Kodėl rotveileris?

Mes su broliu visada svaigom apie dyydelį ir gražų šunį, tėvai be abejo buvo prieš. Ir atsitiko taip, kad brolio klasioko mama veisia Rotveilerius (niekam nepaslaptis jog tai vieni gražiausių šunų). Taigi tėvam nežinant, brolis suderino "lizingo" sąlygas ir sumetę savo santaupas "pradinį įnašą" sumokėjom ir parsivežėm šuniuką, 2 mėn. laiko, su dokumentais, tvarkingai viskas Kad ir kaip tėvai priešinosi, bet šuo namuose liko.. o vėliau tėvams dar ir likusią kainą sumokėt reikėjo Taip jau 10 metų turime šį džiaugsmą, 5 šeimos narį

Labai norėjau didelio, gražaus ir pikto šuns (mano visi šunys kažkodėl labai meilūs, visai ne į mane...). Taigi ilgi svarstymai ar tikrai man reikia rotveilerio ir apskritai ar reikia dar vieno šuns, sveikas protas buvo nugalėtas ir namuose atsirado 5 savaičių cypiantis, naktimis kaukiantis padaras. Neišpasakytai ėdrus ir su "ožišku" charakteriu Dabar mums 10 mėnesių esam tokie pat ėdrūs, užsispyrę kaip ožiai ir tuo pat metu meilūs kaip katinai ...
Taigi viskas kol kas gerai esame patenkinti vienas kitu ir visais aplinkiniais

Priš 14 metų vieną lietingą dieną einat gatve išgirdau garsiai rėkenčio vyriškio balsą ir matau,kaip pro nuosavo namo duris į lauką išmetamas mažas šunytis,durim uzsidarius pakalbinu tą šunytį,jis prieina prie manes vizgindamas savo trumpą uodegytę,taip gailiai žiūri man į akis,lyg sakydamas,paimk manę,neduok manes skriausti..Taip suspaudė širdį,sukaupiau visą drąsą ir paskambinau į to namo duris,atidarė tas pats vyras,paklausiau,gal jam nereikia to šuniuko,kurį išmetė i kiemą ir gali man jį parduoti,tuo metu turbūt galėjau sumokėti ,kiek tik paprašytų, o jis sako pasiimk,jei tau reikia,nes aš jį užmušiu,suėdė namuose pusę baldų,apmyžo ir apšiko visus namus.. dar palaukt liepė,nueis to šuniuko dokumentų paieškoti..Nelaukiau,griebiau tą vargšą mažylį ir bėgau kuo greičiau namo,nežinodama,nei kokia veislė,nei kas berniukas ar mergaitė..Namie tik sužinojau,kad tai maždaug 2 mėnesių,rotveilerių mergytė..Mano mergaitė užaugo tik du kartus pasiusiojusi namie,nieko nebūvo sugraužusi, .Nors ji turėjo vardą,bet buvo vadinama;mano margaitė..Suprasdavom vieną kitą iš žvilgsnio,kartu liūdėdavom,kartu džiaugdavomės,visada būvom kartu.. ir kaip kada aš neleidau skriausti jos,taip ji niekada niekam neleisdavo skriausti manęs..
Taip aš ir pamilau rotveilerį..
Prieš metus išsiskyriau su savo mergaite..Ji išėjo......išsinešdama ir dalį manęs.. Dabar auginu kitą mergaitę,neieškojau ilgai,nusipirkau tuguje,labai norėjau,rotveilerio,mergaitės ir be uodegos..

Dabar šun rotveilerio neturiu, bet turėjau...
Šeip kodėl mano tėvai nupirko rotveilerį nežinau... Gal todėl kad saugo namus ir panašiai... Ir dar kad labai meilus ... Mano Brinute buvo labai meili ... Labiausiai man ...
Bet kai susirgo... Visai mano šeimai buvo labai sunku ...

Hella rašė:
>deja, rotveilere, po 5m. susirgo kraujo veziu....
>namai istustejo.....ieskojom kitos.....parsivezem kita......ji uzpilde namus, atsirado vel
>sypsena veide......bet sia vasara teko su atsisveikinti, nes prasidejo sanariu ligos, ji beveik
>negalejo vaikscioti......
>mastem, kad gal reik galvoti keisti veisle.....

va mes dėl to kito rotveilerio ir nebepirkom (tiksliau, dėl visko kalta mama, nes aš antrą rotiką organizavau dar pirmajai esant gyvai, bet mama labai mylėjo Braitą, nemačiau kad kitą šunį taip dievintų, ir dėl to ji nusprendė, kad bijo gaut dar vieną šunį su silpna sveikata, kuris gyventų taip trumpai)

