Laisvalaikio praleidimo būdai, vietos kur vedžiojame.

Nuo spalio 1-os iki kovo 1-os drąsiai galima.

PsychOkidO rašė:
>Gal kas žino ar jau galima su šunim prie jūros eit?
>Aš jau kaip ir pradėjau vaikščiot, šią savaitę jau tris kartus buvom, praeitus du su
>pavadėliu, šnd jau paleidau.

Gal kas žino ar jau galima su šunim prie jūros eit?
Aš jau kaip ir pradėjau vaikščiot, šią savaitę jau tris kartus buvom, praeitus du su pavadėliu, šnd jau paleidau.

Mes irgi ten mėgstam. Ten lb daug kas su šunim varo, bet mes peškom varom palei jūra Ten kaip tik perėjus gatvė yra žirgynas. Tai iš to žirgyno, ten pat kur su Miču vaikštom, ir joju.

Rasele rašė:
>Na, mes dažniausiai vedžiojame parke ( bet tik už pavadžio, nes ten paleist nėra
>galimybių), o jei jau vežam stipriems pasilakstymams, tai važiuojam į Nemirsetą. Ten ir
>miškai, pavėsiukai, ir žmonių nedaug.

Na, mes dažniausiai vedžiojame parke ( bet tik už pavadžio, nes ten paleist nėra galimybių), o jei jau vežam stipriems pasilakstymams, tai važiuojam į Nemirsetą. Ten ir miškai, pavėsiukai, ir žmonių nedaug.

GYVŪNŲ AUGINIMO IR LAIKYMO PALANGOS MIESTE TAISYKLĖS

I. TAIKYMO SRITIS IR BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Gyvūnų auginimo ir laikymo Palangos mieste taisyklės (toliau – taisyklės) galioja
tik Palangos mieste ir jas privalo vykdyti visi fiziniai bei juridiniai asmenys. Taisyklėse numatyti
naminių, laukinių, ūkinės paskirties, dekoratyvinių, laboratorinių (eksperimentinių) gyvūnų laikymo
ir priežiūros, higienos bei sanitarijos, beglobių (benamių) gyvūnų gaudymo ir karantino
reikalavimai. Nustatyta naminių gyvūnų registravimo, apskaitos, mokesčių už paslaugas, gyvūnų
vežimo tvarka bei atsakomybė už netinkamą jų priežiūrą. Taisyklės gali būti papildomos ir
keičiamos, atsižvelgiant į konkrečius miesto poreikius, tarnybų, susietų su gyvūnų priežiūra,
struktūra, veikla bei kitus specifinius klausimus.

