Gyvūnų auginimo ir laikymo taisyklės Vilniuje (Apie viską)
29
Gyvūnų auginimo ir laikymo taisyklės galioja Vilniaus mieste ir jų privalo laikytis visi fiziniai ir juridiniai asmenys.
Taisyklėse numatyti naminių, dekoratyvinių, laukinių, ūkinės paskirties, laboratorinių (eksperimentinių) gyvūnų laikymo ir priežiūros, sanitarijos ir higienos bei veterinarijos, aikštelių šunims vedžioti ir dresuoti įrengimo, benamių gyvūnų gaudymo ir karantino reikalavimai. Nustatyta naminių gyvūnų registravimo, identifikavimo, vietinės rinkliavos, gyvūnų vežimo tvarka, atsakomybė už netinkamą jų priežiūrą.
Pagrindinės šių taisyklių sąvokos:
agresyvūs šunys – kovoms išvestų veislių šunys bei jų mišrūnai, taip pat kitų pavojingų veislių šunys ir jų mišrūnai, kurie kelia grėsmę asmenų gyvybei, sveikatai ar turtui. Agresyvių šunų veislių sąrašą tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija;
benamiai gyvūnai – naminiai arba buvę prijaukinti laukiniai gyvūnai, netekę ryšio
su savininkais;
daugiabutis namas – trijų ir daugiau būtų gyvenamasis namas. Daugiabučiame name gali būti ir negyvenamųjų patalpų – prekybos, administracinės, viešojo maitinimo ir kitos;
gyvūno identifikacija – gyvūno ženklinimas integriniu grandynu (mikroschema);
gyvūnų kastracija – lytinių liaukų (sėklidžių arba kiaušidžių) pašalinimas
arba jų hormoninės veiklos nuslopinimas;
gyvūnų globos namai – vieta, pritaikyta laikyti įvairių rūšių sveikiems ir sužeistiems benamiams gyvūnams;
gyvūno savininkas – sukakęs 16 metų fizinis ar juridinis asmuo, kuris nuolat
ar laikinai augina gyvūną;
gyvūno sterilizacija – gyvūno vaisingumo panaikinimas, paliekant lytinių liaukų hormoninę veiklą;
kenksmingas elgesys su gyvūnais – gyvūno mušimas, tyčinis žalojimas, spardymas, užmušimas kankinant, erzinimas, gąsdinimas ar kitokie tyčiniai veiksmai, sukeliantys gyvūnui stresą ir kančias, taip pat vertimas pernelyg ilgai dirbti, pjudymas, kovų organizavimas, veterinarinės pagalbos susirgusiam ar sužeistam gyvūnui nesuteikimas, transportavimas ar laikymas tai rūšiai nepalankiomis sąlygomis, operavimas nenuskausminus, zoofiliniai ir sadistiniai veiksmai, taip pat gyvūno savininko leidimas atlikti tiesiogiai kenksmingus gyvūnui veiksmus;
laikymo vieta – boksas, narvelis, aptvaras, voljeras, namelis;
naminiai gyvūnai – visi istoriškai prijaukinti (domestikuoti) gyvūnai. Naminiai gyvūnai nepriskiriami ūkinės paskirties gyvūnams;
nesveiki gyvūnai – gyvūnai, turintys ligos požymių;
sarginiai šunys – šunys, laikomi objektų, teritorijos ir žmonių apsaugai;
uždara valda – gyvenamosios ir ūkinės paskirties patalpos arba ne mažiau kaip
1,5 metro aukščio vieliniu tinklu, mūro, lentų ir kt. aptvertas žemės plotas. Aptverta teritorija laikoma tik tada, kai užtikrinama, kad joje esantis gyvūnas negalės pabėgti;
voljeras – inžinerinis statinys ar teritorija, aptverta tvora, sienomis arba vieliniu tinklu, kurioje gyvūnai gali laisvai judėti, atitinkanti jų etologinius ir fiziologinius poreikius.
