Ar etiška garsiai aptarinėti šunis?

Galiu patarti tik nekreipt dėmesio ir viskas Koks bebūtų šuo - vistiek aptarinės "didieji žinovai", jau kiek aš prisiklausau visko,... tai kartais juokas tik ima, ir kai pasakau , kad tai parodinis šuo ir viskas ok, tada bent tam kartui užčiaupiu kai kurių žinovų burnas

Hetterra rašė:
>Pavyzdžiui, kaip jums atrodo, jei pradėtumėme garsiai aptarinėti kieno nors aprangą, ir
>sakyt - oj,oj, pas ją "padielna" rankinė, batai per aukštais kulnais, suknelė per
>ilga, o megstukas nedera prie kelnių ir panašiai? Ko gero susilauktumėm ne itin malonių
>žodžių iš aptarinėjamojo pusės, o kitą kart - gal ir gero antausio
>Tuo tarpu, aptarinėti augintinius yra tarsi normalu ir gan dažnai tenka išgirsti įvairių
>replikų savo merginų pusėn (dar smagu, kad didžioji dalis - teigiamų)...
>Na, mane asmeniškai ganėtinai piktina žmonės, kurie leidžia sau garsiai aptarinėti kitų
>augintinius, ypač - kai aptarinėja iš ne itin teigiamos pusės, ar, dedasi itin dideli
>žinovai ir puola aiškinti, jog, antai - jūsų šuo maišytas, per trumpas ar dar visoks koks
>
>Nenoriu pasakyti, jog šuo, tai tas pat, kas garderobo dalis, bet vis dėl to - jei jau
>nepuolame garsiai reikšti nuomonės (ypač - neigiamos) dėl aplinkinių aprangos, stiliaus ir
>apskritai - išvaizdos, tuomet, jūsų nuomone, ar etiška garsiai aptarinėti svetimus
>augintinius?

Nesuprantu koks istikruju turi buti ugis maziems suniukams,nes jau viena moteriske mane konkrecei parinti pradejo ,pastovei kai susitinkam klykia gerkle isvertusi"koks mazas jusu suniukas,o kodel jis toks mazas" musu buvo didesne tokiam amziuj.Man taip nesmagu palieka pries kitus,kad pasimetu... O gryzus namo ziuriu ir galvoju ar istikro jis per mazas pagal savo bendraamzius,bet vistiek man brangiausias

Nu joa, tas aiškinimas apie "prancūzo" prancūziškumą tai tikiu, kad erzina Aš tai taip ir sakau - pas mane panaši į prancūzą (vis tiek gi panaši šiek tiek, kad ir be dokumentų) - mini čiupakabra
Na, aš gal tikrai per jautriai reaguoju
O dėl standartų tai čia jau kažkur rašiau, buvo bajeris kai su daugintojais dėl uodegos susiginčijau (pradėjo pasakot, kad mano šuns uodega per ilga, nors pagal standarta tvarkoj ta uodega, o plius aš jiems iš vis sakau - mano šuo neveislinis, tik panaši į veislę, taip, kad palikit tą uodegą ramybėjj), na, žodžiu, bet labiausia supykau, kai jie man "paaiškino", kad "aha aha, prancūzai gimsta su trumpom uodegom, bet jei gimsta su ilga, tai kertama tada. Mes tai jau žinom, mes patys veisiam prancūūūūzus". Sunervino labai ne tas žodis. Aš jiems ir pasiūliau standartais pasidomėt, sakau, kad jau "veisiat" tai pravartu būtų tokius dalykus, jog uodega gali siekti kulną, ir tai nebus neatitikimas standartui, žinoti. Irgi blyn, žinovai - daugintojai atsirado. Man apie kirtimus uodegų ir ausų iš vis britku girdėt. Dar prancūzų
Oj, ir vėl išsiplėčiau aš čia
Bet vis vien mano požiūris toks - jei aš pati neklausiu nuomonės apie savo šunį, tai geriau jau ir nepradėkit aiškint, kas pas jį ne taip kaip turi būti Na, lygiai kaip ir dėl rūbų ar mano kreivų dantų, pvz.