II. TERMINAI IR APIBRĖŽIMAI

2. Gyvūno savininkas – kiekvienas fizinis (sulaukęs 16 metų) ar juridinis asmuo, kuris
nuolat ar laikinai augina gyvūną.
3. Savininko valda – jo gyvenamasis ir juridiškai įteisintas žemės plotas (kiemas,
sodas, daržas, ariama žemė, pievos, miškas, vandens telkiniai ir kt.).
4. Uždara savininko valda – jo gyvenamosios ar ūkinės paskirties patalpos bei
aptvertas žemės plotas, taip pat ne mažiau kaip 1,8 m aukščio vieliniu tinklu, mūro, lentų tvora ir kt.
aptvertas žemės plotas, iš kurio valdos negali prasiskverbti gyvūnas.
5. Atvira savininko valda – neaptverta savininko žemės valda.
6. Gyvenamasis namas – gyventi pritaikytas pastatas, kuriame daugiau kaip pusė
naudingojo ploto yra gyvenamosios patalpos.
7. Daugiabutis namas – trijų ir daugiau butų gyvenamasis namas. Daugiabučiame
name gali būti ir negyvenamųjų patalpų: prekybos, administracinės, viešojo maitinimo ir kitos.
8. Patalpos – gyvenamosios patalpos (butai) ir negyvenamosios patalpos, esančios
daugiabučiame name ir nustatyta tvarka įregistruotos Nekilnojamojo turto registre.
9. Butas – daugiabučio namo dalis iš vieno ar kelių gyvenamųjų kambarių, atitvarų
konstrukcijomis atskirta nuo bendrojo naudojimo patalpų, kitų butų ar negyvenamųjų patalpų.
10. Bendro naudojimo patalpos – daugiabučio namo laiptinės, holai, koridoriai,
palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kt. patalpos, jei nuosavybės teise nepriklauso atskiriems
patalpų savininkams ar tretiesiems asmenims.
11. Voljeras – aptverta vieta gyvūnams laikyti, užtikrinanti jų izoliavimą, įrengta ne
arčiau kaip 2 m. nuo kaimyninio sklypo ribos, šaligatvių ir pėsčiųjų takų.
12. Gyvūnai – visų rūšių laukiniai gyvūnai, taip pat gyvūnai, kurių auginimu ir
laikymu rūpinasi žmogus.
13. Laukiniai gyvūnai – nuolat laisvėje gyvenantys gyvūnai.
14. Sarginiai šunys – šunys, kurie laikomi objektams apsaugoti.
15. Dekoratyviniai gyvūnai – visi prijaukinti gyvūnai (domestikuoti) ar jaukinami
gyvūnai, laikomi tenkinti žmonių estetinius, auklėjimo ir mokymo poreikius. Šiai kategorijai
priskirtini ir laukiniai gyvūnai, laikomi zoologijos soduose, akvariumuose, terariumuose,
okeanariumuose ir gamtininkų stotyse.
16. Laboratoriniai (eksperimentiniai) gyvūnai – visi gyvūnai, specialiai auginami arba
atrinkti laboratoriniams tyrimams ar eksperimentams.
17. Naminiai gyvūnai – visi istoriškai prijaukinti (domestikuoti) gyvūnai.
18. Ūkinės paskirties gyvūnai – visi gyvūnai, laikomi ir veisiami maistui, kailiams,
vaistams ir kitai produkcijai gauti, darbo ir kitiems tikslams.
19. Benamiai gyvūnai – naminiai ar buvę prijaukinti laukiniai gyvūnai, netekę ryšio su
savininkais.
20. Beglobiai gyvūnai – be savininko priežiūros palikti gyvūnai.
21. Pavojingi gyvūnai – gyvūnai, kurie dėl biologinių savybių nuolat kelia pavojų
žmonių ar gyvūnų sveikatai ar gyvybei.
22. Agresyvūs šunys – kovoms išvestų veislių šunys bei jų mišrūnai, Lietuvos
Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos specialiu sąrašu nustatytų veislių šunys bei jų
mišrūnai.
23. Žmogaus elgesys su gyvūnais – tiesioginiai ir netiesioginiai žmonių veiksmai,
kurie gali būti naudingi, nekenksmingi arba kenksmingi gyvūnui.
24. Kenksmingas elgesys su gyvūnais – gyvūno mušimas, tyčinis žalojimas,
spardymas, užmušimas kankinant, erzinimas, gąsdinimas ar kitoks streso sukėlimas, vertimas
pernelyg ilgai dirbti, pjudymas, peštynių organizavimas, veterinarinės pagalbos susirgusiam ar
susižeidusiam gyvūnui nesuteikimas, transportavimas ar laikymas tai rūšiai nepalankiomis
sąlygomis, operavimas nenuskausminus, zoofiliniai ir sadistiniai veiksmai, taip pat gyvūno
savininko leidimas atlikti tiesiogiai kenksmingus gyvūnui veiksmus.
25. Naudingas ir nekenksmingas elgesys su gyvūnais (gyvūnų globa) – žmogaus
veikla, kuri tiesiogiai teigiamai veikia gyvūnų fizinę ir emocinę būseną arba nesukelia jokių
neigiamų pasekmių.
26. Gyvūnų vedimas – trumpalaikis vedimas iš vienos vietos į kitą.
27. Gyvūnų vedžiojimas – ilgalaikis buvimas, vaikščiojimas apibrėžtoje teritorijoje.
28. Identifikavimas – laikomų gyvūnų žymėjimas išoriniu žymėjimo žymekliu ar
implantu – mikroschema.
29. Registratorius – organizacija, turinti Savivaldybės suteiktą teisę vykdyti gyvūnų
registraciją Palangos mieste, arba savivaldybės įgaliotas fizinis ar juridinis asmuo, atsakingas už
taisyklingą gyvūno įregistravimą ir leidimų išdavimą.
30. Gyvenamojo fondo administratoriai – fiziniai ir juridiniai asmenys,
administruojantys gyvenamąjį fondą (seniūnijos, uždarosios akcinės bendrovės, administruojančios
gyvenamuosius namus, individualių bei daugiabučių gyvenamųjų namų bendrijos).
31. Administravimas – administratoriaus arba bendrijos pirmininko atliekami visi
veiksmai, būtini bendrojo naudojimo objektams valdyti, prižiūrėti ar kitaip tvarkyti.