Jo konstrukcija turi užtikrinti, kad gyvūnas nepabėgtų.
II. GYVŪNŲ LAIKYMAS IR PRIEŽIŪRA
Gyvūnai Vilniaus mieste auginami ir laikomi laikantis šių taisyklių.
Leidžiama laikyti naminius gyvūnus. Pavojingi gyvūnai, ropliai ir kiti egzotiniai gyvūnai, kurie dėl biologinių savybių gali kelti pavojų žmonių ar gyvūnų gyvybei ir sveikatai, gali būti auginami ir laikomi tik pagal taisykles, kurias nustato Vyriausybės įgaliotos institucijos.
Agresyvius šunis įvežti, įsigyti, laikyti, veisti, dresuoti ir jais prekiauti gali tik asmenys, turintys Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau – Administracija) ar Vyriausybės įgaliotos institucijos išduotus leidimus.
Agresyviems šunims ir jų mišrūnams Vilniaus mieste laikyti leidimų išdavimo taisykles tvirtina Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius.
Gyvūnų savininkai privalo užtikrinti, kad gyvūnai nekeltų triukšmo, netrikdytų žmonių ramybės ir viešosios rimties.
Gyvūnai turi būti auginami ir laikomi taip, kad jų gyvenimo sąlygos atitiktų gyvūno rūšies, veislės, amžiaus, fiziologijos ir elgsenos poreikius ir nebūtų kenksmingos. Gyvūno laikymo vietoje užtikrinti švarą ir tvarką. Gyvūno savininkas privalo nuolat rūpintis gyvūno sveikata, jį maitinti ir nuolat laikyti gyvūnui prieinamoje vietoje dubenį su švariu vandeniu. Lietus ir sniegas nelaikomas geriamojo vandens pakaitalu.
Gyvūnų savininkai privalo užtikrinti, kad jiems priklausantys gyvūnai ar pavojingi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeistų kitų asmenų teisių ir interesų, nesužeistų kitų gyvūnų.
Fiziniai ir juridiniai asmenys atlygina jiems priklausančių gyvūnų padarytą žalą įstatymų nustatyta tvarka.
Naminius gyvūnus numarinti gali tik veterinarijos gydytojas, turintis licenciją verstis veterinarijos praktika, išskyrus skubius atvejus, kai siekiama nutraukti gyvūno kančias ar gyvūnas kelia grėsmę žmogaus sveikatai ar gyvybei.
. Šuns, katės savininkas privalo turėti gyvūnų registracijos ir vakcinacijos (skiepų) dokumentus. Ūkinės paskirties gyvūnai registruojami vadovaujantis Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymu ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro patvirtintomis Ūkinių gyvūnų registravimo ir ženklinimo taisyklėmis.
Šunys turi būti vedžiojami (vedami) su pavadėliu ir antsnukiu. Šunys, kuriems
dėl jų veislės antsnukiai nepritaikyti ar jų negamina, gali būti vedžiojami (vedami) be jų, bet su pavadėliu. Prie pašalinių žmonių pavadėlis turi būti sutrumpintas iki 1 m.
Gyvūnų savininkai privalo užtikrinti, kad gyvūnai viešosiose vietose nebūtų palikti be priežiūros, laikomi jiems skirtose narveliuose, šunys nebūtų palaidi.
Gyvūnu besirūpinantis asmuo, vedžiodamas gyvūną, privalo turėti reikiamas priemones (maišelius, semtuvus ar kitas priemones) ekskrementams surinkti. Gyvūnui priteršus, gyvūną vedžiojantis, važnyčiojantis ar juo jojantis asmuo privalo nedelsdamas surinkti ekskrementus.
