Susitikimai Skaistakalnyje

Šitas savaitgalis praėjo be mūsų susitikimo, bet, manau, galim planuoti sekantį, prieš Kalėdas, šventinį susitikimą
Taigi, siūlau, GRUODŽIO 21 dieną, sekmadienį, 12 valandą susitikti Skaistakalnio šunų aptvare. Kviečiami visi norintys, su draugiškais šunimis
Kas nori, atsineša gumines darbo pirštines, ruošiamės talkai (truputį apsitvarkysim, nes labai daug šiukšlių ten)
Pasisakykite, kas norit dalyvauti
Bandžiau asmenines žinutes siunčioti klubo nariams, bet leidžiama tik jei šie yra mano drauguose, taigi visiems pranešti be šansų. Kas tik turit kam pasiūlyt kvieskit visus,labai labai laukiam
Ir dar, jei kas retai čia lankotės, rašykit žinutę, apsikeisim telefonais, bus lengviau susisiekti

Nu gi mes ir bandysim Nors aš tai ligos patale šiandien visa dieną varčiaus, bet tikiuos greit pasveikt, jei sekmadienį tai manau jau būsiu sveika tada tikrai dalyvaujam, gal jau drąsesnės būsim

Mes dalyvaujam Su vienu šuniu tikriausiai

Nium šiaip būtų visai faina, aš norėčiau tik negarantuoju 100%., bet 99.99% yra
o kas dalyvautų ? gal susirinktume daugiau, a ?
Trojukas rašė:
>Ei,panevėžietės! Tai kaip dėl šio savaitgalio? Tinkamės? Kas nori ir gali?

labukas, ir aš norėčiau su savo Toriuku prie jūsų prisijungti.jis pas mane ir kovinis, bet išauklėtas džentelmenas, kalyčių ir mažesniu už save nepuola.

Ei,panevėžietės! Tai kaip dėl šio savaitgalio? Tinkamės? Kas nori ir gali?

Niekas jūsų nepuola, aš juk tik smalsauju Pavyzdžiui, man visiškai nepriimtina agresija. Kiekvieno skonio ir poreikių reikalas kokį šunį turėt.
Tik vat, kad žino VISKĄ, tai net profesionalus veisėjas nepasakytų
Dėl jėgos, žinoma, jos atsiranda tikrai daugiau nei atrodo, pamačius šunį, esu pati patyrus ir pavažiavus pilvu per esfaltą, bet tai tik dėl mano pačios kaltės. Manau, kad betkurį šunį galima išmokt suvaldyt Kaip suprantu, jūs tą ir darote
Jei norit toliau diskutuot, keliamės į Motereskaites nurodytą temą
Ir dar, instinktai, nėra nepakeičiami, jų panaikinti - neįmanoma, bet pažaboti,valdyti - galima.

