Žiaurus elgesys su gyvūnais

Nu jo karrina cia tai pavarei bet as gi ne is vieno savanorio esu girdejus kad tave isvare del to kad tu nesamones darei prieglaudoje ir ne vienas savanoris sake kad viska ka tu sakai nesamones taip kad pagalvok ar tu smeizdama sos-gyvunus ka nors is to pesi... Gaila man taves labai labbai


karinna rašė:
>Aš papasakosiu kelis epizodus iš savanoriavimo Pife.lt (dabar SOS-gyvūnai), kurie ir tapo
>paskutiniais lašais mano darbe ten. Eilinių žmonių žiaurumas gyvūnams jau nestebina, visi
>mes žinom įvairių istorijų. Tačiau kitos pusės - gyvūnų gelbėtojų kasdieniai darbai
>lieka nepastebėti. Ne tik geri, bet ir blogi.
>Turėjom priglaudę 10 kačiukų nuo 2 kačių, kurie gimė prie kinų restorano. Visi
>kačiukai sirgo rinotracheitu, jiems kasdien leidome antibiotikus ir homeopatiją palaikymui.
>Užėjau neperspėjusi į prieglaudėlę Žalgirio gatvėje, o vienas kačiukas guli ant šono,
>pajudinus klykia. Skambinu Ilonai (direktorei). Ji papasakojo, kad prasidėjo jam tai
>keliasdešimt minučių po vaistų suleidimo, ji VALANDĄ prasedėjo prie jo. Bet nepadarė
>nieko. Turėjo mašiną, visas galimybes nuvežti kačiuką į veterinarijos kliniką. Tačiau
>nė nemanė to daryti. Paliko kankintis agonijoje, tikėdamasi, kad kai kas nors ateis, jis jau
>bus miręs. Radau kažkokią dėžutę, įsidėjau kačiuką ir troleibusu nuvažiavau į
>Jakovo vet. kliniką. Troleibusą šiek tiek kratė, kačiukas visą kelią klykė iš skausmo.
>Ta kelionė man prailgo iki kelių metų, važiavau visa apsipylusi ašaromis. Nuvežus
>veterinarai apžiūrėjo kačiuką. Tikslios diagnozės negalėjo pasakyti, bet greičiausiai
>leidžiant vaistus Ilona pataikė į nervą. Kačiuką užmigdėme. Taip nutinka, niekas nuo to
>neapsaugotas. Mane sukrėtė kitas dalykas - moteris, apie kurios gerumą gyvūnams rašo
>laikraščiai, ramia širdimi paliko kačiuką kankintis baisiuose skausmuose, nė nemanė jam
>padėti. Kol aš vežiau kačiuką į kliniką, keletą kartų skambinau Ilonai, kad perspėtų
>klinikos darbuotojus. Ji vis pasakojo, kokia ji laiminga, jai parveža triušiuką, rastą
>Kaune ir prašė perskambinti vėliau. Žinoma, į kliniką ji taip ir nepaskambino. Galima
>įsivaizduoti mano būseną. Rankose klykia iš skausmo mažas kačiukas, o direktorė linksmai
>man pasakoja apie naują globotinį ir jai visiškai nusispjaut, kad kitas globotinis taip
>kenčia. Tada ir apsisprendžiau palikti šią organizaciją, tačiau oficialiai išėjau tik
>po kelių savaičių, nors per jas ir mažai dalyvavau veikloje. Išėjus senąjame Pifo
>tinklapyje žmonės klausė, kodėl aš išėjau. Aš aprašiau šį atvejį, paaiškinau,
>kodėl išėjau detaliau. Viskas buvo ištrinta, aš išvadinta melage ir intrigante, man
>užblokuotas priėjimas prie tinklapio. Tuo tarpu per 2 metus, kiek aš buvau pažįstama su
>Ilona, viskas manyje tenkino, dėkojo man iš visos širdies, kai savaitėmis likdavau viena
>prižiūrėti gyvūnų (po 4-5 valandas kasdien tvarkiau narvus ir leidau vaistus) ir t.t.
>Nors ir išėjau, pažįstami savanoriai, likę organizacijoje, kartais papasakodavo, kas ten
>vyksta.
>Greitai po triušiuko atvažiavimo atidavė Ilonai ir du paukštelius. Juos visus Ilona pirma
>laikė namie, po to apgyvendino prieglaudoje. Pirmas paukštelis gana greitai mirė, kiek man
>pasakojo, sudraskė katė. Prieglaudoje dėl man nežinomų priežasčių mirė triušis ir
>antras paukštelis.
>Praėjus keletui mėnesių po šių įvykių į puslapį buvo įdėta metinė veiklos
>ataskaita. Nežinojau, ar juoktis, ar verkti, pamačius padovanotų gyvūnų ataskaitą: ,,,
>šunų, ,,, kačių, 1 triušis, 2 paukščiukai Mirtis irgi vadinama išgelbėjimu. Gal tai
>ir taip, velnias žino.
>Papasakoti galėčiau dar labai daug, bet nenoriu vėl sulaukti krūvos grąsinančių
>skambučių.