Draudžiama:
gyvūną palikti gatvėje, viešose vietose, miškuose, pakelėse ir kitose vietose, norint
juo atsikratyti;
numarinti gyvūną skandinant, smaugiant arba užkasant, naudoti metodus ar vaistus, kurių pasekmės būtų pražūtingos gyvūnui, šaudyti šunis, kates ir kitus gyvūnus koviniais, medžiokliniais, žvejybos, sportiniais ir kitais šaunamaisiais, svaidomaisiais ginklais, išskyrus tais atvejais, kai gyvūnas tiesiogiai kelia grėsmę žmogui, kitam gyvūnui ar pats sau. Asmuo, turintis leidimą laikyti ir naudoti specialiai gyvūnams pritaikytą ginklą su migdomaisiais šaudmenimis,
jį gali panaudoti gyvūnui užmigdyti;
žiauriai elgtis su gyvūnu – jį mušti, spardyti, žaloti, kankinti, erzinti, gąsdinti ar atlikti kitus tyčinius veiksmus, siekiant pakenkti gyvūnui, sukelti jam stresą ar kančias;
veisti ir dresuoti kovinius gyvūnus;
organizuoti, rengti gyvūnų kovas, naudoti gyvūnus tokioms kovoms;
laikyti gyvūnus uždaroje transporto priemonėje (automobilyje) be gryno oro, ventiliacijos. Palikti gyvūną be priežiūros esant ekstremalioms karščio ar šalčio sąlygoms;
gyvūnams pasiekiamose vietose sąmoningai padėti maistą, kuriame yra nuodų arba kitų daiktų, gyvūnui keliančių mirties pavojų. Išimtis – visuomenės sveikatos priežiūros specialistų vykdoma dezinsekcija, deratizacija ir dezinfekcija;
naudoti natūralias gyvūnų galimybes stimuliuojančias medžiagas, turint tikslą didinti gyvūnų produktyvumą, darbingumą, sportinius rezultatus, išskyrus tas, kurių naudojimą reglamentuoja Vyriausybė ar jos įgaliota institucija;
šerti gyvūnus viešosiose ir bendrojo naudojimo vietose;
vesti šunis su jiems nepritaikytais antsnukiais, antkakliais ar pavadėliais;
gyvūnus vežti transporto priemonėse, kurios yra tam nepritaikytos arba netinka tai gyvūnų rūšiai;
Draudžiama vedžioti šunis:
masinėse žmonių susirinkimo vietose, kapinėse, švietimo, sveikatos priežiūros įstaigų, vaikų lopšelių-darželių teritorijose, žaidimo ir sporto aikštėse, paplūdimiuose, skveruose;
prie gyvenamųjų namų, jei yra šunų vedžiojimo ir dresavimo aikštelė, žaliojoje vejoje;
parkuose, išskyrus jų pakraščius arba įrengtas šunų vedžiojimo ir dresavimo aikšteles. Draudžiamos šunis vedžioti vietos gali būti pažymėtos užrašu ,,Vedžioti šunis draudžiama“ ir apvaliu 25 cm skersmens ženklu, kurio mėlyname fone pavaizduotas baltas šuns siluetas su įstriža raudona linija iš kairės ženklo viršutinės dalies žemyn, į ženklo dešinę dalį;
vestis gyvūnus į masines žmonių susirinkimo vietas, kapines, švietimo, sveikatos priežiūros įstaigas, vaikų lopšelių-darželių teritoriją, žaidimo ir sporto aikštes, paplūdimius. Išimtis – šunys vedliai;
eiti su gyvūnais į parduotuves, įstaigas, maitinimo įmones, jei prie durų nėra ženklo, nurodančio, kad taip daryti galima. Išimtis – šunys vedliai;
šunis ir kates laikyti parduotuvėse, mėsos, kulinarijos gaminių įmonėse, skerdyklose, viešojo maitinimo ir gydymo įstaigose. Išimtis – zooparduotuvės;
maudyti gyvūnus viešuosiuose vandens telkiniuose;
gyvenamosiose patalpose, daugiabučių namų teritorijoje laikyti ūkinės paskirties
ir pavojingus gyvūnus;
prekiauti gyvūnais viešose vietose ir turgavietėse, tam Vilniaus miesto savivaldybės nenumatytose vietose;
šunis ir kates laikyti bendrabučiuose, daugiabučių namų butuose, kurių gyventojai naudojasi juose esančiomis bendromis virtuvėmis, tualetais, voniomis;
laikyti įvairius gyvūnus ant daugiabučių namų stogų, atviruose balkonuose, rūsiuose ir kitose bendrojo naudojimo (ar pagalbinėse) patalpose.
