūraliai. Pagrindas – žali, mėsingi kaulai, smulkintos daržovės. Neduodama grūdų, kadangi šuo šiaip ar taip nėra prisitaikęs jų virškinti. Mėsa dažnai malama. Naudojama vištų (geriau raudona, o ne balta mėsa), kalakutų mėsa, jautiena, ėriena, žuvis. Rečiau – elniena, briediena, triušiena, ožkiena, bebriena... Kartą per savaitę duodama kepenų, inkstų, širdžių. Kaulai, esantys viščiukų kakleliuose bei nugarėlėse, padeda aprūpinti šunį reikiamu kalcio ir fosforo kiekiu. Šuniui kartais duodama kiaušinių ar smulkintų jų lukštų. Maistas turi sudaryti 2 – 3 proc. šuns kūno masės, o kalbant apie mėsos ir augalų pasiskirstymą, autorių nuomonės išsiskiria – arba 50 proc. raciono turi sudaryti mėsa, 50 proc. – daržovės9, arba 2 dalys mėsos ir 1 dalis daržovių (šuniukams – 3:1). Dažniausia BARF šeriami šunys gauna tokių augalų: šparagai, burokai, brokoliai, Briuselio kopūstai, kopūstai, morkos, žiediniai kopūstai, salierai, kiaulpienių lapai, dilgėlės, kaliaropės, petražolės, pastarnokai, žirniai su ankštimis, moliūgai, batatai, ropės, cukinijos... Petražolių reikia nedidelių kiekių, kadangi tai natūralius diuretikas. Su burokais pradėti atsargiai, kadangi jie natūraliai valo organizmą. Kalbant apie kiaulpienes – kuo jaunesnis lapukas, tuo mažiau jis kartus, tokie renkami pavasarį, rudenį galima iškasti jų šaknų. Kartais šuniui sumaitinamas česnakas yra natūralus parazitų atbaidytojas. Daržovės smulkintos todėl, kad laukiniai gyvūnai, sumedžioję kokį žolėdį, suryja ir jo žarnas, o jose esantys augalai būna susmulkinti, vadinasi, plėšrūnai labiau prisitaikę virškinti smulkintus augalus. Svarbiausia nieko nevirti – karštis sunaikina šuniui reikalingas amino rūgštis, o virti kaulai labiau linkę skilti ir kenkti šuniui. Kaulai Kaulai – atskira diskusijų tema. Vieni žmonės šunis jais aktyviai malonina, kiti piestu stojasi prieš tokius dalykus. Natūralioje aplinkoje plėšrūnai graužia kaulus, tačiau ne plikus - tuo pačiu jie priryja ir didelius kiekus grobio mėsos, vidurių bei plaukų – o šie puiki apsauga nuo skeveldrų. Vilkų tyrinėtojai teigia, kad šių gyvūnų išmatose esantys plaukai dažnai būna apsiviję kaulų atplaišas. Jei šuo linkęs labai aktyviai doroti ir ryti kaulus, jam jokiu būdu negalima duoti lengvai skylančių, virtų kaulų – šie gali sužaloti snukį, gerklę, skrandį ar žarnyną, įrijęs kaulą šuo gali uždusti. Daug kaulų gaunantis šuo gali ir suviduriuoti (nuo kaulų čiulpų). Saikingas kaulų graužimas lavina šuns žandikaulių raumenis ir skatina šiokią tokią protinę veiklą, taip pat padeda nuvalyti dantis, mažina jų akmenų susidarymo tikimybę. Per daug kaulų nėra gerai, nes didelis kalcio kiekis blogina virškinimą, o per daug fosforo sukelia inkstų ligas. Daugelis sutaria, kad jokiu būdu negalima duoti virtų ar keptų kaulų – jie būna trapesni, lengviau pažeidžia šuns virškinimo traktą. Kaulus geriausia duoti šunį pastoviai šeriant ne sausu ėdalu (tokiu atveju kramtymo poreikiui yra išeitis – kremzlės ir sausgyslės), o mėsa – tuomet jo skrandžio terpė būna labiau prisitaikiusi prie tokių produktų. Kaulus reikia duoti ir atsižvelgiant į šuns būdą – vieni nugraužia tik kremzliukes, kiti bando sudoroti viską. Pavojingiausi – kiaulių kaulai. Atsargiai reikia duoti ir vištų kaulus – jie linkę skilti. Mažų kauliukų reikia vengti – šie gali uždusinti šunį. Jokiu būdu negalima kaulų duoti alkanam šuniui – tai nėra maistas. Negalima duoti ir plikų kaulų – kaulas turi būti su mėsa, arba, kaip daug kas išsireiškia, „kaulas mėsoje“. Taip pat reikia stebėti, kaip šuo elgiasi su kaulu – jei šuo iškart puola trupinti didelį kietą kaulą, tokių jam negalima, o jei gražiai nugraužia mėsą – galima (bet ne per dažnai, kadangi laikui bėgant nuo kietųjų kaulų nudyla arba kartais net išlūžta dantys). Netaisyklingai malonindami šunį kaulais galite pridaryti didelių problemų – pvz., kieti tuščiaviduriai (galūnių) kaulai, duodami reguliariai, sukelia rimtų virškinamojo trakto sutrikimų (erozijos, opos) bei sužalojimų.

