Nesupranta, kad kiti nenori

Garfas labai 'mėgdžioja" mane. Jei aš neatsisuku ir nesureguoju į kokį kniauksintį amsių, tai nežiūri ir jis. Kartais pasitaiko jog mus aploja iš pasalų. Tada mano vaikis įsitempia, kartais suloja, bet kai tik aš jį sudrausminu eina šalia tylėdamas šeip mažai turim draugų(kelios kalytės ir mamos Argas), bet mums užtenka. Svarbiausia, kad vienas kitą turim ir mums gerai

Aš kai kiti loja skatinu nereagavimą, paprastai visada susitvardo, jei kokie maži kiauksi (juk būna, kad iš paskos bėga keli ir į kojas segt bando), rotveileris kartą putojo - irgi tvarkingai praėjo, bet va su VA bėda, nes jų daugiau yra ir tas lojimas energingesnis. Miške kartais prasilenkiam su tokia kale, ji labai putoja ant mūsų, dažniausiai spėju dėmesį nukreipt, bet kartais abi pasiurzgauja. Didžiausia čia mūsų (šeimininkų) bėda - jau tikėdamiesi, nujausdami, kas bus, įtempiam pavadžius ir laukiam, šunys juk jaučia visokius slaptus ženklus ir dar labiau sudirgsta, nes tai kalei nuėjus toliau ir ją paleidus, nei manoji, nei ta viena pas kitą "pasikalbėt" neskuodžia. Kažkada ėjom pro tos kalės namus ir ji atbėgo apsiputojus - nu galvoju, nusibauskit, mergaitės, atpalaidavau pavadį - ogi nieko neatsitiko, abi buvo laisvos ir atsakingos už savo veiksmus ir ramiai išsiskyrė. Bendraujant su kitais šunimis man Torą lengviau valdyt laisvą, nes su pavadžiu pati sukuriu įtampą jį įtempdama, o eksperimentuoti bandant išsiaiškinti ribas nelabai norisi.

Aš kai kiti loja skatinu nereagavimą, paprastai visada susitvardo, jei kokie maži kiauksi (juk būna, kad iš paskos bėga keli ir į kojas segt bando), rotveileris kartą putojo - irgi tvarkingai praėjo, bet va su VA bėda, nes jų daugiau yra ir tas lojimas energingesnis. Miške kartais prasilenkiam su tokia kale, ji labai putoja ant mūsų, dažniausiai spėju dėmesį nukreipt, bet kartais abi pasiurzgauja. Didžiausia čia mūsų (šeimininkų) bėda - jau tikėdamiesi, nujausdami, kas bus, įtempiam pavadžius ir laukiam, šunys juk jaučia visokius slaptus ženklus ir dar labiau sudirgsta, nes tai kalei nuėjus toliau ir ją paleidus, nei manoji, nei ta viena pas kitą "pasikalbėt" neskuodžia. Kažkada ėjom pro tos kalės namus ir ji atbėgo apsiputojus - nu galvoju, nusibauskit, mergaitės, atpalaidavau pavadį - ogi nieko neatsitiko, abi buvo laisvos ir atsakingos už savo veiksmus ir ramiai išsiskyrė. Bendraujant su kitais šunimis man Torą lengviau valdyt laisvą, nes su pavadžiu pati sukuriu įtampą jį įtempdama, o eksperimentuoti bandant išsiaiškinti ribas nelabai norisi.

Su tuo lojimu turbut nemaza dalis stafu savininku turi bedu. Speju, kad gana didele dalis siu sunu lojima supranta, kaip tiesiogini grasinima. As turejau vargo, kol Toni suprato, kad vienas is jos jaunystes zaidimu draugu ryzensnauceris lodamas ne grasina, o kviecia zaisti, praskaidrina savo zaidima lojimu. Dabar jau turbut nebezaistu su juo visai, nes jau laiko nemazai praejo, jos elgesys pasikeite.

Manoji nemėgsta kitų šunų, tiksliau, juos boikotuoja, turi kelis draugus ir viskas, net su tais daug neužsiiminėja, pažaidžia kažkiek ir viskas. Išmokinau, kad nesiardytų prieš kitus - net paleidus lakstyti jei atbėga kitas ciucis ir ji nori jam segtis, sudraudžiu ir niekas į nieką nebekreipia dėmesio, buvo tokių situacijų, kad tvarkingai bėgiojo su svetimu šuniu, abu su savo reikalais, nepažeidinėjo vienas kito asmeninių erdvių (1 - 2 metrai). Giminaičiai biglį atsiveža, tas prieš ją labai šakojas, apsiputojęs net, bet ji į jį taip pat nereaguoja. Su kuo nesutaria, tai su dauguma VA, nes jie pirmi pradeda lot ar draskytis, tad jau išmoko atskirt jų išvaizdos tipą.

