Bone
Mice
Veisimo nuostatai
10. BAZINIAI ŠUNŲ VEISIMO REIKALAVIMAI
10.1. LŠVK užregistruoto ir Lietuvoje veisiamo šuns savininkas turi būti LKD klubo narys.
10.2. Kalių ir šunų leistino kergimo amžiaus priklausomybė nuo veislės pateikta priede Nr.1.
10.3. Pirmo šuniavimosi metu kalė negali būti vyresnė nei 7 metų.
10.4. Kitą kartą kalę galima kergti po šuniukų gimimo praėjus mažiausiai 8 mėnesiams;
10.5. Veisiant neleidžiamos kombinacijos „tėvai-vaikai”, „broliai-seserys”, „sibsas-sibsas” (kombinacijos 1-2, 2-1, 2-2).
10.6. Veisti galima kalę, įvertintą dviejų skirtingų teisėjų dviejose parodose. Įvertinimai turi būti ne mažesni, negu „labai gerai”.
10.7. Veisti galima šunį, įvertintą dviejų skirtingų teisėjų dviejose parodose. Įvertinimai turi būti ne mažesni, negu „puikiai”.
10.8. Veisimui tinka jaunimo, pereinamojoje, atvirojoje, darbinėje, čempionų ar veteranų klasėse gauti įvertinimai,
10.9. Jeigu veisimui naudojamas užsienio šalyje registruotas šuo, jis turi turėti FCI pripažįstamą kilmės liudijimą. Jei tokio šuns vietinis kilmės liudijimas spausdintas ne viena iš oficialiųjų FCI kalbų, turi būti pateiktas eksportinis kilmės liudijimo variantas.
10.10. Jeigu veisimui naudojamas užsienio šalyje registruotas šuo, jis turi turėti mažiausiai du įvertinimus „puikiai“, gautus FCI pripažįstamoje parodoje arba savo šalies kinologų organizacijos leidimą veisti.
10.11. Veisėjas gali veisti tik geros sveikatos būklės ir kondicijos šunis bei kales.
10.12. Nestabilios psichikos, iš prigimties kurti arba akli, turintieji esminių dantų bei žandikaulių defektų, epileptikai, kriptorchai, turintieji monorchizmo, albinizmo, nestandartinės spalvos požymių šunys neveisiami.
10.13. Tos pačios veislės įvairių dydžių, spalvų ir plauko tipo šunų veisimo tvarka nurodyta priede Nr. 6.
10.14. Veisiamiems šunims ir kalėms, gimusiems po 2004 m. sausio 1d., turi būti atliktas klubo sąnario displazijos patikrinimas (priedas Nr.2). HD testai privalomi, nepaisant amžiaus, visiems rotveileriams, dobermanams, retriveriams ir vokiečių aviganiams.
10.15. Visiems veisiamiems šunims ir kalėms, išvardintiems priede Nr.3, turi būti atlikti kelio girnelės (patella) tyrimai.
10.16. Veisiamiems šunims ir kalėms, gimusiems po 2002 m. liepos 1 d., išvardintiems prieduose Nr. 4.1. ir Nr. 4.2., turi būti atlikti akių tyrimai. Jei atliktas DNR tyrimas akių ligų atžvilgiu, kartoti akių tyrimo nereikia. Jei abiejų tėvų DNR tyrimas parodo, kad jie genetiškai sveiki, jų palikuoniams akių tyrimo atlikti nereikia.
10.17. Veislių, kurių standarte entropija ir ektropija nurodytos kaip diskvalifikacinis požymis, kergiamiems šunims ir kalėms turi būti atlikti akių tyrimai. Tų veislių šunys/kalės su entropija neveisiami. Jei vienam iš poros nustatyta ektropija, kitas turi būti sveikas.
10.18. Kelio girnelės ir akių tyrimai daromi ne jaunesniems nei vienerių metų šunims ir kalėms. Tų veislių, kurių patinus galima kergti nuo 9 mėn. amžiaus, patinams tyrimus atlikti galima jau nuo 9 mėnesių. Akių tyrimo kartojimas tokiu atveju – pagal veterinarijos gydytojo rekomendaciją.
