Sargumas.

Sveiki.
Manoji paskutiniu metu pasidarė labai neva sargi. Ankščiau naktimis tik kam laiptinėje garsiau subarškėjus ar sušnekėjus - tyliai sulodavo, o dabar jau nebe svarbu, diena ar naktis. Pagal ją - nėra čia ko išvis laiptinėse vaikščioti, garsiai kalbėtis ar po langais vaikams šūkauti. Labai piktai loja pribėgusi prie durų ar lango. Kai mažesnė buvo, nelabai mėgo kelių žmonių, neurgzdavo, bet glostyti nelabai norėjo leistis, o dabar reikėjo tam žmogui prieiti ir į mašiną atsisėsti, tai o Dieve, Dieve, atrodė, kad ten koks Tasmanijos velnias uždarytas mašinoje. Kai įsėdo - viskas gerai, jau nepyksta.
Tai norėjau pasidomėti, ar reikėtų kaip nors reaguoti į tai? Ypač turint galvoje, kad čia stafas, kurie kaip ir neturėtų būti sargūs.