apie sita veisle zinau viska, patirties su ja daug turiu, tai zinau kaip isauginti. as jo nepirkau , giminaiciai turejo stafuke, suleido su pitbuliuku ir va gavosi grazuoliu 12 va issiirinkau pati stambiausia , placiausia krutine ir stambiausia galva ,bei pacia idomiausia spalva, pacia reciausia ir gavau dovanu tavo malamute tiek sverti tikrai nesvers ir nesveria (dar beje ne tik svori esme, o suns charakteryje, kaip zinome suni sunkaiusia islaikyti ne kaip siaip dziaugdamasis susidomejes ar panasiai tempia, o kai supykes netiketai patempia, tada toookia jega atsieranda pas pikta suni ) i svetimus zmones normalaii reaguoja, jis draugiskas suo ir protingas, kai ateina i namus kas, jei mato kad visi sypsos bendrauja, matos kad pazystamas , tai dziaugiasi, jei ateina koks pvz nepazistamas pvz koks meistras, tai jis nesidziaugia ir nepuola, tiesiog vaiksto ir stebi ka tas zmogus drao, jei pvz atejes buna kokius langus ideti jis irgi susidomejes ziuri kas cia daroma, bet nepuola, nes zino kad negalima.jei ateitu siaip koks netiketai kai nieko nera namie, tai jau nebesidziaugtu o gatvej , nepuola ant zmoniu ir pan, nebent inu kai jau tamsu ir kas pakalbina mane vyrai ar vaikinai , o dar jei isgere tai jis visada pradeda urgzti, bet tai normalu-suns gynyba. nuo gimimo arsiu sunu nebuna sita veisle gali nebuti nepuolantys ant sunu tik vienu atveju , iki tol kol ant ju nepuls, kol patys to nepatirs, nezinos jie bus draugiski su kitais sunimis ir ziures kaip i draugus, bet jei bent karta uzpuls koks suo (nesvarbu ar jis jaunas ar senas ar didelis ar mazas suniukas) po to karto paprasciausia pasikeicia poziuris, pradeda pulti ant kitu sunu (aisku labiausiai ant tu kurie panasus i ta uzpuolusi (nesvarbu ar jam tada ikando ar tik taip urzge, bet zinom juk kokia nuostabi sunu atmintis) (taigi jei norit draugisku pitbuliu ir stafu, ta prasme kad butu draugiski su kitais sunimis, tai venkit susidurimu su piktais sunim, pries nuvesdami zaisti pakalusit kito zmogaus kito seimininko ar jo suo tikrai nepuls, ir siaip ) taigi arsi cia veisle, su charakteriu ir karsto kraujo , va maniski buvo draugiskas iki kokiu metu, kol vienakart norejo zaisti su tokiu prancuzu buldogu o sis jo pradejo urgzti, pradziai maniskis nesusiprato kaip cia taip ,bet va poto karto viskas ir pasikeite bet man netrukdo, as dziaugiuosi kad jis toks, yra kaip yra ir net jei butu imanoma tai pakeisti (o kaip zinom intstinktai nepakeiciami) bet nieko nenoreciau keisti myliu toki koks yra ir man patinka

Na daugmaž aišku. Mažiuką pirkot? Ar paaugusį? Ir iš kur?
Vat,tik galvoju,kiek mano malamutė galėtų svert Manau,bus ne ką mažiau
Ir dar klausimas,o kai į svetimus žmones reaguoja?
Vis kyla ir kyla naujų minčių. Tai visgi, kaip mažas elgėsi? Nuo gimimo labai aršus ar beaugant toks pasidarė? Ar gerai socializavot mažą?

jis kaliu visu ir nepuola, nepuola tik jei rujoja arba jei jam patinka. pas amne stafas maisytas su pitu (mama buvo stafe tevas pitas) ,susitvarkau sunkiai , sunku nulaikyti ir vengiu bet kokiu kontaktu su sunimis, pamaciusis stengiuosi eiti i kita puse (visgi sunku nulaikyti suni kuris sveria daugiau uz mane ) niekada nepaleidziu. nebent aptvare sunu, bet negaliu sakyti kad imanoma isvengti susidurimu su sunimis, nes isikibes buvo ne karta, bet visad budavo ne mano kalte ir ne jo, o kitu seimininku kurie vedzioja palaidus sunis, kurie patys atbega arba buvo vienas liudnas atvejis aki buvau aptvare (suni aisku paleidau nuimiau antsnuki, nu kaip visad kad pasilakstytu) o girtas senis paime ir ileido savo suni, as pradejau rekti jau jam darant vartus(as toli buvau nuo iejimo) rekiau kad neleistu, kad mano piktas bet senis buvo toks girtas ir ileido , o as saviskio buciau nebespejus prisegti nes jis jau bego pas ana suni , o parko gatves aptvaras labai didelis, butu be sansu buve kazka spet...

bet siaip per tiek metu auginant, nuo mazu dienu, moku su juo elgtis, jis siaip labai geras beprotiskai meilus suo, bet tik tiek kad nemegsta kitu sunu ir tuo labiau kaciu .