Nemėgsta kitų šunų

Aš jam stngiuosi kuo daugiau laiko skirti dresūrai, einam i stadijona ir vis mokauu komanda Pas mane, kartais atbėga, o kartais ne.. Bet kai artinuosi link jo jis eina irgi link manęs.
Dragų jis neiieško - puola ant kaikurių patinų, bet ne ant visų. Jei koks šunėkas nori su juo draugyste užmegzti jis leidžiasi pauostomas, bet i žaidimus nesivelia, o jei kitas pradeda rodyti draugiškuma, jam tai nepatinka ir pradeda dantis šiepti.. Gal įtakos turi tai, kad kai jam buvo maždaug vienuolika mėnesų, jis pamatė prancūza ir nei iš šio nei iš truktelėjo i jo pusę, nutraukė pavadėli ir ji užpuolė, nuo to laiko jis nemėgsta visų prancūziukų (o įpač to kuri užpuolė). Vėliau jis taip pat labai negražiai su kitais šunimis elgėse, o ne duok dieve jei koks prieis ir norės su manim pabendrauti.. Tai jį į skutus sudraskys jei tik mane palies(pavydus mat)... Nors ir žmonių, kurių jis nepažįsta, ir šeip jam nepatinka prie manęs neprileidžia. Aš tai supratu kaip ginyba, bet manau biški perdėtai.
Na jei jis dominuotų manau mano pakelto tono taip nebijotų, nes kai ką nors prisidirba, ir aš jį piktai subaru tai iškart bėga slėptis po lova arba gulasi į savo vietą.
Šeip tai nežinau kaip jį "nuleisti ant žemės", nes jis klauso pagrinde mano žodžių, dažnai nekreipia į kitus namiškius dėmesio, mat jam jie tik žaidimams skirti.. Nors Mano šeimyna jį nuo pat mažens lepino(skanesnis kasnelis, lovyte, ir t.t.).. O dėl kitų šunų taip pat kebli situacija, mažas socializacijos gavo daug, žaisti nedraudžiau, net paleisdavau su kitais šunimis, kol jis nepradėjo piktai su jais grumtis ir rodyti dantis, o dabar net priartinti pavojinga. Tad nežinau kaip jį reikia normaliai socializuoti, nes retkarčiais problemų sukelia..

jei pamačius ką nors įdomaus komandos tampa 0, jis ne iki galo "dadresuotas". Kai mano merga jauna buvo, irgi turėjau problemų, ypač su atbėgimu, tai vesdavaus į laukus ir žaisdavau, dresuodavau, kažkaip persilaužėm... tik po to pradėjau drąsiau po judresnes vietas vedžiotis, dabar pakviesta atbėga net kitą šunį pamačius.
o draugų neieško kaip? Nekreipia į kitus šunis dėmesio ar puola? Manoji merga pvz nekreipia, jai neįdomu, ji turi svarbesnių užsiėmimų, ale jei koks lenda, kartais bando segt, ypač jei šuo bent trigubai už ją didesnis, bet tada vėl draudžiu... kažkada buvo tokia situacija - ji palaida bėgioja aplink upelį, o aplink ją kitas šuo, kuris jai labai nepatinka, bet neleidau merginai reikšti savo nuomonės ir to šuns ji nejudino, taip ir uostinėjosi kiekvienas sau, 2 - 5 metrų spinduliu vienas nuo kito. Paprastai jei šuo savarankiškai puola kitus žmones ar gyvūnus, nepaklusdmas šeimininkui, tai traktuojama kaip dominavimas, nes juk vadas sprendžia kaip elgtis. Dar kiek kalbėjau su kai kuriais dresuotojais, tai dalis jų tą stafišką agresiją šunims prilygina kaip ir normai.
Ant žmonių, ar girti, ar blaivūs, ar gražūs, ar nelabai, pulti griežtai drausk, ba negerai gali baigtis tokie dalykai. Greičiausiai sweet ciuciu jis niekad netaps, bet galima išmokinti jj daugiau pakantumo ir kantrumo. Bonėj esanti Solnuška irgi turi kitiems šunims agresyvų stafą, jis toks jau daug metų, tai tieisog vedžioja su antsnukiu ir paleidžia ten, kur tikrai nėra šunų.

