Babeziozė

Šiaip čia visi tai žino manau. Kuo daugiau sergančių erkių, tuo didesnė tikimybė kai tavo šuniui įsisiurbs kad ji užkrėsta..

Ta liga atsiranda tada kaij gyvunuij isiurbia erke!!!!!!! Jai vienas suo uzsikrete nuo erkes ikandimo kitas negali uzsikrest nuo jo nes. Nes ja patina tik ERKeS !!!!!!!!!!!!!!!!!!!

Lape, prašom.....

Lapė rašė:
>Kas per liga? Daugiau informacijos?

Tai sunki šunų, kačių, lapių, usūrinių šunų ir kitų kailinių žvėrelių liga, kuri pasireiškia aukšta temperatūra, hemoglobinemija, gelta ir anemija. Gali būti jos ūminė, lėtinė eiga.
Šią parazitozę šunims dažniausiai sukelia labiausiai išplitusi ir patogeniškiausia Babesia canis. Taip pat pas šunis parazituoti gali B. gibsoni. Jas perneša Dermacentor genčiai priklausančios Dermacentor pictus ir D. marginatus kraujasiurbės erkės, kurios gali perduoti babeziozės sukėlėjus savo palikuonims per kiaušinėlius. Šunys babezioze užsikrečia, kai kraujasiurbės erkės pradeda maitintis jų krauju.

Vystymasis. Babezijos dauginasi dalijimosi būdu į dvi ar keturias dalis. Trūkus eritrocitui, pirmuonys išsilaisvina ir susiradę nepažeistą eritrocitą įsiskverbia į jį. Tolimesnis vystymasis vyksta erkių skrandyje, kai erkės užsikrečia besimaitindamos invazuoto gyvūno krauju. Čia įvyksta babezijų lytinis dauginimasis ir šizogonija, ko pasėkoje susiformuoja pailgi, lazdelės formos judrūs kūneliai. Jie nukeliauja į erkės audinius ir kiaušides, kur tęsia dauginimąsi. Šis procesas trunka 7 dienas. Kiaušidėje esančios babezijos patenka į kiaušinėlius ir tęsia vystymąsi susiformavusioje lervoje. Kai lervos pradeda maitintis, babezijos nukeliauja į seilių liaukas ir per kelias dienas tampa invaziniais sporozoitais. Iki lervų maitinimosi pabaigos, sporozoitai su erkių seilėmis patenka į gyvūno organizmą.