III. DRAUDŽIAMI VEIKSMAI

32. Šios taisyklės draudžia:
32.1. padaryti gyvūną benamiu;
32.2. be pateisinamos priežasties sužeisti, gąsdinti ar numarinti gyvūną;
32.3. numarinti gyvūną skandinant, smaugiant, nušaunant, užkasant, naudoti metodus
ar vaistus, kurių pasekmės negali būti kontroliuojamos;
32.4. treniruojantis naudoti gyvūnus kaip taikinius;
32.5. organizuoti gyvūnų kovas ar kovas su gyvūnais;
32.6. mokyti ir dresuoti gyvūnus nuolat juos baudžiant;
32.7. gyvūną, kurio egzistavimas priklauso nuo žmogaus rūpinimosi, palikti be
priežiūros;
32.8. laikyti netinkamomis tai gyvūno rūšiai sąlygomis, laikyti daugiau gyvūnų nei
numatyta pastato, tvarto, voljero ar aptvaro teritorijos projekte;
32.9. laikyti bute daugiau nei vieną suaugusį šunį ir vieną katę arba du šunis, arba dvi
kates ir šuniukų arba kačiukų vadas iki keturių mėnesių;
32.10. laikyti šunis ir kates bendrabučiuose (išskyrus tuos, kurie yra be bendrų
virtuvių, arba jų vidaus taisyklės nenumato kitaip);
32.11. nesirūpinti gyvūno sveikata, nesuteikti susirgusiam veterinarinės pagalbos,
laikyti be maisto, vandens, kankinti;
32.12. naudoti benamius (beglobius) gyvūnus tyrimo ir mokymo tikslams, naikinti
juos nesilaikant šiose taisyklėse numatytų reikalavimų;
32.13. naudoti natūralias gyvūnų galimybes stimuliuojančias medžiagas, išskyrus tas,
kurių naudojimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija;
32.14. naudoti šunis, kates maistui;
32.15. naudoti gyvūnų priežiūrai smėlį iš vaikų žaidimo aikštelių smėlio dėžių, pilti į
jas gyvūnų užterštą smėlį, vedžioti gyvūnus po vaikų smėlio dėžes;
32.16. leisti gyvūnams bėgioti masinio žmonių susibūrimo vietose, mokyklų,
sveikatos apsaugos įstaigų, vaikų lopšelių-darželių teritorijose, sporto ir vaikų žaidimo aikštelėse,
parkuose ir skveruose (išskyrus tuos, kuriuose įrengtos vedžiojimo aikštelės, arba įstaigos vadovui
leidus) bei vietose, pažymėtose ženklu su užrašu ,,Šunis vedžioti draudžiama“ (apvalus 25 cm
skersmens skritulys, kurio mėlyname fone pavaizduotas baltas šuns siluetas, su įstriža raudona linija
iš kairės ženklo viršutinės dalies žemyn į ženklo dešinę dalį);
32.17. vežti liftu kartu gyvūnus, jei tam prieštarauja lifte esantys žmonės;
32.18. laikyti gyvūnus parduotuvėse, turgavietėse, mėsos gaminių, kulinarijos
cechuose, viešojo maitinimo įstaigose, poilsio namuose, daugiabučių namų bendro naudojimo
patalpose, taip pat bendrabučiuose, išskyrus tuos, kur gyvūnams laikyti įrengtos vietos. Išimties
tvarka leidimus laikyti gyvūnus išduoda Palangos miesto valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba;
32.19. šunis, kates ir kitus gyvūnus vestis į valstybines įstaigas ir viešąsias paslaugas
teikiančių įmonių patalpas, parduotuves, turgavietes, viešojo maitinimo įstaigas, jei jų vidaus
taisyklės nenumato kitaip;
32.20. prekiauti gyvūnais nenumatytose tam vietose ar nesilaikant Vyriausybės
įgaliotos institucijos patvirtintų prekybos taisyklių;
32.21. vedžioti bei maudyti gyvūnus paplūdimiuose, išskyrus tam tikslui įrengtas
vietas;
32.22. daugiabučiame name laikyti ūkinės paskirties, laukinius bei pavojingus
gyvūnus;
32.23. vežti miesto viešuoju transportu gyvūnus, išskyrus tuos, kurie vežami
specialioje taroje, vadovaujantis gyvūnų vežimo taisyklėmis;
32.24. gyvūnus, taip pat šunis ir kates išleisti vienus į daugiabučio namo bendro
naudojimo patalpas, laiptines, kiemą, gatvę, nepriklausomai nuo to, ar jis su pavadėliu, antsnukiu,
ar be jų;
32.25. miesto bendros paskirties teritorijose laikyti ir ganyti ūkinės paskirties gyvūnus,
šių plotų šieną naudoti jų mitybai.
33. Gyvūno savininkui, kuriam buvo taikyta gyvūno konfiskavimo bausmė,
draudžiama įsigyti ar laikyti gyvūnus.