jei pamačius ką nors įdomaus komandos tampa 0, jis ne iki galo "dadresuotas". Kai mano merga jauna buvo, irgi turėjau problemų, ypač su atbėgimu, tai vesdavaus į laukus ir žaisdavau, dresuodavau, kažkaip persilaužėm... tik po to pradėjau drąsiau po judresnes vietas vedžiotis, dabar pakviesta atbėga net kitą šunį pamačius. <br>o draugų neieško kaip? Nekreipia į kitus šunis dėmesio ar puola? Manoji merga pvz nekreipia, jai neįdomu, ji turi svarbesnių užsiėmimų, ale jei koks lenda, kartais bando segt, ypač jei šuo bent trigubai už ją didesnis, bet tada vėl draudžiu... kažkada buvo tokia situacija - ji palaida bėgioja aplink upelį, o aplink ją kitas šuo, kuris jai labai nepatinka, bet neleidau merginai reikšti savo nuomonės ir to šuns ji nejudino, taip ir uostinėjosi kiekvienas sau, 2 - 5 metrų spinduliu vienas nuo kito. Paprastai jei šuo savarankiškai puola kitus žmones ar gyvūnus, nepaklusdmas šeimininkui, tai traktuojama kaip dominavimas, nes juk vadas sprendžia kaip elgtis. Dar kiek kalbėjau su kai kuriais dresuotojais, tai dalis jų tą stafišką agresiją šunims prilygina kaip ir normai. <br>Ant žmonių, ar girti, ar blaivūs, ar gražūs, ar nelabai, pulti griežtai drausk, ba negerai gali baigtis tokie dalykai. Greičiausiai sweet ciuciu jis niekad netaps, bet galima išmokinti jj daugiau pakantumo ir kantrumo. Bonėj esanti Solnuška irgi turi kitiems šunims agresyvų stafą, jis toks jau daug metų, tai tieisog vedžioja su antsnukiu ir paleidžia ten, kur tikrai nėra šunų.

Ech.. Maniškis kieme turėjo pilna draugų, tačiaukai subrendo viskas apsivertė, net geriausias draugas, bokseris, tapo didžiausiu jo priešu. Su kitais šunimis i draugystės ryšius ir nesivelia, nors ir stengiuosi kd jis kuo daugiau laiko bendrautu su kitais šunimis, tačiau jis draugų neiieško. Komandas jis moka, tačiau tokiais atvėjai kai pamato ką nors idomaus komandos jam tampa nulis, nebent turikoki skanėsta. Šeik ačiu dievui kad dabar išmokom komanda ramiai, ir vietoj, turime mažiau problemu. Tačiau norėtūsi kad jis susirastu draugų ir nebūtų nemėgiamas kitų kiemo šunų dėl savo priešiškumo ir mano manymu "pasikėlimo"

O geriausia dresura agresyviai nusiteikusio suns, mano manymu, yra socializacija. Reikia, kad kuo daugiau matytu ivairiu sunu, aisku suo turi moketi bent jau elementarias komandas.

Daznai girdziu, kad sunys nemegsta girtu zmoniu, o stai pavyzdziui mano Nora lauke pamaciusi koki girtuokli ar bomza tempia prie jo, uodega makaluoja i visas puses, tipo draugeliai nezinau kas jai taip patinka, bet nuo mazu dienu taip yra. Su sunimis draugaujame puikiai, aisku jeigu kitas suo nera priesiskai nusiteikes, nepuola ir nesvarbu ar kale, ar patinas. Siaip ji yra valdingo charakterio, zaidimai vyksta pagal jos taisykles, išsišokėliai buna pastatyti i vieta ne urzgimu ar lojimu, o tiesiog uzlipimu ant jo - parodo kas yra valdzia. Sunis atidziai parenku as, su kuriais draugaujame. Gatveje i sutiktus sunis nereaguoja, na kartais mane pradeda tempti link to suns, bet jokiu urzgimu, lojimu nebuna. Per daugiau nei 8 metus nera nei karto susipjovus ar kitaip padariusi man gedos.