Epizootiniai duomenys. Šunų babeziozė dažniau pasitaiko Europos vidurio zonoje, Ukrainoje, Kryme, Kaukaze, Baltarusijoje, Azijoje, Šiaurės Afrikoje, Amerikoje ir Lietuvoje. Daugiausia susirgimų būna pavasarį, kada iš po žiemos sujudusios alkanos kraujasiurbės erkės puola šunis ir siurbia jų kraują. Vasaros metu susirgimai sumažėja, o rudenį kraujasiurbės erkės vėl siurbia kraują. Tačiau susirgimų būna mažiau nei pavasarį. Dažniau serga medžiokliniai šunys ir tie, kurie dažnai laksto krūmuose ir pievose kur yra Dermacentor erkių. Laukiniai mėsėdžiai sudaro šios ligos gamtinius židinius.
Katėms šią ligą sukelia Babesia felis. Sergančioms katėms būna ryški anemija ir gelta.
Lietuvoje parazituoja kraujasiurbės (ganyklinės) erkės Dermacentor pictus, D. marginatus ir 4 rūšys Ixodes erkių. Dermacentor erkės perneša šunų, kačių, ir kitų mėsėdžių bei arklių babeziozę; Ixodes erkės perneša galvijų babeziozę. Be to, šios erkės gali platinti gyvūnų bruceliozę, pasiutligę, tuliaremiją ir žmonių meningoencefalitą, Laimo ligą ir kt.
Dermacentor erkių patinėlių visas nugaros paviršius padengtas storu chitininiu skydeliu, išmargintu baltomis ir tamsiai rudomis dėmėmis. Patelių toks margas skydelis dengia tik pirmąjį kūno trečdalį. Užpakaliniai du trečdaliai patelių kūno padengti plona susiraukšlėjusia plėvele. Neprisisiurbusių kraujo patelių kūnas yra 2–3 mm ilgio, o prisisiurbusių pailgėja apie 5 kartus ir pirmieji kojų nareliai (coxa) atitolsta vieni nuo kitų. Patinėliai kraujo nesiurbia.
Dermacentor erkių snukelis trumpas ir storas, pasagos formos, keturkampiu pagrindu. Patelių ir patinėlių užpakalinis kūno kraštas spinduliškai padalytas į 11–12 dalių, vadinamų festonais. Žiūrint iš pilvo pusės, matyti, kad pirmosios kojų poros pirmasis narelis (coxa) yra skeltas, vėžio žnyplių formos. Už ketvirtos kojų poros šonuose yra kvapinės. Dermacentor erkių lytinė anga yra antros kojų poros linijoje. Užpakaliniame kūno trečdalyje atsiveria analinė anga, apsupta perianaline raukšle, kuri eina apie anuso užpakalinį kraštą.
Dermacentor pictus erkių skydeliuose yra daugiau baltos emalinės spalvos negu kad D. marginatus.
Prie gyvulio odos prikibusios suaugusios erkės siurbia kraują 5–8 dienas. Po to jos nukrinta ir žemėje deda kiaušinėlius. Iš jų išsirita lervos. Suradusios kokį nors žinduolį, lervos prisičiulpia kraujo, neriasi ir virsta nimfomis. Iš kraujo prisisiurbusių nimfų išsirita subrendusios erkės.
Dermacentor erkės iš kiaušinėlio iki suaugusios erkės vystosi beveik vienerius metus, kartais ir ilgiau. Lervos ir nimfos, neradusios sau šeimininko, gali peržiemoti po sniegu ir pavasarį užpulti gyvulius. Šios erkės gyvūnų kraujaligės sukėlėjus savo kitoms kartoms perduoda per kiaušinėlius. Suaugusios erkės siurbdamos sergančių gyvulių kraują, kartu su eritrocitais įsiurbia ir kraujaligės sukėlėjus. Eritrocitus erkės suvirškina, o kraujaligių sukėlėjai prasiskverbia į erkių lytinius organus ir patenka į besiformuojančius kiaušinėlius. Taip transovariniu būdu ganyklinės erkės gana ilgai platina kraujaligių sukėlėjus.
Kraujasiurbės erkės daro žalą ne tik platindamos kraujaliges, bet ir kaip ektoparazitai. Masiškai užpulti gyvūnai netenka daug kraujo, nes viena erkė gali jo išsiurbti apie 2 g.
Patogenezė ir imunitetas. Babezijos ir jų gyvybinės veiklos produktai yra pirminiai patogenezės faktoriai sukeliantieji alerginį poveikį gyvūno organizmui. Invazuoto gyvūno kraujyje vyksta ryškūs pasikeitimai – acidozė, hipoglikemija ir progresuojanti eritrocitų hemolizė. Eritrocitų skaičius sumažėja iki 2 milijonų ir hemoglobino kiekis. Sutrinka gyvūno medžiagų apykaita, atsiranda toksinių medžiagų, kurios skatina patologinį procesą. Vėliau babezijos pereina į periferinį kraują ir masiškai dauginantis suardo daug eritrocitų. Iš suirusių eritrocitų išsiskyręs hemoglobinas pasišalina su šlapimu, dalis virsta bilirubinu, nuo kurio pagelsta gleivinės. Dėl intoksikacijos sutrinka termoreguliacija, o suirus eritrocitams prasideda anemija. Po to, sutrinka kraujo apytaka ir atsiranda galūnių ir galvos edema.
Persirgę babezioze šunys įgyja nesterilų ir nepatvarų imunitetą. Toks gyvūnas yra invazijos nešiotojas ir pagrindinis šaltinis, nuo kurio babezijomis užsikrečia kraujasiurbės erkės. Tokiems gyvūnams nesterilus imunitetas išsilaiko 1–2 metus. Tačiau invazinės kraujasiurbės erkės siurbdamos kraują imunitetą gali sutrumpinti. Streso poveikyje, prastai šeriamiems ar infekcinėmis ligomis susirgusiems šunims babezioze recidyvuoja.
