Dresūros mokylos

ne "ypac tokius" o VISUS kurie i rankenuka netelpa

edmundas0770 rašė:
>tai vat ir sakau ypac tokius sunis ir i juos panasius,tai patars kiekvienas rimtas dresuotojas

tai vat ir sakau ypac tokius sunis ir i juos panasius,tai patars kiekvienas rimtas dresuotojas

mano nuomone visus sunis butina dresuoti, nesvarbu kokia tai veisle, nes yra nedaug sunu kuriuos kai neklauso galima po paranke pasikisti, ar i kisene isideti
o beto dresuotas suo niekada nesudarys problemu viesoje vietoje ir visos keliones bei pasivaiksciojimai bus malonus ir augintiniui ir seiminikui

na, juos reikia dresuoti, auklėti ir panašiai, bet daug kas priklauso ir nuo to, kas šunį nusipirko. Kol kas Lietuvoje (ir pasaulyje) dar galioja nuomonė, kad stafą, pitą ar panašų šunį perka nusikaltėliai, nepasitikintys savimi žmonės ir panašiai, na, patys žinot, kad visokių šlykštynybių žmonės prišneka. Tam tikra dalis šių šunų augintojų iš tiesų tokie yra (kitaip tai nebūtų probleminė veislė), todėl mes turime stengtis, auklėti savo šunelius ir įrodyti, kad stafas nėra pavojingas žudikas. aš savo mergos pvz net normaliose kaimo šunų pjautynėse neįsivaizduoju, ji taip bijo skausmo (+bijo ir kitam sukelti skausmą). o su dresūra - jau kaip kam sekasi. Jei sekasi dresuoti namie, puiku, jei nusprendžiate vesti pas dresuotoją - dar geriau.

o dėl to "ypač tokius šunis" - manau, tas pats galioja ir daugeliui kitų veislių, ne tik stafams, bet ir dobermanams, vokiečių aviganiams ir panašiai. esmė ta, kad juos visus būtina dresuoti.

na, juos reikia dresuoti, auklėti ir panašiai, bet daug kas priklauso ir nuo to, kas šunį nusipirko. Kol kas Lietuvoje (ir pasaulyje) dar galioja nuomonė, kad stafą, pitą ar panašų šunį perka nusikaltėliai, nepasitikintys savimi žmonės ir panašiai, na, patys žinot, kad visokių šlykštynybių žmonės prišneka. Tam tikra dalis šių šunų augintojų iš tiesų tokie yra (kitaip tai nebūtų probleminė veislė), todėl mes turime stengtis, auklėti savo šunelius ir įrodyti, kad stafas nėra pavojingas žudikas. aš savo mergos pvz net normaliose kaimo šunų pjautynėse neįsivaizduoju, ji taip bijo skausmo (+bijo ir kitam sukelti skausmą). o su dresūra - jau kaip kam sekasi. Jei sekasi dresuoti namie, puiku, jei nusprendžiate vesti pas dresuotoją - dar geriau. <br><br>o dėl to "ypač tokius šunis" - manau, tas pats galioja ir daugeliui kitų veislių, ne tik stafams, bet ir dobermanams, vokiečių aviganiams ir panašiai. esmė ta, kad juos visus būtina dresuoti.

Būtent pasakymas- dresuoti reikia ypač tokius. Kažkaip užkliuvo man... Gal tavasis agresyvus tada kad taip manai? Nesakau kad nieko nereikia daryt, bet manau užtenka pagrindinių komandų, o ar mokysi pats ar mokykloj, kiekvieno reikalas....

edmundas0770 rašė:
>as tai vedziau dresuoti ,nors jau kaikuriuos komandos ir uzmirstos ,dresuoti reikia ypac tokius
>sunis

as tai vedziau dresuoti ,nors jau kaikuriuos komandos ir uzmirstos ,dresuoti reikia ypac tokius sunis

Na kai einam į susitikimus, daug juk mūsų ten būna, bet tik pašaukus iškart atbėga, tik vis pamirštu kokį kasnelį kišenėn įsimest prieš einant...

maniškis kažkaip niekad neturėjo to noro bėgti kažkur toliau... visada jei jau paleidžiua , tai aš einu - jis eina, aš sustoju jis sustoja.... na aišku kokiuose miškuose labiau laksto, bet toli nebėga, o nubėgęs sustoja, palaukia kol prisivysim. kažkaip pastebėjau kad visada dairosi ir šiaip va laksto aplink mane kokiu 6 metrų spinduliu , toliau nebėga, vis atsisuka pažėti ar nepabėgau o toliau bėga nebent pamatęs kokį gyvį, jam norisi ji vytis, va buvo kartą dar gerokai seniau prieš keletą metų toks atvejis, ėjau link namų (jau namas matėsi net , pora min kelio) ir iš kažkur išdygo katinas, jis staigaii timptelėjo i r išsprūdo iš rankų, aš vytis , o tamsu dairaus dairaus šuns nesimato, galvoju ragas, šaukiu neatbėga, sakau vaikos neaišku kur tą katiną, o aš ieškau vis šaukiu jau išsigandus visa, nusprendžiau eit namo ką nors iš namiškių į paieškas prikabinti, o žiūriu maniškis sėdi prie laiptinės durų ir manęs laukia, visas išsigandęs kad nebarčiau, ausytes neleido, subariau vistiek, kad daugiau taip nebedarytų, bet tada norėjos tik apkabinti nes taip išsigandus buvau