IV. GYVŪNŲ LAIKYMAS IR PRIEŽIŪRA

34. Gyvūnus Palangos mieste leidžiama laikyti tik griežtai laikantis šių taisyklių
reikalavimų.
35. Gyvūnai turi būti auginami ir laikomi jiems nekenksmingomis sąlygomis.
Auginimo ir laikymo sąlygos turi būti parenkamos, atsižvelgiant į gyvūno rūšies, veislės, amžiaus,
fiziologinių savybių ypatumus.
36. Savininkai privalo garantuoti, kad gyvūnų auginimas ir laikymas nekels grėsmės
žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų, laikytis
sanitarijos bei higienos reikalavimų.
37. Leidžiama laikyti šunis, kates bei ne ūkinės paskirties gyvūnus, išskyrus
pavojingus. Pavojingi gyvūnai ir pavojingi šunys gali būti laikomi ir auginami pagal taisykles,
kurias nustato Vyriausybės įpareigotos institucijos.
38. Šunis rekomenduojama vedžioti šunų vedžiojimui skirtose aikštelėse, laukymėse
arba kitose retai žmonių lankomose vietose su pavadėliu ir esant būtinybei su antsnukiu.
39. Gyvūnų laikymo daugiabučiuose namuose tvarka:
39.1. viename bute leidžiama nuolat laikyti registruotą, identifikuotą, paskiepytą vieną
suaugusį šunį ir vieną katę arba dvi kates, arba du šunis ir šuniukų arba kačiukų vadas iki 4
mėnesių;
39.2. laikyti šunis, kates bute, kur gyvena kelios šeimos, leidžiama tik turint raštišką
visų jame gyvenančių pilnamečių asmenų sutikimą, o privačiame name – jei kiemo teritorijos ir
išėjimai nėra atskirti;
39.3. įsigyjant gyvūną, reikalingas daugiabučio namo tos aikštelės raštiškas gyventojų
sutikimas;
39.4. šunys turi būti vedžiojami su pavadėliais, o esant būtinybei ir su antsnukiais;
39.5. viešose vietose, laiptinėse, koridoriuose, savininkai kates turi išnešti ant rankų
arba specialiuose narveliuose, kuprinėse, galima vesti su pavadėliu;
39.6. laiptinėse, bendro naudojimosi koridoriuose, viešose vietose gyvūnai,
atsižvelgiant į veislės ar rūšies ypatumus, nešami specialioje taroje, ant rankų arba vedami
sutrumpintu iki minimalaus ilgio pavadėliu, bet ne ilgesniu kaip 1 m, esant būtinybei su antsnukiu.
Gyvūną vedantis asmuo turi užtikrinti viešąją rimtį, nesukelti grėsmės ar išgąsčio aplinkiniams
žmonėms bei gyvūnams.
40. Viešose vietose galima vedžioti tik sveikus gyvūnus.
41. Vedžiojant, vedant gyvūnus, jodinėjant ar važinėjant arkliais ir jiems priteršus, taip
pat gyvūnams priteršus namo koridorių, liftą, balkoną, transporto priemones, šaligatvius bei kitas
bendrojo naudojimo vietas, gyvūnų savininkai ar atsakingi asmenys privalo turėti reikiamas
priemones ir nedelsiant surinkti bei išvalyti ekskrementus. Nesilaikantys šio reikalavimo asmenys
atsako Administracine tvarka pagal Administracinės teisės pažeidimų kodekso 110 ir 161
straipsnius.
42. Gyvūnų viešbučių, prieglaudų, kirpyklų, veterinarijos gydymo ir kitų
aptarnaujančių įstaigų, gyvūnų veisimu užsiimančių fizinių ar juridinių asmenų veikla neturi
pažeisti teisėtų gyventojų interesų.
43. Gyvenamojo fondo administratoriai gali, vadovaudamiesi šiomis taisyklėmis,
pasitvirtinti daugiabučių namų vidaus gyvūnų laikymo taisykles, kuriose numatytų leidimo laikyti
gyvūną, jo laikymo bei netekimo tvarką, nustatyti papildomų mokesčių rinkliavą, panaudojant
kaupiamąsias lėšas bendro naudojimo patalpoms prižiūrėti, papildomoms šunų vedžiojimo
aikštelėms įrengti.
44. Sarginiai šunys gali būti laikomi įmonių, organizacijų teritorijose, automobilių
(autotransporto) stovėjimo aikštelėse, kituose objektuose.
45. Ūkinės paskirties gyvūnai gali būti laikomi tik įregistruotuose pastatuose
(tvartuose). Gyvūnų savininkai privalo turėti Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Palangos
filialo leidimus.
46. Uždaroje savininko valdoje šunys gali būti nepririšti ir laikomi ne arčiau kaip 2 m
iki šaligatvių, pėsčiųjų takų, tačiau įėjimas į valdos teritoriją bet kuriuo paros metu turi būti
uždarytas, kad šuo negalėtų išbėgti iš teritorijos. Prie įėjimo turi būti pakabintas perspėjamasis
ženklas ir užrašas (ženklas – baltas 25 cm skersmens apskritimas su 3 cm pločio raudonu apvadu,
kurio viduryje pavaizduotas juodas šuns galvos profilis – ,,Palaidas šuo“). Šis ženklas turi būti
matomas ir nakties metu.
47. Privačiose namų valdose gyvūnų laikymui skirti statiniai, nereikalaujantys
projektinės dokumentacijos rengimo, įrengiami ne arčiau kaip 2 metrai nuo kaimyninio sklypo
ribos. Nurodytą atstumą galima pakeisti tik turint raštišką kaimyninių valdų savininko sutikimą.
48. Sodininkų bendrijų atviruose soduose, privačiose neaptvertose valdose gyvūnai
laikomi pririšti arba uždaryti aplinkiniams žmonėms ir gyvūnams saugiose ne mažiau kaip 1,8 m
aukščio voljeruose, kurie turi būti pastatomi ne arčiau kaip 2 m atstumu nuo kaimyninio sklypo
ribos.
49. Esant perspėjimo ženklui, uždarose rakinamose patalpose (sandėliuose, traukinių
vagonuose, įvairios paskirties vagonėliuose, šiltnamiuose, ūkiniuose pastatuose ir kt.) šunys
apsaugai gali būti laikomi palaidi.
50. Fiziniai ir juridiniai asmenys gali rinkti zoologines kolekcijas, taip pat gaudyti,
laikyti ir jaukinti laukinius gyvūnus tik gavę Aplinkos ministerijos leidimą ir laikydamiesi jos
nustatytos tvarkos. Atsitiktinai patekę į nelaisvę laukiniai gyvūnai turi būti paleidžiami, o jei to
padaryti negalima – laikomi pagal Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo ir šių taisyklių
reikalavimus.
51. Esant reikalui, gyvūno savininkas privalo pateikti atsakingiems pareigūnams
gyvūno registracijos, vakcinacijos, rinkliavų mokėjimo, identifikavimo dokumentus.
52. Viešose vedžiojimo vietose šunys turi būti vedžiojami su pavadėliu esant
būtinybei su antsnukiu. Šunys neturi teršti aplinkos, kelti grėsmės aplinkiniams, esant pašalinių
žmonių pavadėlis turi būti sutrumpintas iki minimalaus ilgio, bet ne ilgesnio kaip 1 m.
53. Gyvūno savininkai privalo užtikrinti, kad nuo 24 val. iki 6 val. gyvūnai netrikdytų
viešosios rimties.
54. Pasimetus gyvūnui, gyvūno savininkas privalo apie tai pranešti gyvūnų globos ir
kontrolės tarnybai.
55. Visi fiziniai ir juridiniai asmenys, radę pasimetusį gyvūną, privalo pranešti gyvūnų
globos ir kontrolės tarnybai arba registratoriui. Tarnybos darbuotojai pagal implantuotą
mikroschemą privalo nustatyti gyvūno savininką ir jam pranešti apie surastą gyvūną.
56. Gyvūno savininkas, negalintis toliau prižiūrėti ir rūpintis gyvūnu, privalo jį
atiduoti gyvūnų globos ir kontrolės tarnybai, kuri gyvūnui suras naują šeimininką, o nesuradus,
atliks gyvūno eutanaziją.
57. Jeigu viešoje vietoje šalia šuns ar katės nėra jų šeimininko, gyvūnas laikomas
beglobiu.
58 Vagystės, pagrobimo, smurto, ginkluoto užpuolimo atvejais savininkas turi teisę
panaudoti šunį kaip gynybos priemonę.
59. Užpuolus šuniui, galima gintis įvairiomis gynybos priemonėmis, nesukeliant
pavojaus aplinkiniams žmonėms.