Mane šokiravo Karinnos pasakojimas. Be komentarų.
Mane taip pat nuliūdino ir sugraudino mišrūno Dipsio nuotraukos - mylimas, neskriaudžiamas, prižiūrimas šunelis taip neatrodo. Jis iš nuotraukų žvelgia baimės pilnomis akimis. Netgi kai jį glosto, jo akys - baikščios, nežinančios ko tikėtis. Nedidelis, kažkada buvęs baltas, gražus šunelis - su baisia grandine. Vienas šunelis- išpopintas, o kitas - atstumtas. Aš to nesuprantu ir manęs neįtikins, kad taip nėra.

OMG

>karinna rašė:
>>Aš papasakosiu kelis epizodus iš savanoriavimo Pife.lt (dabar SOS-gyvūnai), kurie ir tapo
>>paskutiniais lašais mano darbe ten. Eilinių žmonių žiaurumas gyvūnams jau nestebina,
>>visi mes žinom įvairių istorijų. Tačiau kitos pusės - gyvūnų gelbėtojų kasdieniai
>>darbai lieka nepastebėti. Ne tik geri, bet ir blogi.
>>Turėjom priglaudę 10 kačiukų nuo 2 kačių, kurie gimė prie kinų restorano. Visi
>>kačiukai sirgo rinotracheitu, jiems kasdien leidome antibiotikus ir homeopatiją palaikymui.
>>Užėjau neperspėjusi į prieglaudėlę Žalgirio gatvėje, o vienas kačiukas guli ant
>>šono, pajudinus klykia. Skambinu Ilonai (direktorei). Ji papasakojo, kad prasidėjo jam tai
>>keliasdešimt minučių po vaistų suleidimo, ji VALANDĄ prasedėjo prie jo. Bet nepadarė
>>nieko. Turėjo mašiną, visas galimybes nuvežti kačiuką į veterinarijos kliniką. Tačiau
>>nė nemanė to daryti. Paliko kankintis agonijoje, tikėdamasi, kad kai kas nors ateis, jis
>>jau bus miręs. Radau kažkokią dėžutę, įsidėjau kačiuką ir troleibusu nuvažiavau į
>>Jakovo vet. kliniką. Troleibusą šiek tiek kratė, kačiukas visą kelią klykė iš
>>skausmo. Ta kelionė man prailgo iki kelių metų, važiavau visa apsipylusi ašaromis.
>>Nuvežus veterinarai apžiūrėjo kačiuką. Tikslios diagnozės negalėjo pasakyti, bet
>>greičiausiai leidžiant vaistus Ilona pataikė į nervą. Kačiuką užmigdėme. Taip
>>nutinka, niekas nuo to neapsaugotas. Mane sukrėtė kitas dalykas - moteris, apie kurios
>>gerumą gyvūnams rašo laikraščiai, ramia širdimi paliko kačiuką kankintis baisiuose
>>skausmuose, nė nemanė jam padėti. Kol aš vežiau kačiuką į kliniką, keletą kartų
>>skambinau Ilonai, kad perspėtų klinikos darbuotojus. Ji vis pasakojo, kokia ji laiminga, jai
>>parveža triušiuką, rastą Kaune ir prašė perskambinti vėliau. Žinoma, į kliniką ji
>>taip ir nepaskambino. Galima įsivaizduoti mano būseną. Rankose klykia iš skausmo mažas
>>kačiukas, o direktorė linksmai man pasakoja apie naują globotinį ir jai visiškai
>>nusispjaut, kad kitas globotinis taip kenčia. Tada ir apsisprendžiau palikti šią
>>organizaciją, tačiau oficialiai išėjau tik po kelių savaičių, nors per jas ir mažai
>>dalyvavau veikloje. Išėjus senąjame Pifo tinklapyje žmonės klausė, kodėl aš išėjau.
>>Aš aprašiau šį atvejį, paaiškinau, kodėl išėjau detaliau. Viskas buvo ištrinta, aš
>>išvadinta melage ir intrigante, man užblokuotas priėjimas prie tinklapio. Tuo tarpu per 2
>>metus, kiek aš buvau pažįstama su Ilona, viskas manyje tenkino, dėkojo man iš visos
>>širdies, kai savaitėmis likdavau viena prižiūrėti gyvūnų (po 4-5 valandas kasdien
>>tvarkiau narvus ir leidau vaistus) ir t.t.
>>Nors ir išėjau, pažįstami savanoriai, likę organizacijoje, kartais papasakodavo, kas ten
>>vyksta.
>>Greitai po triušiuko atvažiavimo atidavė Ilonai ir du paukštelius. Juos visus Ilona pirma
>>laikė namie, po to apgyvendino prieglaudoje. Pirmas paukštelis gana greitai mirė, kiek man
>>pasakojo, sudraskė katė. Prieglaudoje dėl man nežinomų priežasčių mirė triušis ir
>>antras paukštelis.
>>Praėjus keletui mėnesių po šių įvykių į puslapį buvo įdėta metinė veiklos
>>ataskaita. Nežinojau, ar juoktis, ar verkti, pamačius padovanotų gyvūnų ataskaitą: ,,,
>>šunų, ,,, kačių, 1 triušis, 2 paukščiukai Mirtis irgi vadinama išgelbėjimu. Gal
>>tai ir taip, velnias žino.
>>Papasakoti galėčiau dar labai daug, bet nenoriu vėl sulaukti krūvos grąsinančių
>>skambučių.