10.19. Pakartotinis displazijos, kelio girnelės ar akių tyrimas gali būti daromas tik informavus LKD klubą (tais atvejais, kai vet. gydytojas nėra nurodęs pakartotinio tyrimo datos). LKD klubas turi informuoti vet. gydytoją apie pakartotinį tyrimą. Nesant tokio leidimo, antrojo tyrimo rezultatai ignoruojami. Klubo ir alkūnės sąnarių displazijos tyrimas gali būti kartojamas ne anksčiau, kaip po 6 mėnesių. Visų tyrimų rezultatai turi būti pateikti LKD sekretoriatui prieš išduodant tirtų šunų palikuoniams kilmės liudijimus.
10.20. Esant dviems skirtingiems sveikatos tyrimų rezultatams, ginčus sprendžia veterinarijos gydytojų ekspertų apeliacinė komisija, gavusi raštišką LKD klubo prašymą. Komisija renkasi ne dažniau kaip kartą per mėnesį. Komisijos sprendimas galutinis, neginčijamas.
10.21. Užsienyje displazijos tyrimai gali būti atliekami tik tarpininkaujant LKD klubui ir gavus LKD veisimo komisijos leidimą. Tokiu atveju į LKD sekretoriatą turi būti pristatyta identifikuota nuotrauka ir tyrimo rezultatą atspindintis sertifikatas.
10.22. Užsienio šalyje, kurioje neatliekami kelio girnelės ir akių tyrimai, gali būti kergiamos kalės, kurioms nustatytas ne didesnis nei 1 patella laipsnis ir nenustatyta akių ligų, dėl kurių draudžiama veisti.
10.23. Užsienio šalyje, kurioje neatliekamas displazijos patikrinimas ir reproduktorius neturi atitinkamo sertifikato, gali būti kergiamos kalės, turinčios tik A ar B klubo sąnario displazijos laipsnius.
10.24. Šunys, kuriems neatlikti pagal šiuos Nuostatus privalomi sveikatos tyrimai, arba kurių tyrimų rezultatai viršija leistinus, neveisiami.
10.25. Užsakant šunų kilmės dokumentus, klubas privalo pranešti LKD sekretoriatui, jei kalė buvo sukergta per anksti, ir pateikti veisėjo paaiškinimą dėl tokio kergimo.
10.26. Veislės klubas gali įvesti papildomus reikalavimus (pvz., privalomą dalyvavimą klubo parodoje, sveikatos patikrinimų, dresuotės reikalavimus ir t.t.) veisti šunis savo klubo nariams be atskiro LKD Konferencijos sutikimo (veislės klubas gali pasitvirtinti griežtesnius šunų veisimo reikalavimus klubo viduje).
11. SPECIFINIAI VEISIMO REIKALAVIMAI
11.1. Jorkšyro terjerų ir čihuahua veislių kalės gali būti veisiamos, jei sveria ne mažiau kaip 1,8 kg; rusų žaisliukų veislių kalės gali būti veisiamos, jei sveria ne mažiau kaip 1,5 kg.
11.2. Visiems veisiamiems rotveilerių, vokiečių aviganių, retriverių ir niūfaundlendų veislių šunims ir kalėms privalomas alkūnės sąnario displazijos tyrimas (priedas Nr. 2.1).
11.3. Visiems veisiamiems vokiečių aviganiams, gimusiems po 2010 07 01, privaloma BH dresūra ir veislės apžiūra. Šunims, gavusiems parodose įvertinimą „labai gerai‘‘, ir kalėms, turinčioms įvertinimą „gerai“, veisimui privaloma IPO I dresūra.
11.4. Niūfaundlendų veislės šunims privalomas cistinurijos tyrimas. Landsyrų veislės šunims rekomenduojami hemofilijos ir cistinurijos tyrimai.
11.5. Visiems veisiamiems jagdterjerų, rusų europinių laikų, rytų Sibiro laikų, vakarų Sibiro laikų, suomių laikų (špicų) ir lietuvių skalikų veislės šunims privalomi du lauko bandymų diplomai.