V. ŪKINĖS PASKIRTIES GYVŪNŲ LAIKYMAS

60. Gyvūnų augintojas privalo gyvūnus registruoti ir identifikuoti Lietuvos
Respublikoje nustatyta gyvūnų registravimo ir identifikavimo tvarka.
61. Ūkinės paskirties gyvūnai gali būti ganomi tik nuosavoje ar nuomojamoje žemėje,
laikomi tik pagal projektinę paskirtį įteisintuose pastatuose (tvartuose).
62. Gyvuliams laikyti skirti ūkiniai pastatai turi atitikti galiojančius statybos
techninius reglamentus.
63. Gyvūnų mėšlą galima kaupti uždarose iki 1 m3 tūrio patalpose, nesudarant sąlygų
nemalonių kvapų sklaidai aplinkoje.
64. Srutos turi būti surenkamos į sandarią srutų duobę, laikomos uždarius sandariais
dangčiais ir išvežamos, kai duobė prisipildo ne daugiau kaip 2/3 tūrio. Draudžiama
nekompostuotais ekskrementais, srutomis, fekalijomis tręšti dirbamą žemę, daržus ar vaismedžius,
juos užkasinėti į namų valdų laisvus plotus ar vejas.
65. Ūkinės paskirties gyvūnų laikymo patalpos kasmet dezinfekuojamos, jose turi būti
palaikoma švara bei užkirstas kelias musėms, graužikams ir kitiems ligų pernešėjams veistis.
66. Teritorija turi būti valoma kasdien, periodiškai atliekant dezinsekciją ir
deratizaciją.