As zinau, kai i prieglauda atiduoda sena suniuka. I r kam jam, besikankinti? Ir tai ant senatves likimas jam nedovanojo.

Visiškai ne į temą

Evaldai, visi manau tą žino ir be to tu - ne į temą

Sveiki,noriu pasakyti tos istorijos kur videogaga puslapyje Kaip tu galėjai pirma daina vadinasi Linkin park-numb(piano)

Labai keistas atvejis.Manau,kad tas kaciukas nukrito ir susitrenke galvele arba nugara.Del suleistu vaistu taip negali buti.Per daugeli metu praktikos neteko tokio dalyko sutikti.Ir gal dar buvo galima ji isgelbeti?Jeigu kente skausmus,yra gi stipriu vaistu nuo skausmo.Kai gyvunas aprimsta ,jam nebeskauda,tuomet galima gerai apziureti,istirti,padaryti rentgeno nuotraukas.Labai gaila gyvunelio,kurio neisgelbejo nei Ilona,nei veterinarai.Apmaudu.


karinna rašė:
>Aš papasakosiu kelis epizodus iš savanoriavimo Pife.lt (dabar SOS-gyvūnai), kurie ir tapo
>paskutiniais lašais mano darbe ten. Eilinių žmonių žiaurumas gyvūnams jau nestebina, visi
>mes žinom įvairių istorijų. Tačiau kitos pusės - gyvūnų gelbėtojų kasdieniai darbai
>lieka nepastebėti. Ne tik geri, bet ir blogi.
>Turėjom priglaudę 10 kačiukų nuo 2 kačių, kurie gimė prie kinų restorano. Visi
>kačiukai sirgo rinotracheitu, jiems kasdien leidome antibiotikus ir homeopatiją palaikymui.
>Užėjau neperspėjusi į prieglaudėlę Žalgirio gatvėje, o vienas kačiukas guli ant šono,
>pajudinus klykia. Skambinu Ilonai (direktorei). Ji papasakojo, kad prasidėjo jam tai
>keliasdešimt minučių po vaistų suleidimo, ji VALANDĄ prasedėjo prie jo. Bet nepadarė
>nieko. Turėjo mašiną, visas galimybes nuvežti kačiuką į veterinarijos kliniką. Tačiau
>nė nemanė to daryti. Paliko kankintis agonijoje, tikėdamasi, kad kai kas nors ateis, jis jau
>bus miręs. Radau kažkokią dėžutę, įsidėjau kačiuką ir troleibusu nuvažiavau į
>Jakovo vet. kliniką. Troleibusą šiek tiek kratė, kačiukas visą kelią klykė iš skausmo.
>Ta kelionė man prailgo iki kelių metų, važiavau visa apsipylusi ašaromis. Nuvežus
>veterinarai apžiūrėjo kačiuką. Tikslios diagnozės negalėjo pasakyti, bet greičiausiai
>leidžiant vaistus Ilona pataikė į nervą. Kačiuką užmigdėme. Taip nutinka, niekas nuo to
>neapsaugotas. Mane sukrėtė kitas dalykas - moteris, apie kurios gerumą gyvūnams rašo
>laikraščiai, ramia širdimi paliko kačiuką kankintis baisiuose skausmuose, nė nemanė jam