• Alkoholiniai gėrimai ...

• Alkoholiniai gėrimai Net maži kiekiai sukelia apsvaigimą, komą, mirtį. • Kūdikių maistas Sudėtyje gali būti svogūnų miltelių, pavojingų šunims. Maitinant dažnai, šuniui gali pritrūkti jam reikalingų maistinių medžiagų. • Žuvų ašakos, naminių paukščių, kitų gyvūnų kaulai Gali sužaloti virškinimo sistemą • Kačių maistas Turi per daug baltymų ir riebalų • Šokoladas Turi teobromino, kuris šuniui nuodingas ir gali paveikti jo širdies bei nervų sistemos veiklą. Ypač pavojingas juodasis šokoladas, kiek mažiau – pieniškas. Prisiėdęs šokolado šuo gali tapti susijaudinęs, hiperaktyvus, gali daugiau šlapintis ir būti ištroškęs, vemti, viduriuoti, jo širdis gali plakti nereguliariai. Ypač blogai baigiasi, jei tokio gėrio pririjęs šuo eis pasportuoti. Neretai šokolado priėdęs šuo atrodo sveikas ir laimingas – tačiau iš tiesų tik nepasireiškia simptomai. Šeimininkai kartais būna nemaloniai nustebinti, kitą dieną ar net po kelių valandų radę nugaišusį savo numylėtinį. Daugiausiai teobromino būna kakavos milteliuose ir konditeriniame šokolade. 10 kg svorio šunį nudaigos 70 g konditerinio šokolado, 200 g juodojo šokolado arba 600 g pieniško šokolado. • Kava, arbata Turi kofeino, teofilino – gali pakenkti širdžiai bei nervų sistemai. • Citrusinių vaisių aliejai Gali sukelti vėmimą • Riebalai Per daug riebios mėsos gali sukelti pankreatitą • Vynuogės, razinos Kenkia inkstams ir virškinimo sistemai. Šio „skanėsto“, galinčio sukelti problemų, kiekis skirtingiems šunims skiriasi. Dažniausi simptomai – šlapinimasis, vėmimas ir viduriavimas. • Žmonių vitaminai, turintys sudėtyje geležies Trikdo virškinimą, kenkia kepenims bei inkstams • Dideli kepenų kiekiai Kenkia kaulams, raumenims. Šuo gali viduriuoti. • Makadamijų riešutai Kenkia nervų, virškinimo sistemoms, raumenims. Tikslus pavojingasis toksinas neatrastas. Priėdus šių riešutų, šuo pradeda virpėti, užpakalinė kūno dalis tampa silpna ar paralyžiuojama, jis dūsta, gali ištinti ir tapti skausmingos galūnės. Sukelti tokius simptomus užtenka vos 6 riešutukų (priklausomai nuo šuns, kitam gali prireikt visų 40 riešutų). Šuniui išvis reikia duoti kuo mažiau riešutų, nes jie gali sąlygoti šlapimo pūslės akmenų atsiradimą. Išimtis galėtų būti nebent arachių sviestas. • Marihuana Kenkia nervų sistemai, širdies veiklai, sukelia vėmimą. • Pienas Daugelis šunų bei kačių turi nepakankamai fermento laktazės, kuri skaido pieno laktozę. Tai gali būti viduriavimo priežastis. Be to, nereikia pamiršti ir to, kad jokios laukinių žinduolių rūšies suaugę individai negeria pieno – jis skirtas tik jaunikliui. Šiuo atveju karvės pienas geriausiai subalansuotas veršiukui. • Supelijęs, sugedęs maistas, atliekos gali turėti įvairių toksinų, kurie kelia pavojų ne tik sveikatai, bet ir gyvybei. • Svogūnai bei česnakas Gali sąlygoti hemolizinės mažakraujystės