VI. SANITARIJOS, HIGIENOS IR VETERINARINIAI REIKALAVIMAI

67. Gyvūnai turi būti sveiki. Ligoti gyvūnai turi būti nedelsiant gydomi. Draudžiamas
jų kontaktas su sveikais gyvūnais.
68. Savininkas privalo užtikrinti, kad gyvūnų auginimas ir laikymas nekels grėsmės
žmonių gyvybei, sveikatai, jų nuosavybei, laikytis sanitarijos ir higienos reikalavimų.
69. gyvūnai – potencialūs pasiutligės platintojai (šunys, katės ir kt.) kasmet turi būti
skiepijami nuo pasiutligės. Registratoriai perduoda Palangos miesto valstybinei maisto ir
veterinarijos tarnybai registruotų gyvūnų sąrašus, o ši kontroliuoja, kad visi gyvūnai būtų
paskiepyti.
70. Rekomenduojama šunis kasmet skiepyti nuo maro, infekcinio hepatito,
gastroenterito, taip pat atlikti dehelmintizaciją.
71. Jei gyvūnas apdraskė, apkandžiojo ar kitaip sužeidė žmogų ar gyvūną, savininkas
apie tai nedelsdamas turi informuoti Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Palangos filialą ir
Palangos miesto valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą. Tokį gyvūną savininkas privalo izoliuoti
10 parų ir sudaryti sąlygas veterinarijos specialistui jį stebėti. Visas išlaidas, susijusias su gyvūno
karantinavimu, apmoka jo savininkas;
72. Visos asmens sveikatos priežiūros įstaigos, į kurias pateko žmogus, nukentėjęs
nuo gyvūno (apkandžiotas, apdraskytas), nustatyta tvarka privalo apie tai informuoti Klaipėdos
visuomenės sveikatos centro Palangos filialą bei Palangos miesto valstybinę maisto ir veterinarijos
tarnybą.
73. Teikti veterinarines paslaugas ir gydyti gyvūnus gali tik veterinarijos gydytojai,
turintys atitinkamą išsilavinimą ir licenciją tam darbui dirbti.
74. Naminius, laukinius ir ūkinės paskirties gyvūnus numarinti gali tik veterinarijos
gydytojas ar jo pavedimu kitas asmuo, išskyrus skubius atvejus, kai siekiama nutraukti sunkiai
sužeisto gyvūno kančias.
75. Jei gyvūnas nugaišo dėl nežinomų priežasčių, būtina išsaugoti lavoną savininko
bute ar valdoje ir skubiai pranešti Palangos miesto valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai ir
Gyvūnų globos ir kontrolės tarnybai.
76. Nugaišus gyvūnui, gyvūno savininkas apie tai praneša Gyvūnų globos ir kontrolės
tarnybai, kuri nemokamai paima lavoną ir išveža jį utilizuoti.
77. Palangos mieste gali būti steigiamos gyvūnų kapinės. Jose gyvūnų laidojimas
organizuojamas pagal patvirtintas atskiras taisykles.

VII. AIKŠTELIŲ ŠUNIMS VEDŽIOTI ĮRENGIMAS IR PRIEŽIŪRA

78. Aikštelės šunims vedžioti gali būti įrengiamos bendro naudojimo želdynuose,
neužstatytuose žemės plotuose, atsižvelgiant į užregistruotų gyvūnų skaičių. Žemės plotas
aikštelėms skiriamas Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu pagal patvirtintus teritorijų
planavimo dokumentus. Tai aptvertos kietos arba žolės dangos aikštelės. Juose turi būti pastatytas
šis inventorius: urnos šiukšlėms, suolai, dėžės su smėlio atsargomis bei sandariai uždaromos talpos
šunų ekskrementams supilti. Šunų dresūrai turi būti įrengtas minimalus inventorius. Aikštelės turi
būti prižiūrimos pagal sanitarinius higieninius reikalavimus ir teritorijų priežiūros taisykles. Jos turi
būti nuolat valomos, tamsiu paros metu apšviestos.
79. Įrengtos aikštelės žymimos užrašu ,,Aikštelė šunims vedžioti“ ir apvaliu 25 cm
skersmens ženklu, kurio mėlyname fone pavaizduotas baltas šuns siluetas.
80. Aikštelės, ekskrementų dėžės bei duobės turi būti dezinfekuojamos ne rečiau kaip
vieną kartą per mėnesį, vasarą – kas 10 dienų.
81. Draudžiamos šunis vedžioti vietos gali būti pažymėtos užrašu ,,Vedžioti šunis
draudžiama“ ir apvaliu 25 cm skersmens ženklu, kurio mėlyname fone pavaizduotas baltas šuns
siluetas su įstriža raudona linija iš kairės ženklo viršutinės dalies žemyn į ženklo dešinę dalį.

VIII. GYVŪNŲ VEŽIMAS

82. Gyvūnai turi būti vežami laikantis Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos
patvirtintų Gyvūnų vežimo taisyklių.
83. Gyvūnus galima vežti tik tam specialiai paruoštu transportu, kad transportavimo
metu gyvūnai metu nebūtų žalojami ir nepatirtų streso. Ilgesnio vežimo metu gyvūnai turi būti
reguliariai maitinami ir girdomi.
84. Skirtingų rūšių, taip pat sužeisti ar ligoti gyvūnai turi būti vežami atskirai.
85. Visuomeninėse miesto transporto priemonėse gyvūnus leidžiama vežti laikantis
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1997 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. 30 patvirtintų
Gyvūnų vežimo taisyklių reikalavimų.
86. Galima vežti keleivinio transporto vietiniais maršrutais gyvūnus tik specialioje
taroje (krepšyje, pintinėje, narvelyje ir kt.), neužimant atskiros stovimos ar sėdimos vietos. Užėmęs
atskirą sėdimą ar stovimą vietą vežantis asmuo už papildomą vietą privalo pirkti bilietą bei
apsaugoti nuo galimos taršos sėdimą vietą pagalbinėmis priemonėmis (paklotais, užtiesalais ir kt.).
87. Viešame transporte gyvūno priterštas vietas gyvūną vežantis asmuo privalo
nedelsiant išvalyti.