GYVŪNŲ LAIKYMAS PRIVAČIOSE VALDOSE
Sodininkų bendrijų valdose ir atvirose atskirų privačių statinių valdose šunys turi būti laikomi uždaryti voljeruose ar pririšti. Kiekvienu konkrečiu atveju voljero aukštis bei konstrukcija turi būti tokie, kad jame laikomas šuo, priklausomai nuo gyvūno dydžio, negalėtų iš jo iššokti ir pabėgti. Voljere privalo būti šuns būda, kurios dydis turi būti toks, kad šuo galėtų lengvai įeiti, apsisukti ir gulėti.
Šuo turi būti pririšamas taip, kad neišeitų už savininkui priklausančio sklypo ribų. Šuniui prieinamoje vietoje privalo stovėti šuns būda, kurios dydis turi būti toks, kad šuo galėtų lengvai įeiti, apsisukti ir gulėti.
. Privačioje valdoje šuo turi būti pririštas taip, kad jis iki kaimynų sklypo ribos nebūtų arčiau kaip 2 metrai. Tik turint raštišką kaimyno sutikimą, šuo gali būti pririšamas arčiau kaip 2 metrai.
Privačioje aptvertoje valdoje šunys gali būti nepririšti, tačiau vartai į privačios valdos teritoriją bet kuriuo paros metu turi būti užrakinti. Prie vartų turi būti pakabintas įspėjamasis ženklas su užrašu (ženklas – baltas 25 cm kraštinių ilgio trikampis su 3 cm pločio raudonu apvadu, kurio viduryje pavaizduotas juodas šuns galvos profilis, užrašas – ,,Palaidas šuo“).
Jeigu privati valda ribojasi su fizinių ar juridinių asmenų teritorija (privačia valda), šuns, ūkinės paskirties (išskyrus bičių) gyvūno savininkas privalo gauti šios teritorijos (privačios valdos) savininkų ar administratorių raštiškus sutikimus.
Voljerai turi būti prižiūrimi, valomi, plaunami ir dezinfekuojami taip, kad juose nebūtų ekskrementų, nedvoktų, kad gyvūnai būtų apsaugoti nuo parazitų ir ligų.
GYVŪNŲ LAIKYMAS DAUGIABUČIUOSE NAMUOSE
Daugiabučių namų butuose butų savininkui arba nuomininkui leidžiama nuolat laikyti ne daugiau kaip du šunis ar dvi kates arba vieną šunį ir vieną katę. Bute leidžiama laikyti šuniukų arba kačiukų vadas iki 4 mėn. amžiaus.
Iš buto į laiptinę, koridorių šunis būtina vesti su pavadėliu ir antsnukiu.
Gyvūną vežti liftu galima tik tada, jei tam neprieštarauja žmonės, esantys lifte.
Gyvūno savininkas ar juo besirūpinantis asmuo privalo laikytis sanitarijos ir higienos reikalavimų bei užtikrinti, kad gyvūnas nedarytų žalos aplinkai, neterštų laiptinės, lifto ir kitų bendrojo naudojimo vietų.
GYVŪNŲ VEŽIMAS, TRANSPORTAVIMAS
Gyvūnus galima vežti tik specialiai paruoštu transportu (laivais, lėktuvais, autotransportu).
