Gyvūnų laikymo taisyklės 12
Malonaus skaitymo šiauliečiai ;)
1. Gyvūnų laikymas ir priežiūra
Šios Taisyklės nustato gyvūnų auginimo ir laikymo bei priežiūros tvarką. Taisyklės privalomos visiems Šiaulių miesto gyventojams.
Mieste leidžiama laikyti šunis ir kates griežtai laikantis šių taisyklių reikalavimų.
Daugiabučio namo bute leidžiama laikyti šunis ir kates, jei sutinka tos laiptinės visų butų ir kaimyninių butų, besiribojančių sienomis, lubomis ir grindimis su gyvulius laikančių gyventojų butais (kambariais), pilnamečiai gyventojai arba jei sutinka daugiabučio namo bendrija.
Butuose, kuriuose gyvena kelios šeimos, leidžiama laikyti šunis ir kates turint raštišką visų jame gyvenančių pilnamečių asmenų sutikimą.
Privačioje namo valdoje, kurioje gyvena kelios šeimos, reikia visų jame gyvenančių pilnamečių gyventojų raštiško sutikimo.
Daugiabučių namų butų ir individualiųjų namų savininkai bei jų nuomininkai turi užtikrinti, kad jų šunys netrukdytų ramybės šalia esančių namų, butų gyventojams, ypač nuo 22 iki 7 valandos, taip pat ir dienos metu, kai šunys paliekami butuose vieni.
Jei gyventojai skundžiasi dėl šunų ar kitų gyvūnų keliamo triukšmo, jų savininkai atsako už Gyvūnų auginimo ir laikymo taisyklių pažeidimą (pagal LR ATPK 110 str.).
Įsigyti gyvūnai turi būti užregistruojami ir sumokamas vienkartinis mokestis:už šuns registravimą 5 Lt, už katės-2 Lt. Šie gyvūnai perregistruojami kiekvienais metais. Perregistruojant mokestis neimamas, o tik pažymima registracijos pažymėjime. Neregistruotus gyvūnus mieste laikyti draudžiama.
Gyvūnai turi būti užregistruojami, kol jiems sueis vieneri metai.
Registracijos metu savininkas užpildo registracijos kortelę, kurioje nurodo savo vardą ir pavardę, adresą, telefono numerį, registruojamo gyvūno rūšį ir veislę, gyvūno amžių, lytį, spalvą ir vardą. Registruojant gyvūną taip pat būtina pateikti veterinarijos pažmėjimą, kuriame nurodyta, kad gyvūnas paskiepytas nuo pasiutligės,ir parodyti gyventojų raštišką sutikimą.
Gyvūnus registruojanti įstaiga išduoda gyvūnų savininkui leidimą laikyti gyvūną. Kartu išduodamas ir žetonas, ant kurio yra leidimo numeris. Žetonas pritvirtinamas prie gyvūno antkaklio . Žetonas reikalingas kai gyvūnas išvedamas už savininko valdos ribų.
Nuo mokesčio atleidžiami visų grupių invalidai, vieniši pensininkai, asmenys, turintys policijos, krašto apsaugos, priešgaisrinės apsaugos, žmonių gelbėjimo tarnybų pažymėjimus apie šunų reikalingumą tų tarnybų veiklai.
Asmenys, laikantys gyvūnus komerciniams reikalams, turi įregistruoti individualiąją įmonę.
Draudžiama laikyti šunis, kates lovų tipo bendrabučiuose, viešbučiuose.
Sarginius šunis laikyti miesto įmonėse,įstaigose, organizacijose, kituose objektuose galima tik turint veterinarinės tarnybos leidimą.
Kolektyviniuose soduose ir vienkiemiuose šunis leidžiama laikyti tik pririštus, o palaidus - tik gerai aptvertuose voljeruose.
Į namo laiptinę ar į koridorių ir iki namo laukinių durų visus šunis būtina vesti su 1,5 m pavadėliu, tarnybinių (piktų) veislių šunis nuo 5 mėnesių - su antsnukiu.
Šunis vestis į liftą galima tik tuo atveju, jei tam neprieštarauja kiti žmonės,tuo metu esantys lifte.
Įvesti šunis, kates į namą,reikia švarius, kad jie nepripurvintų laiptinių, nesuteptų praeivių (pvz.,pasipurtę).
Viešosiose vietose šunis vedžioti galima tik su pavadėliu, kurio ilgis:
dekoratyvinių veislių šunims - iki 10 m;
medžioklinių veislių ir dresuotiems šunims - iki 5m;
tarnybiniams šunims - iki 1,5 m.
