SUSIPAZINKIM.

as esu pamisus del sunu nuo vaikystes, taciau tevai neleido ju tureti, bet kai suaugau pati tvarkiau savo gyvenima, na ir vyras mano gyvunus myli, laikem visokio "kalibro" sunis, daugiausia didelius, dazniausiai tai buvo isgelbeti pamestinnukai, tik viena is paskutiniuju bokseri Roki pirkom, dar maziuka, taciau labai jau patiko drauges pekinas, kai atejo laikas dairyti naujo sunelio, mintys kryo i cihuahua, arba pekina, kadangi cihuahua, neradau kurie atitiktu veisles standartus, tiesiog pasukau i turgu, cia akis uzkliuvo uz balto melynakio sunelio, susilydziau, tapom neperliejamos vandeniu su mano mazaja Lota, kartu valgem, miegojom, dziaugemes, verkem, kartu su manim vazinejosi mano darbo reikalais, kartu ejom i ligonine lankyti mano vyro, viska darem kartu ji ir dabar dalis manes, savo gyvenimo be jos neisivaizduoju, greitai jos pasiilgstu jei ji zaidzia su Mona, ar valgo, ar ilsisi, na o Mona mano kudikis, kartu su manim nuo pirmo oro ikvepimo jos gyvenime, negalejau jos nei atiduoti, nei parduoti, nei padovanoti, ji man kaip vaikas, o abi kartu paemus, JEGA,neisivaizduoju gyvenimo be ju, noreciau dar vieno suniu, bet dabar labradoro

Likimas i musu rankas iteike gyva stebukla,tai mokekime juo dziaugtis,vertinkime ir gerbkime,o svarbiausia mylekime.Neleiskime ne sekundei suabejoti,kad jis yra musu brangiausias.Mes turime seimas,draugus,tv ,kompus...O jie teturi mus.Jie laukia tik musu,o sulauke,skuba pasitikti.......

Pirmaja savo pekinike Ciliuke pirkau Siauliuose ,kazkur pries 18 metu,tai buvo dovana pirmaklasiui sunui.Tai buvo labai grazaus ,kilmingo Cipso dukryte.Kai Ciliukei buvo 8metai,dar uzsiauginome Ciliukes dukryte.Pries tris metus netekau Ciliukes,o si pavasari zuvo auto ir jos dukryte Nike.Palaidojom savo mylimukus Gyvuneliu kapinaitese prie Nemuno,deja,miesto valdzia nusprende,kad tai nelegalu,ir buldozeriu uzstumde visus gyvunu kapelius,palaidojo paminklelius...Sia vasara vel isigijau du mazulius,jau per tiek metu pripratau,kad kitaip negalejau...Zara ir Vudi.Kai buvo visai mazyciai ,prajuokindavo savo kvailiojimais.As juos vadinu savo vaikais.O apgadinti daiktai,nesutrukde tapti mano geriausiais draugais.Kaskart ,kai budavo negeri,piktai klausdavau,kam taip padaret ir tuoj pat nusisypsojusi vel glostydavau...Nesvarbu,kad gyvenam plaukyne,siukslyne...baisu net i buta ieit,nes sunys puola,apziuri nesulius ,gal lauktuviu parnese patikrina.Jie nenustygsta vietoje,tikri energijos kamuoliukai,jie neapkencia vienatves.

Manasis Gutukas atsirado visai,visai netiketai.Pasakysiu atvirai man si veisle nepatiko;/ ,bet kai sis mazas angliukas atsirado ant juodos sofutes is karto pazvelgiau i ji su meile begaline.Jis buvo mazytis grynaveislis mazas negriukas kuris nesusigaude aplinkoje ir ieskojo prie ko prisiglausti.Kaip as Myliu savaji Gutuka

104/4b4e186b3cb9b_size_75x56.jpg

Pekinukus pazinau nuo gimimo, juos augino mano mociute, o as augau kartu su jais, kazkaip kai pati uzsinorejau ciuciuko nereikejo rinktis- pekinas. Mano pirmoji pekine - Pupa buvo labai mylinti, kadangi jau turejus 3 pekinus galiu pasakyt kad mergaites istikimesnes. Bet deja, ja papjove viena didele, rujojanti kale ;( Po metu isigijau Pexa - ji turiu ir dabar Na , nepasakyiau kad jis begalo mane myli, bet as ji - tikrai. Sia vasara isigijau Pika, kuri mane myli labiau, bet Pexa labiausiai Tai tiek apie atsiradimo istorija, na jie bedokumenciai, bet man jie patys tikriausi pekinai. O kalbant apie spalva, man patinka tokia "orandzine, smeline", Pupa buvo balta - pika, juodi man nelabai patinka, kaip ir rudi, skaiciau kad buna raudonu, tokio tai tikrai noreciau, bet dabar pekinuka bedokumentu su buka nosute ir tai nelengva rasti, o spalva net neturi rupeti... Myliu visus pekinukus Tikrai !

Nuo mažens svajojau apie pekinesą, bet dėl tam tikrų priežasčių t.y. mokslų, po to studijų ir t.t. neturėjau galymybės jį auginti... Kol galų gale prieš 4 metus įvyko tas stebuklas, pamačiau, pamilau ir parsivežiau Čipuką, buvo toks džiaugmas kai išėmėm iš tašytės, padėjom ant lakraštuko ir būtent ten pasisiojo, va taip ir prasidėjo mūsų gyvenimas ir pamokos... neišsiplečiant galiu pasakyti, kad aš - jo gyvenimas, jis - mano

Mano pekine CILE.Jau senai svajojau apie pekina.labai jau man jie uzstrigo,visada masciau ieskosiu ir pirksiu tik juoda ir tik juoda, nes juodu mazai yra ir zymiai grazesni atrodo ,nei kitu spalvu.Ieskojau gal pusantru metu, daug visokiu maciau, patikekit,bet visi atrode su trukumais. Kazkaip atrode, tai ne mano suo .Tiesa norejau, kad butu grynaveislis ir su dokumentais. Tai buvo mano svajone,bet kai pamaciau CILE viskas apsiverte aukstyn kojom negalejau akiu atitraukt ,supratau ,kad tai mano si pekine.Taip ir nupirkau sia miela pekine vardu CILE.Man jinai yra visas mano pasaulis. Jau greit bus du metai ,kai mes kartu.Esu labai labai patenkintas savo pasirinkimu.

LAUKIU DAUGIAU PRISISTATYMU....

na as labai myliu visus gyvunus,jie man atrodo labai mieli.
mano Leidute turi savo mylimiausiai ir megstamiausia zaisla Cypsiu.ji valgo tik specialu skirta jos veislei maista.jinai megsta lakstyti lauke,bet nemegsta kai buna prilyta.vakar jai suejo 2 metai

Prasom apie save papasakoti,susipazinkim!!!

aldonaru rašė:
>Papasakokim apie save ir savo augintinius...