Patarkite ką daryti, kad šuo būtų draugiškesnis? Maniškis mišrūnas, bet jo tėvas amstafas, matyt genai daqro savo.. Jis nemėgsta visų išeilės patinų, išpradžių gražiai apsiuostinėja, bet nepatenkintas ir visas sustinges, o tada jei nesudrausminu rodo dantis ir nori pjautis. Yra ir tokų šunų su kuriais buvo susipjoves(nesmarkiai) tai tuos pamatęs per dešimt metrų šiepia dantis.
Ant patelių nepuola(jei jos ne pranzūzės ), taip pat myli mažus šuniukus, benamius, ir labai senus šunis. Betva, nežinau ką daryti su ta jo agresija, dabar apsiraminom(išmok žodi "ramiai"), tačiau vistiek nesaugu paleisti kurnors stadijone, nors ten ir nėra žmonių, mat, bijau, kad iš kurnors koks šuo neišlystų. Taip pat pasitaiko kad pradeda ant žmogaus pulti, bet dažniausiai ant girtų, ir šeip "nekokių". Nors va, užvakar malyg, užpuolė tokia stadijone bėgiojančia panele, laimė nekando..
Norėjau vesti pas dresuotoja, tačiau pas mus mieste yra tik vienas, o tas ir nekokios reputacijos, daug blogų atsiliepimų apie jo dresavimo metodus girdėjau(mušimas, elektriniai antkakliai, ir šeip visokie kitokie žiaurumai..

taigi ne nuolat kalės rujoja. ant maniškės kažkaip kiti šunys dažniausiai karstytis bando tik per rują

Minx rašė:
>jei kalyte sutinka, tai tik lipt rupi ant jos

taigi ne nuolat kalės rujoja. ant maniškės kažkaip kiti šunys dažniausiai karstytis bando tik per rują<br><br><strong>Minx rašė:</strong><br>>jei kalyte sutinka, tai tik lipt rupi ant jos :) :)

na nezinau.... bet maniskis(8men) taip zaidzia vedziojam su kitais stafais ir jie taip zaidzia vienas su kitu urzgia,sokineja, voliojasi, bet nesikandzioja, pasigrumia, tada kartu laksto, ar koki pagali akrtu tampo, bet as manau, akd tokios grumtynes ju zaidimo dalis, na o jei kalyte sutinka, tai tik lipt rupi ant jos

Kadangi aš tikrai ne ekspertė patarti nalabai galiu Bet mūsų praktika tokia : einam mudu ramiai kaimo gatvele ir sutinkam pekinesą (tai vienintelis Garfo nekenčiamas šuo ) Garfas aišku bando veržtis link jo, o šis bando "nusimuilinti" iš įvykio vietos Tada mudu sustojam, Garfą pasodinu šalia kojos, ir iš vietos nepajudam tol kol mūsų "draugelis" nepradingsta už horizonto arba tol kol Garfas nenusiramina. Aišku tai atima laiko ir reikalauja kantrybės, bet pastebėjau, kad kuo toliau tuo mažiau Garfui rūpi tas pekinesas. Kartais būna ir taip, kad tenka sustoti ir sėdėti keletą kartų, bet tai padeda, tik per langą žiūrintiems žmonėms atrodo keistokai

Rapolas rašė:
>Garfas, tai va tame ir esmė, kad aš sudrausiminu, bet kur tokio drausminimo ribos? Per 2
>metus visokių variantų bandžiau, bet vos tik pamato kokį šunį, jai visų tų auklėjimų
>tarsi nebūta.

Finka malyg sureagavo į šitą:
66stanke rašė:
> mažus kačiukus kai tik
>išeina į lauką pagauna ir sudrasko į skutus.



"ragų aplaužymas" su kito šuns pagalba kaži ar padės. griežčiau yra griežčiau, galit bandyt su spygliais ar susidraugaut su kokiu dresuotoju, kad nebūtų to perspaudimo bei klaidų. dar galima vedžiot su antsnukiu ir neleist sąveikaut su kitais šunimis.

<strong>Rapolas rašė:</strong><br>>Garfas, tai va tame ir esmė, kad aš sudrausiminu, bet kur tokio drausminimo ribos? Per 2:n:<br>>metus visokių variantų bandžiau, bet vos tik pamato kokį šunį, jai visų tų auklėjimų:n:<br>>tarsi nebūta.<br><br>Finka malyg sureagavo į šitą:<br><strong>66stanke rašė:</strong><br>> mažus kačiukus kai tik:n:<br>>išeina į lauką pagauna ir sudrasko į skutus. <br><br> :vemiu: <br><br>"ragų aplaužymas" su kito šuns pagalba kaži ar padės. griežčiau yra griežčiau, galit bandyt su spygliais ar susidraugaut su kokiu dresuotoju, kad nebūtų to perspaudimo bei klaidų. dar galima vedžiot su antsnukiu ir neleist sąveikaut su kitais šunimis.