Šuo be pavadėlio viešojoje vietoje laikomas beglobiu.
Vedžiojant šunis viešosiose vietose ir vežant visuomeniniame transportą, visi šunys, išskyrus dekoratyvinių veislių, turi turėti antsnukius. Kiekvienu atveju šuns savininkas sprendžia, ar jo šuo gali būti pavojingas aplinkiniams, ir visiškai atsako už padarytą žalą.
Pasivaikščiojimo su šunimi metu šuns šeimininkas turi turėti registracijos žetoną.
Uždaroje savininko valdoje šunys gali būti nepririšti, tačiau prie įėjimo į valdą turi būti pakabintas perspėjamasis ženklas: baltas 25 cm skersmens apskritimas su 3 cm pločio raudonu apvadu, kurio viduryje pavaizduotas juodas šuns galvos profilis. Nakties metu ženklas turi būti matomas (apšviestas).
Uždaroms rakinamoms patalpoms - sandėliukams, traukinių vagonams, įvairios paskirties vagonėliams, šiltnamiams, ūkiniams pastatams ir kt.- apsaugoti šunys gali būti laikomi palaidi, o patalpos gali būti be perspėjimo lentelių. Specialiai mokyti šunys gali būti palaidi aptvertų specifinių objektų (be perspėjimo lentelių) saugojimo vietose:prie traukinių platformų, atvirų sandėlių teritorijų, sodų, įvairių sodinių laukų (pvz., nuo laukinių žvėrių antplūdžio) ir gyvulių bandų, paukščių fermų teritorijų ir kt. Už įsibrovėlių sužalojimą savininkai neatsako. Šuns savininkas privalo turėti veterinarinės tarnybos išduotą dokumentą.
Atviroje savininko valdoje šunys turi būti pririšti arba uždaryti voljere.
Visuomeninėse transporto priemonėse (priemiesčio ir tarpmiesčio autobusuose, traukiniuose, lėktuvuose, laivuose) galima vežti šunis, kates ir kitus ne žemės ūkio paskirties gyvūnus pagal galiojančias Keleivių ir bagažo vežimo taisykles .
Keliaudamas savininkas privalo turėti šuns pasą bei veterinarinės tarnybos pažymėjimą (sertifikatą), kuriame nurodyta šuns sveikatos būklė ir skiepijimai.
2. Sanitarijos ir higienos reikalavimai
Šunų ir kačių šeimininkai privalo laikytis sanitarijos bei higienos reikalavimų ir užtikrinti, kad šie gyvūnai nedarytų žalos kitiems gyventojams ir aplinkai.
Šunys turi būti sveiki, be niežų, išplitusių egzemų, patalogiškai nesiseiliotų, neturėtų ryškių judesių sutrikimų požymių (pvz., persirgę maru),neviduriuotų ir kt.
Draudžiama šunis vedžioti žmonių susibūrimo vietose, vaikų žaidimo aikštelėse, pliažuose, parkuose, gėlynuose, kapinėse, mokyklų sporto aikštynuose,, vaikų lopšelių-darželių teritorijose, vestis į gatvėse esančias telefono būdeles, gydymo įstaigas, vaistines. Taip pat draudžiama šunis, kates vestis į parduotuvę, viešojo maitinimo įstaigas, kirpyklas, negalima išleisti šunis vienus į laiptines,bendrojo naudojimo balkonus (nepriklausomai nuo to, ar šunys su pavadėliu ir antsnukiu, ar be jų).
Draudžiama šunis ir kates vesti į paplūdimius ir maudyti vandens telkiniuose, kuriuose maudosi žmonės.
Draudžiama šunis ir kates laikyti parduotuvėse, mėsos, kulinarijos įmonėse, skerdyklose, viešojo maitinimo įstaigose, poilsio namuose, namų laiptinėse, rūsiuose, koridoriuose, bendrojo naudojimo patalpose, balkonuose. Tokie šunys ir katės turi būti likviduoti per vieną parą.
Išimties tvarka leidžiama šunis, kates laikyti mokyklose, vaikų lopšeliuose-darželiuose, sanatorijose, turint veterinarijos ir sanitarijos tarnybų leidimus.
Priteršus šuniui ar katei koridorių, liftą, balkoną, kitas namo bendrojo naudojimo vietas,jas gyvulių savininkai privalo nedelsdami išvalyti. Atsisakę išvalyti, baudžiami administracine tvarka pagal LR ATPK IIO str.