IX. ŠUNŲ IR KAČIŲ REGISTRAVIMAS IR IDENTIFIKAVIMAS

88. Gyvūnų šeimininkai privalo identifikuoti, registruoti šunis ir kates pagal
gyvenamąją vietą ir mokėti nustatyto dydžio mokestį į miesto biudžetą. Surinktos lėšos turi būti
skirtos problemoms, susijusioms su gyvūnų laikymu, spręsti.
89. Registracijos, identifikacijos tvarką, dokumentų bei mokesčių dydžius, jų rinkimo
ir surinktų lėšų panaudojimo tvarką nustato Palangos miesto savivaldybės taryba.

X. BENAMIŲ (BEGLOBIŲ) GYVŪNŲ GAUDYMAS, GLOBA, KARANTINAVIMAS IR
UTILIZAVIMAS

90. Benamių (beglobių) šunų ir kačių gaudymu, karantinavimu, naikinimu ir
utilizavimu užsiima fiziniai ar juridiniai asmenys, turintys sutartis su Palangos miesto savivaldybe.
Šios tarnybos darbą koordinuoja Palangos miesto savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio
skyrius.
91. Draudžiama naikinti benamius (beglobius) šunis ir kates, nesilaikant šių taisyklių
reikalavimų.
92. Jei pagaunamas šuo ar katė, kurio savininką įmanoma identifikuoti, Gyvūnų
globos ir kontrolės tarnybos darbuotojas privalo pranešti gyvūno savininkui. Pastarasis,
atsiimdamas sugautą gyvūną, privalo pateikti 51 punkte išvardintus dokumentus, įrodančius gyvūno
priklausomybę, ir sumokėti už jo laikymą ir priežiūrą nustatytą mokestį.
93. Kai pagaunamas šuo ar katė, kurio savininko identifikuoti neįmanoma, pagautasis
gyvūnas laikomas 10 parų. Jei per tą laikotarpį neatsiranda savininkas ar norinčių priglausti gyvūną,
Gyvūnų globos ir kontrolės tarnyba tampa gyvūno savininku arba gyvūnas gali būti numarinamas.
Gyvūnų prieglauda turi informuoti visuomenę apie pagautus gyvūnus, rūpintis, kad būtų atrasti
gyvūnų savininkai ar surasti nauji savininkai gyvūnams.
94. Beglobių gyvūnų globos ir kontrolės tarnybos darbuotojai vadovaujasi Lietuvos
Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymu ir šiomis taisyklėmis. Už jų pažeidimus
taikoma atsakomybė pagal Administracinės teisės pažeidimų kodekso 110 ir 161 straipsnius.

XI. KITI KLAUSIMAI
95. Renginiai, kuriuose dalyvauja gyvūnai, gali būti organizuojami tik gavus Palangos
miesto valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos raštišką leidimą.
96. Leidžiama steigti gyvūnų prieglaudas, viešbučius, kirpyklas ir kitas gyvūnus
aptarnaujančias įstaigas. Jų veiklą reglamentuoja Savivaldybėje įregistruoti įstatai, suderinti su
Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Palangos filialu ir Palangos miesto valstybine maisto ir
veterinarijos tarnyba.
97. Savininkai, laikantys gyvūnus pasipelnymo tikslais, turi įstatymo nustatyta tvarka
įregistruoti savo veiklą, mokėti mokesčius.