Gyvūnų transportavimo metu užtikrinti, kad gyvūnai nebus žalojami ir nepatirs streso. Ilgesnio vežimo metu gyvūnai turi būti reguliariai maitinami ir girdomi.
Visuomeninėse transporto priemonėse (priemiestiniuose ir tarpmiestiniuose autobusuose, traukiniuose, miesto maršrutiniuose autobusuose bei troleibusuose) gyvūnus leidžiama vežti laikantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos patvirtintų Važiavimo maršrutiniais autobusais ir troleibusais taisyklių bei LR susisiekimo ministerijos patvirtintų Keleivių ir bagažo vežimo kelių transportu taisyklių. Keliaudamas savininkas privalo turėti veterinarijos dokumentus, kuriuose nurodoma vežamo gyvūno sveikatos būklė ir atliktos profilaktinės-priešepizootinės priemonės.
Agresyvius šunis įvežti į Lietuvos Respubliką gali tik asmenys, turintys Savivaldybės ar Vyriausybės įgaliotos institucijos išduotus leidimus.
Juridiniai arba fiziniai asmenys, besiverčiantys gyvūnų vežimu Lietuvoje, privalo turėti nustatytos formos ir nustatyta tvarka išduotus leidimus ir patvirtintas specializuotas transporto priemones.
LIGŲ PROFILAKTIKA
Nesveiki gyvūnai turi būti nedelsiant gydomi veterinarijos gydytojo. Draudžiamas nesveikų gyvūnų kontaktas su sveikaisiais. Privaloma vykdyti veterinarijos gydytojo nurodymus, susijusius su gyvūno sveikata ir priežiūra.
Visi laikomi gyvūnai, potencialūs pasiutligės platintojai, privaloma tvarka kasmet turi būti vakcinuojami nuo pasiutligės. Sarginiai šunys turi būti vakcinuojami nuo pasiutligės ir kitų užkrečiamų (infekcinių) ligų. Rekomenduojama šunis ir kates kasmet vakcinuoti nuo infekcinių ligų (maro, infekcinio hepatito, gastroenterito ir kt.) ir atlikti gyvūnų dehelmintizaciją pagal veterinarijos gydytojo nurodytą grafiką.
Jei gyvūnas apkandžiojo, apdraskė žmones ar kitus gyvūnus, ar gyvūno elgesys
ir išvaizda įtartini, nukentėjęs asmuo nedelsdamas turi kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą. Gyvūno savininkas, besirūpinantis gyvūnu asmuo ar nukentėjęs asmuo nedelsdamas turi pranešti Vilniaus visuomenės sveikatos centrui ar Vilniaus miesto valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai ir veterinarijos gydytojui.
Apkandžiojusį ar įtartino elgesio ir išvaizdos gyvūną reikia izoliuoti ir laikyti gyvūno laikymo vietoje arba gyvūnų globos namuose ne mažiau kaip 14 parų ir sudaryti sąlygas veterinarijos gydytojui jį stebėti.
Įtariant, kad benamiai ar pasiklydę gyvūnai serga pasiutlige, jie turi būti laikomi gyvūnų globos namuose ne mažiau kaip 14 dienų, kad būtų galima nustatyti jų kontaktus su kitais gyvūnais ir žmonėmis bei suteikti gyvūnų lankytojams pakankamai laiko juos surasti ir atsiimti.
Asmenys, radę dėl nežinomų priežasčių nugaišusį gyvūną, turi apie tai pranešti gyvūnų globos namams arba ypatingais atvejais ir Vilniaus miesto valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai ar veterinarijos gydytojui.
AIKŠTELIŲ ŠUNIMS VEDŽIOTI IR DRESUOTI ĮRENGIMAS IR PRIEŽIŪRA
Aikštelės šunims vedžioti ir dresuoti gali būti įrengiamos bendro naudojimo želdynuose, miško parkų pakraščiuose, neužstatytuose žemės plotuose, atsižvelgiant
į užregistruotų šunų skaičių. Žemės plotas aikštelei skiriamas miesto Tarybos sprendimu.