<strong>Hella rašė:</strong><br>>deja, rotveilere, po 5m. susirgo kraujo veziu.... :verkiu:<br>>namai istustejo.....ieskojom kitos.....parsivezem kita......ji uzpilde namus, atsirado vel:n:<br>>sypsena veide......bet sia vasara teko su atsisveikinti, nes prasidejo sanariu ligos, ji beveik:n:<br>>negalejo vaikscioti......<br>>mastem, kad gal reik galvoti keisti veisle.....<br><br>va mes dėl to kito rotveilerio ir nebepirkom (tiksliau, dėl visko kalta mama, nes aš antrą rotiką organizavau dar pirmajai esant gyvai, bet mama labai mylėjo Braitą, nemačiau kad kitą šunį taip dievintų, ir dėl to ji nusprendė, kad bijo gaut dar vieną šunį su silpna sveikata, kuris gyventų taip trumpai)

pirmoji rotveilere atsirado pries 15m., dar ju buvo mazai, teko palakstyti po Lietuva, kol suradau gera kale....ja, mums atnese Kaledu senelis , vaikai, atidare dezute, o ten suniukas, tai net amo neteko....dabar jie jau suauge, bet tu Kaledu, niekad negali pamirsti, dabar gaudami dovanas, nusisypso, kad tokios dovanos, kaip kadais, tikriausiai jau niekad nebus....jos isliko visam gyvenimui
deja, rotveilere, po 5m. susirgo kraujo veziu....
namai istustejo.....ieskojom kitos.....parsivezem kita......ji uzpilde namus, atsirado vel sypsena veide......bet sia vasara teko su atsisveikinti, nes prasidejo sanariu ligos, ji beveik negalejo vaikscioti......
mastem, kad gal reik galvoti keisti veisle.....bet .....net nematem kitu suniuku, akim nulydedavom ir matydavom tik rotveilerius.....
na, ir pagaliau susiradom rotveileryte Latvijoje....
manau, kas augino sia veisle....visi zino, kad tai labai protingi sunys....kaip as sakau, tik nemoka kalbeti...na, jei zmones renkasi tik kaip sarga, gal tada galima rasti daug veisliu, bet jei renkiesi drauga!!!! manau...tik rotveileris, kuris, jaucia tavo busena....o jau tas prieraisumas....tai draugas is didziosios raides, kuris niekad nepaliks, neisduos....

O mes net neplanavom pirkti jokio šuns, tuo labiau rotveilerio, mums tuo metu ko mažiausiai reikėjo, tai šuns, ir dar tokio didelio... bet taip atsitiko, kad, susidarius daugybei netikėtų situacijų, Braita pati mus pasirinko... ir greičiausiai dėl to veisėjas ją atidavė už juokingai mažą kainą, o mamai įvyko trumpas jungimas smegenyse ir ji pasidavė Taip va netikėtai atsirado ji mūsų namuose, tuo metu ką žinojom apie šią veislę - tik iš Masilionio tarnybinės ir dar kokios ten šunininkystės Ji buvo puikus, protingas sargas ir gynėjas, visiškai rimtas šuo, ne plevėsa (nežinau, gal tos linijos toks polinkis - jos giminaitis tarnavo Olandijoj), bet tuo pačiu buvo ir labai meili ir puikiai nuspėdavo žmonių ketinimus. Be to, tai buvo pirmas tikrai mano šuo, lydėjęs mane iki mokyklos baigimo. Tik gyveno per trumpai, vos 8 metus.

O mes net neplanavom pirkti jokio šuns, tuo labiau rotveilerio, mums tuo metu ko mažiausiai reikėjo, tai šuns, ir dar tokio didelio... bet taip atsitiko, kad, susidarius daugybei netikėtų situacijų, Braita pati mus pasirinko... ir greičiausiai dėl to veisėjas ją atidavė už juokingai mažą kainą, o mamai įvyko trumpas jungimas smegenyse ir ji pasidavė =) Taip va netikėtai atsirado ji mūsų namuose, tuo metu ką žinojom apie šią veislę - tik iš Masilionio tarnybinės ir dar kokios ten šunininkystės :D Ji buvo puikus, protingas sargas ir gynėjas, visiškai rimtas šuo, ne plevėsa (nežinau, gal tos linijos toks polinkis - jos giminaitis tarnavo Olandijoj), bet tuo pačiu buvo ir labai meili ir puikiai nuspėdavo žmonių ketinimus. Be to, tai buvo pirmas tikrai mano šuo, lydėjęs mane iki mokyklos baigimo. Tik gyveno per trumpai, vos 8 metus.

Tėvukui labai reikėjo šuns , kuris saugotų namus . Mes kiekvieną dieną ieškojom skelbimų , ir štai - parduodamas 1 mėnesio rotveileris už 150 litų . Valio !
Kitą dieną nuvažiavome į Marijampolę ir pasiėmėme mažą šuniuką . Pavadinome jį Bardu . Štai kaip atsirado mano rotveileris .

Pirmiausiai tai atsiprasysiu uz nelietuviskas raides nes probeleme cia pas mane su kompiuteriu biskely Tai vat o kodel pasirinkau butent rotveilery na man visada patiko si veisle rotveileriai tokie galingi stiprus isdidus pasitikintys savimi sunys ir begalo meilus savo seimininkams bei seimos nariams na aisku jie gali buti meilus ir svetimiems cia kaip isiauklesi taip ir turesi Dar viena priezasti kuri pastumejo rinktis sios veisles suny tai galbut ta,kad jau esu augines rotveilery bet tik pora metu nes jy man paliko isvaziaves mano vienas gimine y uzsieny mes su suniuku labai gerai sutardavom ir beto jis buvo bebrotiskai protingas.Buvo nutikus viena tokia linksma na gal ir nelabai linksma,bet vistiek nebloga istorija na,bet apie ja gal kita karta kada prie progos

Mes auginame Rotveilerį nes tėčiui labai patinka dideli šunys