XII. TAISYKLIŲ VYKDYMO KONTROLĖ IR ATSAKOMYBĖ UŽ JŲ PAŽEIDIMUS

98. Šių taisyklių kontrolę vykdo Palangos miesto savivaldybės administracijos
Komunalinio ūkio skyrius, Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Palangos miesto
policijos komisariatas, Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento
Palangos agentūra, Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Palangos filialas, Palangos miesto
valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, gyvenamojo fondo administratoriai. Kontroliuojančių
institucijų pareigūnų teises apibrėžia Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo
įstatymo 19 straipsnis.
99. Už Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo vykdymo priežiūrą atsakingi
Vyriausybės įgaliotų institucijų pareigūnai turi teisę:
99.1. įeiti į butą, turint teismo sprendimą, jei ten nesilaikoma šio įstatymo reikalavimų
ir Gyvūnų auginimo ir laikymo Palangos mieste taisyklių;
99.2. reikalauti iš savininkų būtinų dokumentų, informacijos ar paaiškinimų gyvūnų
apsaugos klausimais;
99.3. teikti pranešimus, aktus teisėsaugos institucijoms, kad asmenys būtų patraukti
baudžiamojon atsakomybėn už gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo reikalavimų pažeidimus;
99.4. įteikti Apylinkės teismui ieškininį pareiškimą, kad jis būtų skubiai išnagrinėtas,
jei dėl savininko kaltės gyvūnams gresia neišvengiama žūtis nuo bado, troškulio, žemos ir aukštos
temperatūros ar kitų nuo gyvūnų savininko priklausančių aplinkybių.
100. Gyvūnų savininkai, pažeidę Gyvūnų auginimo ir laikymo Palangos mieste
taisykles, baudžiami administracine tvarka pagal Administracinės teisės pažeidimų kodekso 110 ir
161 straipsnius.
101. Iš savininkų, nevykdančių gyvūnų globos ir apsaugos reikalavimų, teismo
sprendimu gyvūnai gali būti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti kitam
savininkui, paimti, parduoti ar numarinti.
102. Gyvūno savininkas atlygina Lietuvos Respublikoje galiojančių įstatymų, kitų
norminių aktų nustatyta tvarka visas išlaidas, susijusias su jo laikomo gyvūno padaryta žala žmonių
ar gyvūnų sveikatai, atskirų žmonių, įmonių bei valstybės turtui.
____________________

Taip, Palangoje pagal taisykles privalomas antsnukis.


Gyvūnų laikymo ir priežiūros taisyklės:

1. Savininkai privalo garantuoti, kad gyvūnų auginimas ir laikymas nekels grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų, laikytis sanitarijos bei higienos reikalavimų.

2. Draudžiama gyvūną vedžioti be pavadėlio ir antsnukio (esant reikalui) bei maudyti gyvūnus paplūdimiuose, išskyrus tam tikslui įrengtas vietas.

3. Gyvūno savininkai privalo užtikrinti, kad nuo 24 val. iki 6 val. gyvūnai netrikdytų viešosios rimties.

4. Jei gyvūnas apdraskė, apkandžiojo ar kitaip sužeidė žmogų ar gyvūną, savininkas apie tai nedelsdamas turi informuoti Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Palangos filialą ir Palangos miesto valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą. Tokį gyvūną savininkas privalo izoliuoti 10 parų ir sudaryti sąlygas veterinarijos specialistui jį stebėti. Visas išlaidas, susijusias su gyvūno karantinavimu, apmoka jo savininkas.

Priešgaisrinės saugos reikalavimai turistinei stovyklavietei, Aplinkos apsaugos reikalavimai turistinei stovyklavietei bei Palangos miesto savivaldybės administracijos Sanitarijos inspekcijos reikalavimai turistinei stovyklavietei turi būti pakabinti turistinės stovyklavietės teritorijoje esančiame informaciniame stende ar kitoje viešai matomoje vietoje.

Kaip laikomasi šiose Taisyklėse nustatytų reikalavimų, prižiūri įgalioti pareigūnai.

Atsakomybė už šių taisyklių pažeidimą numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse. Administracinė nuobauda neatleidžia fizinio ar juridinio asmens nuo prievolės laikytis šių Taisyklių reikalavimų ir pašalinti esantį pažeidimą.

Skirmulka rašė:
>Gal ne labai į temą,bet apie šuns vedžiojimą turiu klausimą.Ar palangos mieste šuniui
>privalomas antsnukis?Gal galit atsakyti,ar kokią nuorodą imesti apie šunų laikimo ir
>vedžiojimo taisykles.Iš anksto dėkui.

Gal ne labai į temą,bet apie šuns vedžiojimą turiu klausimą.Ar palangos mieste šuniui privalomas antsnukis?Gal galit atsakyti,ar kokią nuorodą imesti apie šunų laikimo ir vedžiojimo taisykles.Iš anksto dėkui.

Nu ir.... Petnešos ne išeitis. O pamatys kokią katę, ar zuikį. Kas tada? Skrydis nuo dviračio

Micas rašė:
>Nedarau taip, be to jis būna su petnešom.
>Cassiopea rašė:
>>O čia tai negerai kai šuo tempia. Šuo turi bėgti šalia dviračio. Pagalvoji kas gali
>>atsitikti, kai šuo įsibėgėjęs lekia ir tu staigiai stabdai, ar staigiai sukiesi?
>>Micas rašė:
>>>Man patinka su dvirku ir Miču varyt, nes jis tempia mane.

Nedarau taip, be to jis būna su petnešom.

Cassiopea rašė:
>O čia tai negerai kai šuo tempia. Šuo turi bėgti šalia dviračio. Pagalvoji kas gali
>atsitikti, kai šuo įsibėgėjęs lekia ir tu staigiai stabdai, ar staigiai sukiesi?
>Micas rašė:
>>Man patinka su dvirku ir Miču varyt, nes jis tempia mane.

O čia tai negerai kai šuo tempia. Šuo turi bėgti šalia dviračio. Pagalvoji kas gali atsitikti, kai šuo įsibėgėjęs lekia ir tu staigiai stabdai, ar staigiai sukiesi?

Micas rašė:
>Man patinka su dvirku ir Miču varyt, nes jis tempia mane.