Aikštelės turi būti aptvertos 1,5 m aukščio tinkline tvora, kietos arba žolės dangos. Jose pastatytas šis inventorius: urnos šiukšlėms, suolai, dėžės smėliui, urnos šunų ekskrementams supilti, informacinė lentelė su nuoroda, kas tvarko ir prižiūri aikštelę.
Rekomenduojama įrengti šunų dresūrai reikalingą minimalų inventorių.
Aikštelės turi būti prižiūrimos pagal sanitarinius higienos reikalavimus ir teritorijų priežiūros taisykles. Jos turi būti nuolat valomos, tamsiu paros metu apšviestos.
Įrengtos aikštelės žymimos užrašu ,,Aikštelė šunims vedžioti ir dresuoti“ ir apvaliu
25 cm skersmens ženklu, kurio mėlyname fone pavaizduotas baltas šuns siluetas.
Aikštelės ir jų inventorius turi būti dezinfekuojamas ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį, vasarą – kas 10 dienų.
REGISTRAVIMAS, IDENTIFIKAVIMAS, RINKLIAVA
Šunų ir kačių savininkai privalo registruoti ir identifikuoti laikomus gyvūnus ir mokėti nustatyto dydžio rinkliavą. Už šunų, kačių registravimo, laikymo bei rinkliavos rinkimo kontrolę atsako registratorius.
Šunis ir kates registruoja registratorius. Kiekvienas šuo ir katė identifikuojami integriniu grandynu (mikroschema) bei išduodamas registravimo pažymėjimas ir atmintinė apie gyvūnų auginimą ir laikymą Vilniaus mieste. Gyvūno savininkai, identifikavę ir registravę gyvūnus iki 2004 m. rugsėjo 15 d. tatuiruote, privalo gyvūną perregistruoti integriniu grandynu (mikroschema).
Savininkas, pateikęs veterinarijos gydytojo pažymą apie gyvūno sterilizaciją
arba kastraciją, atleidžiamas nuo tos sumos rinkliavos, kuri buvo sumokėta už sterilizaciją ar kastraciją.
Šunų ir kačių savininkai privalo registruoti ir identifikuoti mieste laikomus gyvūnus
nuo 4 mėnesių amžiaus. Visi gyvūnai perregistruojami per 15 darbo dienų, pasikeitus gyvūnų savininkui ar gyvūno laikymo adresui.
Gyvūno savininkas per 15 darbo dienų nuo gyvūno netekimo (nugaišimo ar eutanazijos atlikimo) dienos apie tai praneša raštu (jeigu buvo atlikta eutanazija, pristato veterinarijos gydytojo pažymą) registratoriui.
Gyvūno savininkas per 3 darbo dienas nuo gyvūno dingimo dienos apie tai praneša registratoriui ir Vilniaus miesto gyvūnų globos namams.
Gyvūno savininkas, atgavęs gyvūną per 3 darbo dienas nuo gyvūno atgavimo dienos, apie tai praneša registratoriui ir Vilniaus miesto gyvūnų globos namams.
BENAMIŲ GYVŪNŲ GAUDYMAS, KARANTINAS IR GLOBA
Benamių gyvūnų gaudymu, karantinu, globa ir eutanazija rūpinasi Vilniaus miesto gyvūnų globos namai, kita įmonė ar įstaiga, atitinkanti Vilniaus miesto savivaldybės keliamus reikalavimus. Šį darbą koordinuoja Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliotas padalinys.
Jei pagaunami šunys ar katės, turintys tatuiruotę ar integrinį grandyną (mikroschemą), gyvūnų globos namų darbuotojai privalo iš karto pranešti gyvūno savininkui ir registratoriui.