atsiradimą (išvertus į liaudies kalbą – naikina raudonąsias kraujo ląsteles). Česnakas mažiau kenksmingas, negu svogūnas. Nuodinga pastarojo dozė – 50 g 1 kg šuns kūno masės (jei 10 kg masės šuo per kelias dienas kažkaip sugebės suėsti pusę kg svogūnų, jam baigsis itin blogai). Tiosulfatas, esantis svogūnuose, nuodingas šunims. Prisiėdus daug svogūnų, šuo gali vemti, viduriuoti, prarasti apetitą, būti vangus bei silpnas, šlapintis rausvos spalvos šlapimu. Simptomai gali pasirodyti praėjus kelioms dienoms po pasmaguriavimo svogūnu. Svogūnai ir česnakai nuodingi visose formose - tiek žali, tiek virti ar kaip nors kitaip apdoroti. Mažais česnako kiekis gali būti naudingas (naudojamas natūraliai kovai su šunų parazitais, daugelis augintinius maitinančių natūraliu maistu kartą per savaitę jo duoda). • Japoninės churmos Sėklos užkemša žarnas, sukelia enteritą. • Persikų, slyvų kauliukai Užkemša virškinimo traktą. • Sėklos Šunims pavojingos obuolių, kriaušių sėklos. • Bulvės, rabarbarai, pomidorų lapai; bulvių ir pomidorų stiebai Turi oksalatų, kurie gali pakenkti nervų, virškinimo ir šlapimo sistemoms. Nuo jų galima širdies aritmija. • Žali kiaušiniai Sudėtyje yra fermentas, vadinamas avidinu. Jis blogina biotino absorbciją – tai gali privesti prie odos ir kailio problemų. Žali kiaušiniai taip pat gali būti užkrėsti salmonelėmis (tiesa, iš pastarojo teiginio daug kas juokais ir teigia, kad šuo norėdamas užsikrėsti per dieną turėtų suėsti 50 – 60 kiaušinių). Kiaušinius geriausia išvirti, kad šie būtų minkšti. • Žalia žuvis Šeriant reguliariai, gali sąlygoti tiamino trūkumą. Iš pradžių pasireiškia apetito praradimu, baigtis gali mirtimi. • Druska Vartojant dideliais kiekiais, išderina organizmo elektrolitų balansą, sukelia inkstų problemas. • Saldumynai Didina nutukimo, diabeto pavojų • Atliekos nuo stalo Tai nėra pilnavertis maistas, gali sudaryti ne daugiau kaip 10 procentų šuns raciono. Jokių riebalų, jokių kaulų. • Tabakas Tabake esantis nikotinas kenkia virškinimo ir nervų sistemoms. Gali sukelti netgi komą ar mirtį. • Mielinė tešla Kadangi ji minkšta, šuo gali ją suryti nekramtydamas. Skrandyje ji plėsis, sukelti skausmus, be to, išskirs alkoholį, kuris nuodys šuns organizmą. Nuo mielinės tešlos galima net mirtis. • Kava, arbata, kavos tirščiai Šuniui netinka nei kava, nei arbata – jis nedraugauja su kofeinu. Gali sukelti daugelį problemų, panašių į šokolado. • Brokoliai Nuodingi dideliais kiekiais • Avokadai Ypač nuodinga sėkla. Gali sukelti kvėpavimo problemų bei skysčių kaupimąsi krūtinės ląstoje ar pilve. • Muskato riešutai Gali sukelti tremorą, priepuolius ir mirtį. • Špinatai Dažnas vartojimas gali privesti prie kalcio trūkumo organizme ir inkstų akmenų. • Komercinis šunų ėdalas Ypač tas populiarusis, ekonominės klasės. Pavojingesnis iš daugelį čia išvardintų produktų.

Specialus šunų maistas ...