>padėti. Kol aš vežiau kačiuką į kliniką, keletą kartų skambinau Ilonai, kad perspėtų
>klinikos darbuotojus. Ji vis pasakojo, kokia ji laiminga, jai parveža triušiuką, rastą
>Kaune ir prašė perskambinti vėliau. Žinoma, į kliniką ji taip ir nepaskambino. Galima
>įsivaizduoti mano būseną. Rankose klykia iš skausmo mažas kačiukas, o direktorė linksmai
>man pasakoja apie naują globotinį ir jai visiškai nusispjaut, kad kitas globotinis taip
>kenčia. Tada ir apsisprendžiau palikti šią organizaciją, tačiau oficialiai išėjau tik
>po kelių savaičių, nors per jas ir mažai dalyvavau veikloje. Išėjus senąjame Pifo
>tinklapyje žmonės klausė, kodėl aš išėjau. Aš aprašiau šį atvejį, paaiškinau,
>kodėl išėjau detaliau. Viskas buvo ištrinta, aš išvadinta melage ir intrigante, man
>užblokuotas priėjimas prie tinklapio. Tuo tarpu per 2 metus, kiek aš buvau pažįstama su
>Ilona, viskas manyje tenkino, dėkojo man iš visos širdies, kai savaitėmis likdavau viena
>prižiūrėti gyvūnų (po 4-5 valandas kasdien tvarkiau narvus ir leidau vaistus) ir t.t.
>Nors ir išėjau, pažįstami savanoriai, likę organizacijoje, kartais papasakodavo, kas ten
>vyksta.
>Greitai po triušiuko atvažiavimo atidavė Ilonai ir du paukštelius. Juos visus Ilona pirma
>laikė namie, po to apgyvendino prieglaudoje. Pirmas paukštelis gana greitai mirė, kiek man
>pasakojo, sudraskė katė. Prieglaudoje dėl man nežinomų priežasčių mirė triušis ir
>antras paukštelis.
>Praėjus keletui mėnesių po šių įvykių į puslapį buvo įdėta metinė veiklos
>ataskaita. Nežinojau, ar juoktis, ar verkti, pamačius padovanotų gyvūnų ataskaitą: ,,,
>šunų, ,,, kačių, 1 triušis, 2 paukščiukai Mirtis irgi vadinama išgelbėjimu. Gal tai
>ir taip, velnias žino.
>Papasakoti galėčiau dar labai daug, bet nenoriu vėl sulaukti krūvos grąsinančių
>skambučių.

Jam žiauriai negera... Savo visus nervus matai ant trejų šuniukų iš globos namų išlieja o jo logika manau tiksliai, tiksliai perpratai

Gimtarine rašė:
> Jam matyt negera. Ir kas jam leidžia šunis ir kitus gyvūnus laikyt?
>
>Manau jo logika tokia: Šuniui proto galima įkrėsti tik įkrėčian į kailį.
>

Jam matyt negera. Ir kas jam leidžia šunis ir kitus gyvūnus laikyt?
Manau jo logika tokia: Šuniui proto galima įkrėsti tik įkrėčian į kailį.