Skiepai

Nors internete ir šiaip aplinkiniame pasaulyje pilna informacijos šia tema, atrodo, daugelis šunų augintojų (ypač neseniai įsigijusių augintinius) neretai pasimeta, kalbant apie skiepus.
Vakcinos yra sudėtiniai imunobiologiniai preparatai, sudaryti iš susilpnintų arba užmuštų mikroorganizmų (bakterijų ar virusų) arba jų sudėtinių dalių (komponentų) bei pagalbinių cheminių medžiagų. Vakciną sudaro antigenai (ligų sukėlėjai ar jų dalys), adjuvantai (medžiagos sustiprinančios antigenų gebėjimą sukelti imuninį atsaką), konservantai (stabilizuoja preparato komponentus), dezinfektantai (turintys užtikrinti vakcinų sterilumą), kitos cheminės medžiagos, bakterijų terpių pėdsakai likę po gamybos proceso, tirpiklis. Teoriškai vakcinos antigenas turėtų sukelti imuninį atsaką panašų kaip ir į natūralų tos ligos sukėlėją, tačiau vakcinos antigeno toksinis poveikis yra silpnesnis arba minimalus. Organizmo imuninė sistema, iš aplinkos patekus tikrajam užkratui, jį jau sugeba atpažinti reaguoja greičiau, negu nevakcinavus.

• Šuniukas skiepijamas 1,5 – 3 mėn. amžiaus. Prieš skiepus būtinai reikia duoti antihelmintinių vaistų (paprastai juos sušeria kalės savininkas, pvz., pirmą kartą – 3 sav., antrą kartą – mėnesio amžiaus, dažniausiai rekomenduojama 1 mėn. amžiaus). Pos skiepo praėjus 2 savaitėms taip pat reikėtų duoti vaistų nuo kirminų. Jei nenorite šuniuko „farširuoti“ chemija, galite ištirti jo išmatas – jei parazitų nebus aptikta, jį galima skiepyti ir be dehelmintizacijos. Iki 6 mėn. amžiaus šuniukai vaistų nuo parazitų gauna kas mėnesį, vyresni bei suaugę - kas 3 mėn. visą gyvenimą. Kales papildomai reikia dehelmintizuoti 2 savaites prieš kergimą ir 2 savaites prieš apsišuniavimą.
Praėjus 7 – 10 dienų nuo vaistų sudavimo, šuniukas skiepijamas pirmąja vakcina (pvz., 1,5 mėn. amžiaus). Po 2 savaičių (2 mėn. amžiaus) jam vėl sušeriami antihelmintiniai vaistai, dar po 2 savaičių (2,5 mėn. amžiaus) jis skiepijamas antrąja vakcina. Po 2 savaičių (3 mėn. amžiaus) vėl kartojami antihelmintiniai vaistai, dar po 2 savaičių (3,5 mėn. amžiaus) skiepijama trečiu skiepu.
Prieš skiepijant šuniukas negali turėti ne tik vidaus, bet ir išorės parazitų, kitu atveju skiepai gali būti neveiksmingi. Jei šuniukas turi daug parazitų (kirminų), vaistai nuo jų vartojami tol, kol to „brudo“ neliks, o tik tada skiepijama. Dantų keitimosi laikotarpis nedaro jokios įtakos šuniuko skiepams. Negalima skiepyti nusilpusių, sergančių, patyrusių stresą šunų. Ne visos vakcinos tinkamos šuningoms kalėms.
Šuniukų skiepas būna kompleksinis – nuo maro, parvovirusinio gastroenterito, hepatito, leptospirozės ir paragripo. Šuniuką su revakcinacijomis galima skiepyti 2 arba 3 kartus (geriau 3). Į paskutinįjį (antrą arba trečią) skiepą įeina ir vakcinacija nuo pasiutligės. Kuomet gresia didelis ligų pavojus, 6 – 8 savaičių amžiaus šuniukus galima skiepyti specialia vakcina, imunitetas nuo jos išsilaiko iki mėnesio trukmės. Mažiausiai 10 dienų po skiepo šuns negalima maudyti ar šlapinti dūrio vietos.
Kol šuniukas iki galo „nedaskiepytas“, reikia vengti bet kontakto su kitais šunimis, ypač benamiais. Kadangi mažyliai dar neturi pakankamo atsparumo virusinėms ligoms ir gali lengvai jomis užsikrėsti, pakaks pasivaikščioti ten, kur prieš kurį laiką praėjo sergantis gyvūnas. Drąsiau į lauką galima eiti jau po antro skiepo, nors daug kas ir praėjus porai savaičių po pirmojo šunį atsargiai pavedžioja „saugesnėse“ vietose, pvz., miške ar nuosavo namo kieme. Visą skiepijimo laikotarpį šuo, izoliuotas kambaryje, ateityje gali turėti kitokių problemų, psichologinių ir pan., pvz. neišmoks prašytis į lauką.

• Suaugęs šuo skiepijamas kartą metuose kompleksine vakcina. Nenorint turėti nemalonumų su teisėsaugos pareigūnais, šunį reikia skiepyti likus 15 dienų iki skiepo galiojimo pabaigos – kol dar galioja senasis, kadangi įstatymiškai senas skiepas baigiasi tą dieną, kuomet buvo skiepyta, o naujasis – 15 dienų po vakcinacijos.