Su šunimis galima vaikščioti, juos vedžioti, leisti bėgioti specialiai šunims įrengtose aikštelėse, kuriose didelius šunis galima vedžioti be pavadėlio , tik su antsnukiu. Dresuoti šunys gali būti ir be antsnukio. Jei nėra specialiai įrengtos aikštelės, šunis ir kates tuštintis galima išvesti tik savo namo teritorijoje arba nuošaliose,mažai žmonių lankomose vietose. Išvedęs šunį ar katę,jo savininkas arba vedžiojantis asmuo visada turi turėti maišelį ir kastuvėlį išmatoms surinkti. Visais atvejais savininkas atsako už šuns padarytą žalą fiziniams ir juridiniams asmenims įstatymo numatyta tvarka.
Draudžiama kačių ir šunų priežiūrai semti smėlį iš vaikų žaidimo smėlio dėžių bei į jas pilti smėlį su kačių ir šunų ekskrementais bei vesti šunis ir kates ten tuštintis.
Be specialaus leidimo draudžiama laikyti ne kambarinius paukščius, nuodinguosius roplius ir vabzdžius, plėšriuosius žvėris (specialius leidimus išduoda Sveikatos apsaugos ministerija kartu su Žemės ūkio ministerijos Veterinarijos departamentu).
3. Veterinariniai reikalavimai
Visi šunys nepriklausomai nuo veislės kasmet turi būti skiepijami nuo pasiutligės. Pageidautina šunis kasmet skiepyti nuo maro, infekcinio hepatito, gastroenterito, taip pat atlikti dehelmintizaciją. Šunų skiepijimo ir dehelmintizacijos laiką, vietą nustato miesto, rajono veterinarijos tarnyba.
Jauni šunys pirmą kartą skiepijami suėjus 3 mėnesiams.
Išvežti, parduoti ir pirkti šunis bei kates už miesto, rajono, Respublikos ribų galima su veterinarijos tarnybos pažyma (sertifikatu), kuriame nurodyta gyvūno sveikatos būklė ir skiepai.
Prekiauti gyvūnais Šiaulių mieste galima:
centrinėje turgavietėje, specialiai tam skirtoje vietoje;
kitose turgavietėse, gavus Visuomenės sveikatos centro ir Veterinarinės tarnybos leidimą;
specializuotose parduotuvėse, gavus Visuomenės sveikatos centro leidimą.
Pastaba: Apie parduotą gyvūną pardavėjas privalo per dvi savaites informuoti gyvūnų registrą tvarkančią įstaigą.
Draudžiama prekiauti šunimis ir katėmis nenumatytose tam vietose.
Jei šuo, katė apkandžiojo žmones, gyvulius, apie tai savininkas nedelsdamas turi pranešti veterinarijos tarnybai. Jei gyvūnai nevakcinuoti, veterinarijos tarnybos reikalavimu jiems būtina IO parų taikyti karantiną.
Vežant gyvūnus į užsienį, pasienio tarnybai reikia pateikti veterinarijos sertifikatą, atitinkantį tarptautinius reikalavimus.
Jei šuo, katė nugaišo dėl nežinomų priežasčių, būtina apie tai pranešti veterinarijos tarnybai.
4. Aikštelių šunims vedžioti įrengimas ir priežiūra
Aikštelės šunims vedžioti įrengiamos želdynuose, miesto parkuose, neužstatytuose žemės plotuose atsižvelgiant į registruotų šunų skaičių. Aikštelės vieta ir plotas paskiriamas miesto Valdybos sprendimu.
Aikštelės turi būti aptvertos,su kieta arba žolės danga. Jose turi būti specialus inventorius, suolai, taip pat smėlio dėžės su smėlio atsargomis bei duobėmis kačių, šunų ekskrementams supilti.
Įrengtos aikštelės žymimos užrašu \"Aikštelė šunims vedžioti\" arba apvaliu ženklu, kurio mėlyname fone pavaizduotas baltas šuns siluetas.
Aikštelės ir smėlio su ekskrementais dėžės bei duobės turi būti dezinfekuojamos ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį.
Aikštelėse draudžiama vedžioti nepaskiepytus nuo pasiutligės, taip pat sergančius arba įtariamus sergant užkrečiamomis ligomis šunis.
Už naudojimąsi vedžiojimo aikštelėmis kitoje miesto teritorijoje šunų savininkai mokesčių nemoka.
Jei savininkas kontroliuojančiam asmeniui negali įrodyti, kad jo šuo yra registruotas, pareigūnas surašo baudos aktą ir turi teisę nubausti.
Lėšas, surinktas iš gyvūnų (šunų) savininkų, Miesto ūkio skyriaus pavesta organizacija kaupia į atskirą sąskaitą ir naudoja gyvūnų vedžiojimo aikštelėms prižiūrėti.