Savininkas, atsiimdamas sugautą gyvūną, privalo sumokėti už šuns ar katės laikymą ir priežiūrą nustatytą mokestį.
Jei savininkas nežinomas, pagautieji ar kitų asmenų atiduoti gyvūnai gyvūnų globos namuose laikomi 14 parų. Per tą laikotarpį šių namų darbuotojai apie veislinį gyvūną privalo pranešti Lietuvos kinologų draugijai, paskelbti masinės informacijos priemonėse, kad ieškomas savininkas. Neatsiradus savininkui, kitam asmeniui, norinčiam priglausti gyvūną, ir praėjus nustatytam terminui, gyvūnui turi būti atlikta eutanazija, atsižvelgiant į Europos Konvencijos dėl namuose laikomų gyvūnų apsaugos nuostatas.
Gyvūnų globos namų darbuotojai, atidavę globoti gyvūną naujam savininkui, turi pranešti registratoriui naujojo savininko ir gyvūno duomenis bei informuoti naująjį savininką apie privalomą gyvūno registravimą.
FIZINIŲ IR JURIDINIŲ ASMENŲ TEISĖS, PAREIGOS, ATSAKOMYBĖ
Fiziniai ir juridiniai asmenys turi teisę:
globoti gyvūnus, jei ši globa neturi neigiamų pasekmių gyvūnams ir žmonėms;
propaguoti gyvūnų globą;
reikalauti, kad būtų traukiami atsakomybėn asmenys, tyčia kenkiantys gyvūnams;
pasirūpinti sužeistais gyvūnais, pranešti apie juos kompetentingoms institucijoms,
jei yra galimybė, – pranešti gyvūno savininkui.
Laikantys gyvūnus fiziniai ir juridiniai asmenys privalo laikytis teisės aktų, nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.
Asmenys, atsisakę skiepyti gyvūnus nuo pasiutligės LR valstybinės maisto
ir veterinarijos tarnybos nustatyta tvarka, yra traukiami administracinėn atsakomybėn.
Šių taisyklių reikalavimus pažeidę fiziniai ir juridiniai asmenys yra traukiami atsakomybėn Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo vykdymą valstybės vardu kontroliuojančių institucijų pareigūnai turi teisę:
įeiti į butą turint teismo sprendimą, jei ten nesilaikoma šių taisyklių;
reikalauti iš savininkų būtinų dokumentų, informacijos ar paaiškinimų gyvūnų apsaugos klausimais;
teikti pranešimus, aktus teisėsaugos institucijoms, kad asmenys būtų patraukti administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn už gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo reikalavimų pažeidimus;
įteikti apylinkės teismui ieškinį, kad jis būtų skubiai išnagrinėtas, jei dėl savininko kaltės gyvūnui (gyvūnams) gresia neišvengiama žūtis nuo bado, troškulio, nuo ekstremalių karščio ar šalčio sąlygų ar kitų nuo gyvūno savininko priklausančių aplinkybių.
KITI KLAUSIMAI
Savininkai, laikantys gyvūnus pasipelnymo tikslais, turi įstatymų nustatyta tvarka įregistruoti savo veiklą.
Asmenys, prekiaujantys gyvūnais turgavietėje ar viešojoje vietoje, privalo turėti Lietuvos Respublikos vežamų gyvūnų važtaraštį.
Gyvūnų parodos, varžybos ir visi kiti masiniai gyvūnų renginiai gali būti rengiami
tik gavus Vilniaus miesto valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos leidimą, o rengiami viešosiose vietose, gavus ir Vilniaus miesto savivaldybės leidimą.
Leidžiama steigti gyvūnų viešbučius, kirpyklas ir kitas gyvūnus aptarnaujančias įstaigas. Jų veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisės aktai bei įregistruoti įstatai, suderinti su Vilniaus miesto valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba.
.
Naujausią žinutę parašė:
afrikas, 2014-01-04 13:09:24