Na ką galiu pasakyt, dėl tų išvarvėjusių akių ir raukšlių.... Nugi tam ir yra skirtingos veislės, kad pasirinktum šunį pagal patinkančią išvaizdą ir tam tikras elgesio savybes. Man irgi ne visos veislės patinka Todėl nesuku galvos dėl to.. Vienam maniškis baisus, kitiems labai gražus Gal per jautriai reaguojat į tai?
Aš žinau, kad jis toks turi būti, nes jis prancūzų buldogas ir tiek.
Mane kitas dalykas labiau erzina, negu tokios replikos... Tarkim kai susitinki kur kitą "prancūzą". Rašau "kabutėse", nes kaip vėliau paaiškėja, šuo be dokumentų, visiškai neatitinkantis standarto (akivaizdžiai per aukštas, ilgom kojom, ilga uodega ir t.t.), o šeimininkas atsistojęs man įrodinėja, kad kokie jie panašūs ... Nu bet nepanašūs jie, visai nepanašūs.... Suprantu, kad kiekvienam jo šuo pats pačiausias, bet reik realiai į situaciją žiūrėt. Jeigu jau patinka kažkokia veislė, tai vertėtų ir standartu pasidomėt, kaip tas šuo atrodyt turėtų. O jeigu surizikavai ir nusipirkai šuniuką be dokumentų, ir tau nepasisekė, ir šuniukas vėliau išaugo ne visai toks, koks turėtų būt tos veislės atstovas, tai būk mielas ir nekišk jo visur kaip tarkim "prancūzo"....
Juokingiausia, kai išvis pradeda pasakot kas, kad matai pas mane tai "mažasis prancūzas", o pas jį "didysis", nes kojos ilgos



Hetterra rašė:
>Na, sakykim, man yra geriau, jei aptarinėja už akių jau vien todėl, kad su savo replikom
>tiek žinovai, tiek nežinovai gali labai sunervuoti.
>Nebūtinai juk pradeda minėti veislės trūkumus (nors ir tai nėra malonu, tas pat, jei
>pradėtų aptarinėti mane pačią pvz. sakydami, kad esu per kreivų kojų ar per ilgos nosies
>kaip lietuvei). O apskritai, net jei beveisliukas šuo, ir taip pat pradeda replikuot, kad
>negraži jo kailio spalva ar dar kas nors.
>Tarkim, kitą kart, net jei šuo yra dokumentuotas ir visiškai atitinka standartus, bet
>pradeda kas nors garsiai aiškinti koks jis "bjauriai raukšlėtas" (pvz. šarpėjus), "kaip
>šlykčiai išvarvėjusios jo akys" (basetas) ir t.t., na, nemalonu, sakykit ką norit.
>Man tai toks kaip asmeninis įžeidimas, nes juk man tas šuo, koks jis bebūtų, mylimas
>šeimos narys. Sakau, ko gero panašiai jausiuos, jei mano vaiką kas garsiai aptarinės.
>Aišku, dėmesio lyg ir nekreipi, bet nuosėdos nemalonios lieka, na, bent jau man.
>Na, o jūs Rubikai, net ir matydami veislės trūkumus, ar neprašytas/ta tai replikuojate?
>Jei šuo į parodą avestas ar jūsų šeimininkas klausia nuomonės, tada normalu, jei
>pasakysit, jog gal jis ir ne toks, koks turi būti, bet šiaip svetimam, tiesiog pro šalį
>einančiam žmogui taip ir leptelsit - "oj, ne prancūzas čia pas jus, turbūt stipriai
>maišytas "?.. Ir jei taip, tai kam jums asmeniški to reikia? Kad parodyt nusimanymą, ar
>kad žmogų įžeisti?
>Aš seniau ir kartais "užvemdavau" garsiai, oj, tipo, ten to ir to šuniuko tas ir tas lyg ir
>ne taip. O dabar gėda dėl to. Kaip pagalvoji, jei šeimininkai išgirdo, juk kaip jiems
>skaudu galėjo būti...
>Rubikas rašė:
>>O ar etiška "už akių" aptarinėti šunis? Irgi greičiausiai atsakysit, kad NE
>>Tai išvada būtų tokia, kad išvis nieko pasakyt negalima...
>>Iš tiesų jeigu šuns kojos per ilgos, snukis per ilgas, ausys nestovi, o tos veislės tarkim
>>turi stovėt, ir jeigu kas iš aplinkinių tai pakomentuoja, tai nematau tragedijos jokios...
>>Jeigu jau taip yra, tai yra... Pats šeimininkas šuns manau turėtų tai matyt ir suprast,
>>jeigu turi konkrečios veislės šunį, tai ir standartą +/- išmanyt turi... ir nereik pykt,
>>jeigu pasako teisybę kas..
>>Kitas reikalas, kai žmogus akivaizdžiai nusišneka... Kai žinai, jog esi teisus, tiesiog
>>nekreipi į tas blevyzgas dėmesio