Klinikiniai požymiai. Inkubacinis laikotarpis tęsiasi 6–20 dienų. Temperatūros pakilimas dažnai sutampa su pirmosios kraujasiurbės erkės kraujo prisisiurbimu ir nukritimu į žemę. Temperatūra pakyla iki 41–42oC ir laikosi 2–3 dienas. Šunys tampa apatiški, kvėpavimas būna sunkus ir dažnas 36–48 k/min. Matomos gleivinės hiperemiškos, vėliau tampa anemiškos su gelsvumo atspalviu. Pulsas silpnas 120–160 kartų per minutę. Judesiai sutrikę, silpnos užpakalinės kojos. Gali įvykti parezės arba paralyžiai. Vyksta virškinimo trakto atonija. Tokia eiga tęsiasi 3–7 paras. Po to, temperatūra mažėja iki subnormalios ir prasideda koma. Esant lėtinei ligos eigai, temperatūra normalizuojasi po kelių dienų. Šunys būna silpni, greitai pavargsta, praranda apetitą. Jiems pasireiškia depresija. Vidurių užkietėjimas kaitaliojasi su viduriavimu. Vyksta progresuojanti anemija ir kacheksija. Liga tęsiasi nuo 3 savaičių iki 3 mėn. Rudosios lapės ir usūriniai šunys nuo šios ligos greitai nugaišta.
Patologiniai pokyčiai. Šunų lavonai būna išsekę, jų gleivinės pageltusios, poodinis audinys paburkęs, pageltęs, raumenys lyg virti. Žarnyno gleivinėse randamos kraujosruvos. Blužnis padidėjusi, pulpa raudona, suminkštėjusi, retkarčiais būna plyšusi. Kepenys pasruvę krauju, tulžies pūslės turinys tirštas, oranžinio atspalvio. Inkstai padidėję, hiperemiški. Šlapimo pūslė pilna tamsiai raudono šlapimo. Širdies raumenys tamsiai raudoni su pakraujavimais. Iš blužnies ir inkstų paimto kraujo tepinėliuose, eritrocituose randama babezijų.
Diagnozavimas. Šunų babeziozės diagnozė nustatoma remiantis epizootiniais duomenimis, klinikiniais požymiais ir periferinio kraujo tyrimo rezultatais. Tepinėliui kraujo pirmuosius lašus reikia imti iš ausies krašto. Tepinėlis daromas plonas, išdžiovinamas, fiksuojamas ir dažomas Romanovskio – Gimzos metodu. Mikroskopuojant eritrocitai matomi rožiniai, o juose esančios babezijos – mėlynos. Jos gali būti randamos ir kraujo plazmoje. Šunų babeziozę reikia diferencijuoti nuo leptospirozės ir infekcinio hepatito.
Prie leptospirozės būna hematurija (šlapimo nuosėdose eritrocitai), o babeziozės atveju tokių nuosėdų nebūna. Infekcinis hepatitas pasireiškia pastoviu karščiavimu, anemiškumu ir ikteriškumu, bet šlapimas būna normalios spalvos.
Gydymas ir profilaktika. Pradedant šunis gydyti nuo babeziozės prieš naudojant specifinius vaistus, reikia pirmiausia jiems panaudoti tonizuojančius (kofeinas). Nuo babeziozės šunys gydomi preparatu Trypan į raumenis 0,2–0,5 ml/10 kg svorio, bet ne daugiau 1,5 ml šuniui. Reikiama dozė švirkščiama į dvi vietas. Esant įtarimui, kartojama po 3 mėn. Imidokarbas (Imizol) švirkščiamas po oda arba į raumenis po 606 mg/kg kas savaitę, Diminazenas (Berenil) – į raumenis po 3–5 mg/kg. Fenamidinas (Ganaseg) – po oda 15 mg/kg pirmą, ketvirtą ir vienuoliktą dieną. Profilaktiškai nuo galimų antrinių infekcijų rekomenduotini antibiotikai. Esant reikalui, sergantiems šunims skiriami kraujodarą skatinantys vaistai. Sirgusių šunų organizme eritrocitų skaičius pradeda didėti tik po 3–4 savaičių ir atsistato per 2–3 mėnesius. Todėl sirgusių šunų darbinis krūvis turi būti atidžiai ribojamas 2–3 savaites.
Siekiant užkirsti kelią šunų užsikrėtimui babezioze, būtina imtis kruopščios apsaugos nuo kraujasiurbių erkių. Prieš išvedant šunis į parkus, miškus ar pievas, būtina juos apdoroti akaricidiniais preparatais ar uždėti jais impregnuotą antkaklį. Kraujasiurbių erkių dažnai pasitaiko ir miesto kiemuose, žolėje ar krūmokšniuose, todėl vedant šunį į kiemą, jam taip pat būtina apsauga. Nuo kraujasiurbių erkių rekomenduojama naudoti Frontline spray, Frontline spot on, Duowin contact, Bolfo preparatus, piretroidų tirpalus, amitrazės preparatus, akaricidais impregnuotus antkaklius, antiparazitines pudras, kurie visiškai ar dalinai apsaugo nuo erkių įkandimo. Parvedus iš pasivaikščiojimo, taip pat galima apžiūrėti šuns kailį. Šviesiaplaukių šunų kailyje lengvai pastebimos kraujasiurbės erkės, kurias galima išrinkti ir sunaikinti.

Prof. Viktoras Šarkūnas, dr. Mindaugas Šarkūnas

Kas per liga? Daugiau informacijos?