Gali būt, bet tokie dalykai ištaisomi. mano merga jaunystėj irgi nenorėdavo atbėgt, labai savarankiška save laikė tai aš pasinaudojau tuo, kad ji svetimose vietose turi lengvą išsiskyrimo sindromą. išsivesdavau į laukus ir paleisdavau. kai kur nuspūdindavo, pasislėpdavau (krūmuos, žolėse) ir nepasirodydavau, kol pati nerasdavo, o kai rasdavo, labai džiaugdavaus, skanėstų duodavau, žaisdavau ir pan. Buvo toks žaidimas teip sakant. Po kurio laiko nebenutoldavo ir pradėjo mane labai stebėti, tad nespėdavau pasislėpti. tada pasiimdavau draugų, jie nukreipdavo jos dėmesį, o aš vėl slėpdavausi. Po to dar jei kviečiant neatbėgdavo, skuosdavau į ktą pusęm o ji - iš paskos, aišku. Baigės tuo, kad niekur nenutolsta daugiau kaip per kelis metrus ir visada mane stebi, pašaukus iškart atsirita. Savarankiškumo nedaug tokiu atveju, bet iš jos pusės man to ir nereikia - ne tarnybinis šuo.

Garfas rašė:
>Garfas taip pat visada atbegdavo, nestraukdavo daugiau nei per 3 metrus, bet draugas isvede is
>kelio pradejom mes zaisti kartu su VA Goru, pradzioj viskas labai smagu buvo, pasaukiu
>Garfa ir Goras kartu parbega, jo seiminike dziaugesi , koks jos augintinis geras pasidare, bet
>veliau viskas aukstysn kojom apsiverte, saunkiu Garfa, tuo tarpu Goras pasileidzia per laukus
>ir mano grazuolis paskui, pajaute turbut kad ir jis gali neatbegti kai nenori. nuo tada ir
>prasidejo musu vargelis, aisku per laika beda sumazinom, bet deja niekada jau nebebus taip kaip
>buvo...

Gali būt, bet tokie dalykai ištaisomi. mano merga jaunystėj irgi nenorėdavo atbėgt, labai savarankiška save laikė :D tai aš pasinaudojau tuo, kad ji svetimose vietose turi lengvą išsiskyrimo sindromą. išsivesdavau į laukus ir paleisdavau. kai kur nuspūdindavo, pasislėpdavau (krūmuos, žolėse) ir nepasirodydavau, kol pati nerasdavo, o kai rasdavo, labai džiaugdavaus, skanėstų duodavau, žaisdavau ir pan. Buvo toks žaidimas teip sakant. Po kurio laiko nebenutoldavo ir pradėjo mane labai stebėti, tad nespėdavau pasislėpti. tada pasiimdavau draugų, jie nukreipdavo jos dėmesį, o aš vėl slėpdavausi. Po to dar jei kviečiant neatbėgdavo, skuosdavau į ktą pusęm o ji - iš paskos, aišku. Baigės tuo, kad niekur nenutolsta daugiau kaip per kelis metrus ir visada mane stebi, pašaukus iškart atsirita. Savarankiškumo nedaug tokiu atveju, bet iš jos pusės man to ir nereikia - ne tarnybinis šuo. <br><br><strong>Garfas rašė:</strong><br>>Garfas taip pat visada atbegdavo, nestraukdavo daugiau nei per 3 metrus, bet draugas isvede is:n:<br>>kelio :) pradejom mes zaisti kartu su VA Goru, pradzioj viskas labai smagu buvo, pasaukiu:n:<br>>Garfa ir Goras kartu parbega, jo seiminike dziaugesi , koks jos augintinis geras pasidare, bet:n:<br>>veliau viskas aukstysn kojom apsiverte, saunkiu Garfa, tuo tarpu Goras pasileidzia per laukus:n:<br>>ir mano grazuolis paskui, pajaute turbut kad ir jis gali neatbegti kai nenori. nuo tada ir:n:<br>>prasidejo musu vargelis, aisku per laika beda sumazinom, bet deja niekada jau nebebus taip kaip:n:<br>>buvo...

Garfas taip pat visada atbegdavo, nestraukdavo daugiau nei per 3 metrus, bet draugas isvede is kelio pradejom mes zaisti kartu su VA Goru, pradzioj viskas labai smagu buvo, pasaukiu Garfa ir Goras kartu parbega, jo seiminike dziaugesi , koks jos augintinis geras pasidare, bet veliau viskas aukstysn kojom apsiverte, saunkiu Garfa, tuo tarpu Goras pasileidzia per laukus ir mano grazuolis paskui, pajaute turbut kad ir jis gali neatbegti kai nenori. nuo tada ir prasidejo musu vargelis, aisku per laika beda sumazinom, bet deja niekada jau nebebus taip kaip buvo...
Cuba rašė:
>Negerai darau aišku, bet vis nerandu laiko pradėt mokyt... na mokam nelįst kur nereikia,
>žino kad jei "fu negalima", tai ir nebelenda. Lauke ir, tik pašauki ir atlapatuoja iškart,
>tai ir nejaučiam bėdos kai reikia prisišaukti.... Gal dar kol maža atbėga, kaip bus
>vėliau nežinau. Galvoju apie mokyklą, tai ten jau tada ir išmoksim viską