Manoji nemėgsta kitų šunų, tiksliau, juos boikotuoja, turi kelis draugus ir viskas, net su tais daug neužsiiminėja, pažaidžia kažkiek ir viskas. Išmokinau, kad nesiardytų prieš kitus - net paleidus lakstyti jei atbėga kitas ciucis ir ji nori jam segtis, sudraudžiu ir niekas į nieką nebekreipia dėmesio, buvo tokių situacijų, kad tvarkingai bėgiojo su svetimu šuniu, abu su savo reikalais, nepažeidinėjo vienas kito asmeninių erdvių (1 - 2 metrai). Giminaičiai biglį atsiveža, tas prieš ją labai šakojas, apsiputojęs net, bet ji į jį taip pat nereaguoja. Su kuo nesutaria, tai su dauguma VA, nes jie pirmi pradeda lot ar draskytis, tad jau išmoko atskirt jų išvaizdos tipą.

Garfas rašė:
>Net ir eilinio žaidimo su gerai pažįstamu šunimi metu gali viskas
>apsiversti aukštyn kojom. Stafai ir pitai truputėlį kitaip supranta kitų šunų kūno
>kalbą ir daug aktyviau reaguoja į agresyvius jų veiksmus(net jeigu jie tik žaidimo formos).
Labai teisingai pasakyta.

Pritariu tati. Kad ir kaip gerai socializuosi ir auklėsi stafą, jis vis vien turės polinkį į agresiją nukreiptą prieš kitus šunis. Žinoma geras auklėjimas padeda tą agresiją valdyti ar net visiškai užslopinti, tačiau 100% teigti, kad stafas visiškai neagresyvus kitiems šunims negalima. Net ir eilinio žaidimo su gerai pažįstamu šunimi metu gali viskas apsiversti aukštyn kojom. Stafai ir pitai truputėlį kitaip supranta kitų šunų kūno kalbą ir daug aktyviau reaguoja į agresyvius jų veiksmus(net jeigu jie tik žaidimo formos). Žinoma negalima šuniui drausti žaidimų su kitais šunimis, tačiau būtina visada akylai stebėti veiksmą ir esant reikalui nutraukti linksmybes.

Turi stafai agresija sunims, turi. Zinau ne viena zmogu, turinti ne po viena stafa/pita, kuriuos aukleja vienodai ir tikrai atsakingai. Deja vieni yra linke i agresija kitiems sunims, o kiti - ne.

Priskaiciau cia ka rasot, net idomu pasidare... Zodziu, kiekvienas suo yra kaip asmenybe ir patart kazkam kazka butu laaabai sunku. Tik gyvenime nesutiksiu su tuo, kad stafo prigimtis vercia ji but agresyviu ant kitu sunu.. Nera durnu sunu - yra durni seimininkai!!! tiek joksyras gali but agresyvus tiek ir stafas. Maniskiui jau 1 metai ir 7 men. ir iki jis niekam jokios agresijos nerodo. Gal todel, kad puikiai zino, kas yra musu "gaujos" vadas ir zino, kad kilus gincui isikisiu as ir jis bus isprestas neinauda abiem pikciurnom. Tarkim, turim mes draugu patineliu, kurie yra labiau dominuojantys ir bando tai parodyt dantim, tai nieko nera geriau kaip abiem parodyt ir irodyt, kad dominuojantis sioj aikstelej ar miske esu tik as. Ir po to (jei suo yra nors kiek gaves elemtarios teisingos disciplinos) nebuna jokiu pykciu, dominavymu, o vien tik zaidimai. Tai paprasciausia hierarchija ir tiek. O kas del zaidimu su kitais sunimis ir dresura, tai teisybes yra. Dauguma sunu smagiau ir mieliau jauciasi kitu sunu draugijoj ir tai gali apsunkint dresura. Mes va turim 4 pagrindinius zaidimu partnerius ir su kitais stengiames nezaist, tai ir suniui aiskiau, kad ziadizam su tais, o su kitais visada NE. Kaip ir sakaiu, kiekvienas ziuri pagal save, savo augintini, bet nieko nera neimanoma...

musu iki 8 menesiu sutare kuo puikiausiai su VISAIS sunimis be ismties kalyte ar patinas, o po to tik bum...ir viskas apsiverte,dabar puola daugeli sunu, dziaugiasi tik keliais maziukais , na o drasiai paleidziam zaisti tik su broliu,nes kaimynai esam, sunys matosi beveik kiekviena diena. Ir siaip manyciau suniui draugo reikia ieskot panausaus amziaus ir kategorijos

Na kad neleidi zaisit, tai dar nereiskia kad nesocializuoji. Galima tai daryti ir kitaip, buti vietose kur daug sunu, ir taip pratintis.
O dabar jai ir nereikia zaisti, jai ir su seimininku gerai zaidziasi, jai tik moki suni sudominti.