Specialus šunų maistas Būna specialių šunų ėdalų, skirtų ligotiems ar alergiškiems šunims. Tokių ėdalų sudėtyje galima aptikti ėrienos, jautienos, antienos, elnienos ir k.t. Kaip augalai naudojami ryžiai ar miežiai, kartais – net bulvės. Šiek tiek mažiau yra šunų ėdalo, skirto nuo šlapimo takų infekcijų kenčiantiems šunims ar vegetarų. •Vegetarišką šunų maistas. Ši tema sukelia nemažai debatų, dažniau vegetariškumo propaguotojų nenaudai. Iš tiesų netgi dauguma vegetarų, bijodami pridaryti bėdų, savo šunis šeria mėsa. Tačiau nereikia pamiršti, kad yra daugybė kraštų (Indija, Marokas), kur gyvenantys šunys yra praktiškai vegetarai. Daugiausia bėdų pridaro tie vegetarai, kurie, pamiršę, kad šuns maistinių medžiagų poreikiai skiriasi nuo žmogaus, maitina savo augintinį tuo pačiu maistu, kurį valgo ir patys. Pvz., šuniui reikia dagiau baltymų ir kalcio, negu mums, ir jiems nereikalingas vitaminas C, kadangi jų organizmas tokį pasigamina. Nemažai šunų, šeriamu vegetarišku maistu, turi problemų su šlapimo takų ar ausų infekcijomis. Yra ir kitokių tyrimų – jų duomenimis, teisingai vegetariškai šeriami šunys būna sveiki (na, jei lyginsim kokiu marketiniu ėdalu šeriamą šunį ir šunį – vegetarą, pastarasis tikrai bus sveikesnis). Jei šuo alergiškas baltymams ar yra nepakantus kokioms nors komercinio ėdalo sudedamosioms dalims, vegetariška mityba jam gali būti išeitimi. Namuose gaminamas maistas Daugelis žmonių nepasitiki jokiomis komercinėmis firmomis ir maistą augintiniams gamina patys. Tokiu atveju maistas būna šviežias, jo sudėtis aiški, išvengiama dirbtinių maisto priedų, galima naudoti kokybiškas medžiagas, daugelį džiugina ir įvairumas. Tačiau toks maitinimas turi ir minusų – daugelis žmonių visiškai nesuvokia, kokių medžiagų kokiais kiekiais reikia šuniui, toks gaminimas užima daugiau laiko, be to, neretai būna pakankamai brangu. Didžiausia klaida – šuns šėrimas stalo atliekomis. Daugelis mėgsta šunims virti košes. Negalima pamiršti, kad tai – menkavertis ėdalas, nuo kurio šuniui pučia vidurius ir kuris tik užkemša skrandį, neduodamas jokios naudos. Grūdų šunų organizmas nevirškina, iš jų negaunama jokios energijos. Jei bandysite lyginti šunį su žmogumi, kas šiais laikais labai populiaru – įsidėmėkite, kad kaip žmogaus racione pernelyg dideli kasdieniai mėsos kiekiai kenkia sveikatai, taip šuniui netinka ir kasdien ryti visokius grūdus. Jei šeriate kokiu nors „grūdingu“ (prastesniu sausu (granulėm) ar koše) patiekalu vėžiu sergantį šunį, turėkite omenyje, kad gali labai pablogėti jo būklė – jie virsta gliukoze, kuria noriai maitinasi vėžinės ląstelės. Daug kas šuns maitinimą košėmis prilygina maitinimui pjuvenomis. Be to, šiais laikais dauguma žmonių ir taip neturi laiko, o terliojimasis su koše jo tikrai neprideda. Dabar JAV kai kurios firmos sugalvojo tiekti tokius paruoštus ėdalus ir pardavinėti juos specialiose parduotuvėse bei internete – juose būna virtos bei žalios mėsos, kaulų, trintų daržovių, vitaminų. Kai kurie augintojai papildomai šunims duoda žmonėms skirtų vitaminų, kiti sugeba nupirkti specialių šunų vitaminų. Žalias ar virtas? Panaršę internete, galite rasti įvairių patarimų – jau atmetus peštynes dėl sausų ėdalų, žmonės riejasi, kas geriau – virtas (termiškai apdorotas) ar žalias maistas? tarkim, daug kas mėgsta šuniuką palepinti virtais kaulais, tačiau tokie kaulai būna trapesni už žalius. Terminis mėsos apdorojimas sunaikina daugelį šuniui reikalingų medžiagų -aminorūgščių, fermentų, esančių joje. Jei virta mėsa – nuolatinis šuns maistas, ateityje jam gali išsivystyti kardiomiopatija. Žalio maisto priešininkai sako, kad virtą mėsą šuo lengviau virškina – deja, tai labiau būdinga žmogui, kadangi jo virškinimo traktas kaip ir neprisitaikęs susidoroti su žaliu kumpiu. Didžiausias žalios mėsos keliamas pavojus – galimos infekcijos. Duoti daržoves irgi nėra gera mintis – šuns dantys pritaikyti draskyti mėsai, o ne kramsnoti obuoliukus. Vaisiai ir daržovės turi būti pateikiami susmulkinti – kitu atveju šie produktai greit „praskries“ augintinio virškinimo sistemą ir jis nespės pasisavinti visų reikiamų medžiagų. Grūdai šuniui netinka, nebent jie gerai išverdami. Termiškai neapdorotų grūdų šuns organizmas nepasisavins.