Istorijos, kurios labai išgąsdino.

musu timuciui irgi teko nemazai iskest. viena vakara vedem y lauka,buvo tamsu ir mes nematem kad kate krumuose tupejo,timukas tupe daryt savo reikaliuku o ta bjaurybe soko ant jo. ta akimirka mes ko gero labiau issigandom to snypstimo ir paleidom pavadely,tai timukas begdamas ykiso kojyte y sulinio skyle ir ji luzo. tai tik po keliu dienu operavo nes reikejo palaukti kol tinimas praeis,tai per tas dienas daug teko iskest. jis maziukas,jam norisi zaist begiot,ir matyt pamirsdavo ta kojyte tai uzsigaudavo pastovei,o ir mum prisiliest neleisdavo. ir veterinaru elgesys,ir operacija, isejimas is komos, paskuj sekanti operacija...daug teko iskest,daug asaru ir nervu buvo,bet dabar mes jau sveiki,ir eidami vakare y lauka apziurim visus krumus

Toks mažiukas jūsų Čiunkis, o jau tokią baisybę iškentė.. Siaubas. Gerai, kad viskas baigėsi gerai..

As irgi jau viena karta buvau priesinfarktinej busenoj del savo Lokatorinskio... Drauge su vaiku atvaziavo i svecius ir tas vaikas be leidimo jokio Ciunki issivede i lauka ir kazkur prapuole su visu suniu. Isieskojau visa Pilaite, nerandu nei vieno nei kito...po keliu valandu tokios pusetinos baimes ir panikos (vaikas turejo daugu Pilaitej, tai pamaniau, gal pas juos), pareina ziuriu...bet tik vaikas su pavadeliu rankoj...va tada manes vos vos neistiko infarktas, visiskai nesivaldziau, surikau tik kur Ciunkis, sako pas veterinoriu...nulekiau ten, o jam vargsui tracheja sulauzyta- ilipo i lifta, suo isbego, o liftas pradejo vaziuoti ir tempe ta suni tol, kol nutruko pavadelis. Tokio siaubo nebuvau dar patyrus niekad gyvenime...o tai ka reikejo istverti tam mazam padariukui (jam tada buvo gal 3 su puse men.). Atsimenu, daktare pasake, kad si naktis lemtinga- jei datemps iki ryto, tai pasveiks..visa nakti verkdama pralaikiau jo galvyte, nes negalejo padeti niekur- skauda, dusta- o miegelio nori, kojytes linksta ...nu nemoku net nusakyti to viso siaubo. Isgyveno!!! nuejom pas daktare ryte, sako, labai sitas mazylis nori gyventi...sako, viskas bus gerai- buvau pati laimingiausia pasauly...po triju savaiteliu Ciunkiukas buvo jau visiskai sveikas. Nuo siol saugau ji labiau uz viska pasauly.

buvo ir musu taip, aisku pirma kart labai isgasdino iskart pas vet gydytoja nulekem, o tas akyte pavarte ir viskas vel normaliai, ir as db ismokau, uzmerkiu akyte ir pasukioju obuoliuka ir atsistato tas trecias vokas, o operacija tai nelabai gerai - po to visa laika reikia lasinti dirbtines asaras, nes akyte nebesidrekina, del trecio voko pasalinimo, manau geriau ismokt paciam sutvarkyt akyte ir siaip veliau tas trecio voko islindimas mazeja, na pas mus taip jau yra

Editka rašė:
>Uoj si sekmadieni turejom isgascio, gerai kad veterinara galim issikviest ir jis prisistato i
>savo darbo vieta bet kokiu laiku. Musu Nairutei kaip vetas paaiskino isvirto trecias vokas
> , o as jam pasiskambinus, dar isgascio pilna sudescio kad ciut ne akis
>isvirtus, bet taip kraupiai atrode . Bet nieko, tik nuvezus net i operacine nesivede, vietoj
>sukiso. Ar yra kam taip dar atsitike, sake jei daznais kartojas, tada ir operacijos reik,
>akiai atstatinet . Bijau labiau uz ja

aciu

vargsiukas, eina sau, taip sirdi suspaude perskaicius . Augini seimos nari, pati mieliausia gyvuliuka ir tenka atsisveikint kazkada, nors geriau negalvot apie tai. Stiprybes jum

zveriuke rašė:
>mane tai isgasdino Rokucio apilepsijos liga, kuri buna daugeliui prancuzu buldogu, bet galu
>gale prisitaikiau prie to ir daba gyvenu taip, duodu jam vitaminus lyg apsiramina, bet galu
>gale, veterinarai sako kad kuo toliau tuo jos daznes ir kadanors tai bus pabaiga... daug asaru
>islieta, bet gi mano suo yra ne karta mane apgynes, tad siuo atveju as pasirupinsiu juo, kad
>iki gyvenimo galo jo dienos butu labai nuostabios...

mane tai isgasdino Rokucio apilepsijos liga, kuri buna daugeliui prancuzu buldogu, bet galu gale prisitaikiau prie to ir daba gyvenu taip, duodu jam vitaminus lyg apsiramina, bet galu gale, veterinarai sako kad kuo toliau tuo jos daznes ir kadanors tai bus pabaiga... daug asaru islieta, bet gi mano suo yra ne karta mane apgynes, tad siuo atveju as pasirupinsiu juo, kad iki gyvenimo galo jo dienos butu labai nuostabios...

o mums buvo atsitikus beda, dar po šiai dienai prisimenu tą košmarą..buvom gal 8 men amžiaus.jau kelios savaitės negražiai papleiskanojo odelė ant papilvės, nugarytės- tikrai ne nuo maudymo. kreipemes pas veterinara, vaistinen, gal ka parekomenduotu...dave mums tokia ampulyte baltos emulsijos vaistu, kuriuos reikejo atskiesti dideliu kiekiu vandens ir apipilti suniukui kaili...taip kaip parasyta instrukcijoje, taip ir padariau. niekad nepamirsiu to siaubo......ir to veterenaro niekad nieko nebeklausiu ir net jo vaistinej nesirodysiu- net zodeliu neuzsimine apie galimas pasekmes. suniukas iskart pradejo vemti....pasidare nerami. o po gero pusdienio visa jos kūneli per 10 min iškele guzais, kurios pasidarė pūslėmis kaip nuplikyta karštu vandeniu, kunelis visas karštas ir raudonas...bandziau nuplauti ta vaista vandeniu, ivyniojau i salta slapia ranksluosti. si krize prasidejo nakti...nei paskambint , nei pas gydytoja vaziuoti, nei vaistines dirba....gerai kad turejau uziko mamytes telefona....aciu jai. tavegilio tablete padare stebukla...pamazu uzmigom, ir dar keletas savaiciu tik po truputi apie save primindavo sis naktinis kosmaras....pamoka tokia - visada turekit su savim vaistu nuo alergijos

na karta teko issigast, kai ant ramzio puole didziulis suo... bet baime truko vos kelias akimirkas, nes per jas jie spejo susidraugaut

Kad kazkaip nebuvo tokiu istoriju ir nenoriu kad butu