visokiu zmoniu pasaulyje yra,visokiu reikia,bet as manau,reikia buti etiskam ir zinoti-ka?kada?ir kur? pasakyti.

Na, sakykim, man yra geriau, jei aptarinėja už akių jau vien todėl, kad su savo replikom tiek žinovai, tiek nežinovai gali labai sunervuoti.

Nebūtinai juk pradeda minėti veislės trūkumus (nors ir tai nėra malonu, tas pat, jei pradėtų aptarinėti mane pačią pvz. sakydami, kad esu per kreivų kojų ar per ilgos nosies kaip lietuvei). O apskritai, net jei beveisliukas šuo, ir taip pat pradeda replikuot, kad negraži jo kailio spalva ar dar kas nors.

Tarkim, kitą kart, net jei šuo yra dokumentuotas ir visiškai atitinka standartus, bet pradeda kas nors garsiai aiškinti koks jis "bjauriai raukšlėtas" (pvz. šarpėjus), "kaip šlykčiai išvarvėjusios jo akys" (basetas) ir t.t., na, nemalonu, sakykit ką norit.

Man tai toks kaip asmeninis įžeidimas, nes juk man tas šuo, koks jis bebūtų, mylimas šeimos narys. Sakau, ko gero panašiai jausiuos, jei mano vaiką kas garsiai aptarinės.

Aišku, dėmesio lyg ir nekreipi, bet nuosėdos nemalonios lieka, na, bent jau man.

Na, o jūs Rubikai, net ir matydami veislės trūkumus, ar neprašytas/ta tai replikuojate? Jei šuo į parodą avestas ar jūsų šeimininkas klausia nuomonės, tada normalu, jei pasakysit, jog gal jis ir ne toks, koks turi būti, bet šiaip svetimam, tiesiog pro šalį einančiam žmogui taip ir leptelsit - "oj, ne prancūzas čia pas jus, turbūt stipriai maišytas "?.. Ir jei taip, tai kam jums asmeniški to reikia? Kad parodyt nusimanymą, ar kad žmogų įžeisti?

Aš seniau ir kartais "užvemdavau" garsiai, oj, tipo, ten to ir to šuniuko tas ir tas lyg ir ne taip. O dabar gėda dėl to. Kaip pagalvoji, jei šeimininkai išgirdo, juk kaip jiems skaudu galėjo būti...

Rubikas rašė:
>O ar etiška "už akių" aptarinėti šunis? Irgi greičiausiai atsakysit, kad NE
>Tai išvada būtų tokia, kad išvis nieko pasakyt negalima...
>Iš tiesų jeigu šuns kojos per ilgos, snukis per ilgas, ausys nestovi, o tos veislės tarkim
>turi stovėt, ir jeigu kas iš aplinkinių tai pakomentuoja, tai nematau tragedijos jokios...
>Jeigu jau taip yra, tai yra... Pats šeimininkas šuns manau turėtų tai matyt ir suprast,
>jeigu turi konkrečios veislės šunį, tai ir standartą +/- išmanyt turi... ir nereik pykt,
>jeigu pasako teisybę kas..
>Kitas reikalas, kai žmogus akivaizdžiai nusišneka... Kai žinai, jog esi teisus, tiesiog
>nekreipi į tas blevyzgas dėmesio

sutinku su ta nuomone,kad nervina,jei kas prieina ir aiskina dalykus,kuriu patys neismano,arba bando irodyt,kad suniukas negrynaveislis.....o jau senu bobuciu paistalu tiesiog negaliu klausyt......jau jos kokios zinoves! viska zino,ismano.

