Kodėl pasirinkote šią veislę?

Norejau aktyvaus, meilaus suniuko. Man patinka ju isvaizda. Na del ju uzsispyrimo tai... Jis truputi nervuoja Bet tai nekliutis. Tiesiog jie labai patrauklus!

Norejau aktyvaus, meilaus suniuko. =) Man patinka ju isvaizda. =) Na del ju uzsispyrimo tai... Jis truputi nervuoja :D Bet tai nekliutis. Tiesiog jie labai patrauklus! =)

Aš takso nelaikau, bet laikyčiau taksą nes man patinka jų charakteris Man patinka tas jų užsispyrimas Ir šiaip labai gražūs šuniukai Dar labai aktyvus, dėl to man jie patinka

Išties atsakingai rinkomės būsimo šuniuko veislę Norėjome, kad jam būtų priimtinas mūsų šeimos gyvenimo būdas. Taigi veislei kėlėme šiuos reikalavimus: 1. Nedidelis. Tam, kad galėtume drauge su juo vykti į sodybą bei atostogauti. Taigi, kad būtų lengva drauge keliauti 2. Trumpaplaukis. Kad kailis nereikalautų ypatingos priežiūros ir pastangų. 3. Judrumas. Mums reikėjo šuns, mėgstančio pajudėti ir drauge išjudinti šeimininkus. 3 iš 4 šeimos narių mėgsta bėgioti, tad mums reikėjo palydovo. Na, o ketvirtasis šeimos narys tikėjosi vakarais su šuniu leistis į ilgus pasivaikščiojimus 4. Charakteris. Norėjome, kad šuo turėtų savo charakterį, būtų individualus, nepultų laižyti visų ir visur. Ir visus šiuos mūsų keliamus reikalavimus puikiausiai atitiko trumpaplaukis nykštukinis taksas

Labai norejau suns, vis tevams zirsdawau del suniuko, seip norejau laikos ,bet tevai nesutiko, tetis pasiule taksa. As takso nenorejau ir vis sakydawau kam tokio reikia. . Bet kaip nuwazewome i akropoli kikos parduotuve pamaciau maza taksiuka kuris beweik nemokejo waikscioti ir buwo labai grazus . Tada sokau prie tecio ir pasakiau kad nieko kito nenoriu tik sito taksiuko .
Taip musu seimoje atsirado roksis

Gal prieš kokį mėnesį laaabai norėjau šuns.Po to aš be galo užsigeidžiau triušio.O mano brolis sakė jog jam geriau šuo negu triušis!O aš užsispyriau: man reik triušio ir viskas!Jau nerėjom pirkt tą triušį, bet...Vieną, gražų sekmadienio rytą išvažiavom, ir grįžom su TAKSU!!! Ir jau jokio triušio nebenoriu, ir negaliu juo atsidžiaugti, ir man pasirodė, kad taksas man mieliausia veislė!

Taksiukai mus varo iš proto jau 5m Mūsų pirmas susitikimas su šios veislės kalyte nutiko netikėtai - pirmąją Naujųjų metų dieną mano dukra su seneliu ir jo šunimi vaikščiojo palei upę. Ir kaip mums iš nuostabos vos neiškrito akys, kai devynmetė dukra gryžusi rankose laikė taksytę! Išsigandusią, išalkusią mažą mergytę priglaudėme, prižiūrėjome, tuo pačiu į vietos laikraštį parašėme skelbimą apie rastą taksę (vėliau sužinojome jos vardą - Dina). Kaip mes ją pamilom, nors kartu praleidome tik apie 10d, bet Dinutė mus taaaip užbūrė Netgi ir dukra verkė krokodilo ašaromis, kai reikėjo išsiskirti ir pareiškė - nieko kito jai nebereikia, tik takso
Po pusmečio pas mus atsirado Iksas. Be dokumentų, mūsų pikčiurna, šuniukas, su stipriu ir kartais netgi nevaldomu charakteriu, prikrėtęs mums daugybę nemalonumų, nuostolių, bet vistiek mes jį mylėjom. Ir, nugyvenusį pas mus 3 metus...jį šią vasarą suvažinėjo mašina
Atrodė jokio kito mums nereikia, bet ir be šunų kaip ir nebegalime puolėme ir vėl į takso paieškas
Ir štai dabar, keturis mėnesius neatsidžiaugiame taksyte Rėjja - nuostabiausiu sutvėrimu iš veislyno Laimės lašas Linkėjimai veisėjai Laimai Ir kas įdomiausia, mes tikriausia susirgom taksomanija - norim jau antro taksiuko Juk jie tokie nepaprasti, protingi, meilūs, švelnūs, atsidavę, gudrūs, be abejo - gražūs, tiesiog patys nuostabiausi šunys pasaulyje O jų šeimininkai patys geriausi ir kiečiausi
Už taksiukus ir jų šeimininkus!

Norejau tvirrto mazo suniuko, kuris butu atsparus ligom,nelepus.Viska sudejus gavosi taksas.Norejau juodo su irudziu standartinio,butinai su dokumentais.Tai pradejau ieskot,bet deja tuo metu lietuvoje nebuvo tokiu suniuku vadu ,todel isleidau dali pinigu ir dokumentiniaim nebeliko.Veliau pazystama pasiule pajimti nuskriaustos kalytes suniuka(ja nescia kartu su dar kita takse isstume is masinos ir paliko),as aisku ir paimiau.Va taip pas mus ir atsirado SIRIJUS

Jei kas prieš 18 mteų būtų pasakęs, kad laikysiu taksą - būčiau išjuokusi ir prisiekusi, kad ko jau ko, o takso mano namuose tai tikrai nebus. Šunų Dievas patvarkė kitaip: draugas pakvietė į svečius, užėjau ir pamačiau marmurinės spalvos 3 mėn "pacuką", kuris man dar bandė įkąsti. Tas aršumas, neįprasta spalva ir mielos akys "įkrito" į širdį. Taip prasidėjo Svajonių žemė.... Ta margoji kalytė ir tapo pirmąja svajonių žemės gyventoja...
"Kartą paragavęs - negali sustoti" šis pasakymas labai tinka mano atveju: noriu kuo daugiau, kuo įvairesnių taksų... Visi gražūs, mieli, protingi ir nepakeičiami.

jie geriausi, mieliausi visame pasaulyje

Nes man šie šunys labai gražūs ir mieli. : ))
Mano močiute,taip pat turi taksiuką,ir kai aš neturėjau šuns visada būdavau su jo. ; )*
Ir mano tėvus traukė taksiukai. : DD Jų tokios mielos ausytės,akyteė na tikri gražuoliai. ;D*