Miesto ūkio skyrius iš miesto tvarkymo lėšų skiria lėšų tipinės vedžiojimo aikštelės projektui parengti. Aikštelių įrengimo užsakovo funkcijas ir jų priežiūrą atlieka Miesto ūkio skyrius.
Savininkai,persikėlę gyventi į naują vietą,per IO dienų privalo įregistruoti šunį Miesto ūkio skyriaus paskirtoje organizacijoje.
Šunų ir kačių savininkai, tranzitu vežantys gyvūnus, baudų nemoka, tik turi pateikti dokumentą, kuriame nurodytas savininko adresas.
5. Beglobių gyvūnų gaudymo tarnybos darbo reglamentas
Katės ir šunys, kurie yra be šeimininko, valkatauja parke, kieme, gatvėje, transporte, rūsyje, turguje, sode, vaikų lopšelio-darželio teritorijoje ir kt. yra laikomi beglobiais.
Kad būtų įgyvendinti miesto sanitariniai - higieniniai reikalavimai, organizuojamos beglobių gyvūnų gaudymo tarnybos.
Draudžiama beglobius gyvūnus užmušti bei suluošinti, žiauriai su jais elgtis, naudoti nuodus, šaunamąjį ginklą. Šaunamąjį ginklą gali panaudoti tik policija,kai yra būtinas reikalas.
Beglobius gyvūnus gaudo ir naikina arba taiko karantiną tik specialiai parengti Miesto ūkio skyriaus paskirtos organizacijos darbuotojai Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo tvarka.
Beglobių gyvūnų gaudymo tarnybos darbuotojai, pagavę grynaveislius šunis ir kates, privalo:
jei ant šuns antkaklio yra plokštelė su adresu, pranešti savininkui. Savininkas turi sumokėti už šuns, katės laikymą ir priežiūrą bei radybas pagal Šiaulių miesto valdybos I994 O4 ll potvarkio Nr.I98 3 punktą;
jei savininko adresas nežinomas, pagautuosius gyvūnus laikyti IO parų ir pranešti Lietuvos kinologų sąjungai bei Gyvūnų globos draugijai. Laikymo paros skaičiuojamos nuo to momento, kada buvo pranešta apie beglobio gyvulio sugavimą. Po 10 parų gyvūnas sunaikinamas.
6. Kiti klausimai
Draudžiama ruošti šunis tarpusavio kautynėms bei rengti šunų tarpusavio kovas ir kovinius šunis vedžioti po miestą.
Draudžiama gyvūnus erzinti,gąsdinti,mušti, kankinti, marinti badu, skandinti, smaugti, išmesti į gatvę, pjudyti jais žmones.
Už gyvūno padarytą žalą jo savininkas nukentėjusiajam privalo atlyginti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
Genetiniam fondui išsaugoti ribojamas veislinių gyvūnų išvežimas už Respublikos ribų.
Išvežimo už Respublikos ribų klausimus sprendžia šunininkystės klubai kartu su veterinarinėmis tarnybomis.
Šios taisyklės netaikomos šunų apžiūrų, parodų, lauko bandymų, medžioklinių, kinologinės krypties sportinių varžybų metu, vykdant policijos, gaisrininkų, stichinių nelaimių likvidavimo tarnybų užduotis.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso IIO straipsnį gyvūnų auginimo ir laikymo taisyklių pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą iki IOO (šimto) litų. Tokia pat veikla, padaryta pakartotinai,arba kai dėl jos piliečių sveikatai ar turtui padaroma žala, užtraukia baudą nuo vieno šimto iki trijų šimtų litų.
7. Atsakomybė
Savivaldybės policijos pareigūnai, savivaldybės Miesto ūkio skyriaus darbuotojai, savivaldybės Turto skyriaus darbuotojai ir kitos gyvenamuosius namus prižiūrinčios įmonės, gyvenamųjų namų savininkų bendrijos, Sanitarijos inspekcijos, Aplinkos apsaugos skyriaus, Veterinarijos ir Higienos tarnybų darbuotojai kontroliuoja, kaip laikomasi šių taisyklių, surašo administracinės teisės pažeidimo protokolus.
Asmenys, pažeidę Gyvūnų auginimo ir laikymo taisykles, atsako pagal Lietuvos Respublikos administracinės teisės pažeidimų kodeksą (LR ATPK IIO str.).
Naujausią žinutę parašė:
Gintarine, 2011-06-12 21:13:07
Bone
Mice
...
Ar maistas subalansuotas? Koks...