O ar etiška "už akių" aptarinėti šunis? Irgi greičiausiai atsakysit, kad NE
Tai išvada būtų tokia, kad išvis nieko pasakyt negalima...
Iš tiesų jeigu šuns kojos per ilgos, snukis per ilgas, ausys nestovi, o tos veislės tarkim turi stovėt, ir jeigu kas iš aplinkinių tai pakomentuoja, tai nematau tragedijos jokios... Jeigu jau taip yra, tai yra... Pats šeimininkas šuns manau turėtų tai matyt ir suprast, jeigu turi konkrečios veislės šunį, tai ir standartą +/- išmanyt turi... ir nereik pykt, jeigu pasako teisybę kas..
Kitas reikalas, kai žmogus akivaizdžiai nusišneka... Kai žinai, jog esi teisus, tiesiog nekreipi į tas blevyzgas dėmesio

Va, tai mane irgi erzina, susitinka, ir aiškina tą, ką net nežino ką.

Hetterra rašė:
>Joa, mane ir nervina, kai pradeda aiškint tas savo žinias. Buvo toks incidentas lengvas -
>susitikom tokius, na, pusiau pažįstamus, jei taip galima išsireikšti. Ir jie pradėjo
>aiškint, kad Sonios per ilga uodega (tuo tarpu jos uodegytė - labai liuks, suraityta kaip
>priklauso, na, kiek ilgoka, bet ne per ilga, net pagal prancūzų standartus). Nu, ir
>susiginčijom apie uodegas ir apie uodegų kirtimą. Jie man ten aiškina, kad prancūzai būna
>tik su trumpom uodegom, o jei ilgesnės tai jas reikia kirst. Ir dar sako - mes patys veisiam.
>O jie ir veisia, blyn, bet be dokų. Na, tai aš jau visai susierzinau, sakau, ūs standartus
>pasiskaitykit, jei jau veisiat, pravartu būtų žinot, ir įsidėmėkit, kad nekertamos
>uodegos prancūzams, nei panašiems į juos, nei apskritai dabar jau tokia britki praktika,
>kaip uodegos kirtimas, nebepraktikuojama baltame pasaulyje. Na, nesusipykom mes ten, bet š jau
>gerokai buvau iširdus, ne tiek dėl to, kad stebėjosi Sonkos uodegos ilgumu, bet dėl tų
>preiškimų, kad uodegas kirst reikia, jei ilgokos būna.

Reikejo jiems pasakyt kad nosi pasitrumpitu nes per ilga,nepagal zmogaus standartus kolkas negirdejau apie sawo suni tokiu nesamoniu,pasakytu kas pasiusciau na.....i,ir dar paklausciau ar nuejo

Hetterra rašė:
>Joa, mane ir nervina, kai pradeda aiškint tas savo žinias. Buvo toks incidentas lengvas -
>susitikom tokius, na, pusiau pažįstamus, jei taip galima išsireikšti. Ir jie pradėjo
>aiškint, kad Sonios per ilga uodega (tuo tarpu jos uodegytė - labai liuks, suraityta kaip
>priklauso, na, kiek ilgoka, bet ne per ilga, net pagal prancūzų standartus). Nu, ir
>susiginčijom apie uodegas ir apie uodegų kirtimą. Jie man ten aiškina, kad prancūzai būna
>tik su trumpom uodegom, o jei ilgesnės tai jas reikia kirst. Ir dar sako - mes patys veisiam.
>O jie ir veisia, blyn, bet be dokų. Na, tai aš jau visai susierzinau, sakau, ūs standartus
>pasiskaitykit, jei jau veisiat, pravartu būtų žinot, ir įsidėmėkit, kad nekertamos
>uodegos prancūzams, nei panašiems į juos, nei apskritai dabar jau tokia britki praktika,
>kaip uodegos kirtimas, nebepraktikuojama baltame pasaulyje. Na, nesusipykom mes ten, bet š jau
>gerokai buvau iširdus, ne tiek dėl to, kad stebėjosi Sonkos uodegos ilgumu, bet dėl tų
>preiškimų, kad uodegas kirst reikia, jei ilgokos būna.