12. PRAKTINIS VEISIMAS
12.1. Visi veisiami šunys turi būti identifikuoti. Identifikavimo būdus ir procedūrą nustato LKD taryba.
12.2. Veisėjas turi teisę pats pasirinkti reproduktorių.
12.3. Prieš kergimą veisėjas turi gauti iš LKD klubo nukreipimą kergimui, kuriame turi būti pateikiami šie duomenys:
12.3.1. LKD klubo, išdavusio nukreipimą kergimui, pavadinimas;
12.3.2. šunų veislė;
12.3.3. šuns vardas, registracijos numeris;
12.3.4. šuns savininko vardas, pavardė ir adresas;
12.3.5. kalės vardas, registracijos numeris;
12.3.6. veisėjo vardas, pavardė ir adresas;
12.3.7. kergimo data;
12.3.8. atsiskaitymo už kergimą forma ir sąlygos;
12.3.9. šuns savininko ir veisėjo parašai.
12.4. Veisėjas privalo pateikti šuns ir kalės kilmės dokumentų kopijas, jei kuris nors iš poros yra importuotas – eksportinio kilmės liudijimo kopiją; jei šuo gyvena užsienyje – vietinio kilmės liudijimo kopiją, jei liudijimas išspausdintas viena iš FCI oficialių kalbų, jei ne – eksportinio kilmės liudijimo kopiją.
12.5. Priklausomai nuo to, kaip įvykdyti baziniai veisimo reikalavimai, šuniukų kilmės liudijimų kaina kinta (Priedas Nr. 5).
12.6. Jei kalė tos pačios rujos metu buvo kergta daugiau nei su vienu reproduktoriumi, kilmės dokumentai išduodami tik atlikus šuniukų DNR tyrimus. Veisėjas privalo informuoti savo klubą apie tokį kergimą ne vėliau kaip per dvi savaites nuo kergimo dienos.
12.7. Jei buvo sukergti du šunys, atitinkantys šių nuostatų reikalavimus, tačiau joks LKD klubas neišdavė kergimo sutarties (nepatvirtino kergimo), šuniukams gali būti išduoti kilmės liudijimai, jei atlikti DNR testai patvirtino tėvystę.
12.8. Užsienyje gali būti kergiamos tik tos kalės, kurioms atlikti visi reikalaujami veislei sveikatos tyrimai. Tyrimų rezultatai turi atitikti LKD veisimo nuostatų ir jų priedų reikalavimus.
12.9. Iškilusius dėl užmokesčio už kergimą konfliktus LKD klubai sprendžia tik tada, jei buvo pasirašyta kergimo sutartis.
12.10. Kergiant LKD užregistruotus šunis/kales su užsienio kinologų organizacijų šunimis/kalėmis, atsiskaitoma pagal kergimo sutartyje numatytas sąlygas. Iškilusius konfliktus, jei yra pasirašyta kergimo sutartis, sprendžia LKD kartu su kitos šalies kinologų organizacija.
12.11. Tuo atveju, kai kalė yra apvaisinama dirbtinai, reproduktoriaus spermą paimantis veterinarijos gydytojas privalo parašyti sertifikatą, kad šviežia arba šaldyta sperma, kuria buvo apvaisinta kalė, yra būtent sutarto reproduktoriaus.
12.12. LKD svarsto ginčus tarp veisėjo ir šuniuko savininko tik tais atvejais, kai buvo pasirašyta šuniuko perdavimo sutartis.
12.13. Veisėjas privalo laiku atlikti šuniukų dehelmintizaciją ir užtikrinti veterinarijos gydytojo sertifikuotą, šuniukų amžių atitinkančią vakcinaciją. Jei kalė buvo laiku vakcinuota ir pati maitino šuniukus, šuniukai turi būti vakcinuojami 8 sav. amžiaus; jei kalė nebuvo laiku vakcinuota arba visai nemaitino šuniukų, šuniukai turi būti vakcinuoti 6 sav. amžiaus. Šuniuko perėmėjui kartu su kilmės liudijimu veisėjas privalo pateikti veterinarijos gydytojo antspaudu ir parašu patvirtintą dokumentą apie vakcinaciją.
12.14. Veisėjas šuniukus gali parduoti tik su kilmės liudijimais ir veterinariniais dokumentais, atspindinčiais vakcinaciją, identifikuotus tatuiruote arba mikroschema. Parduodant šunį į užsienį, veisėjas privalo pasirūpinti, kad šuniukas išvyktų su eksportiniu kilmės liudijimu (FCI reikalavimas).
12.15. Tais atvejais, kai šunims neatlikti pagal šiuos Nuostatus privalomi sveikatos tyrimai arba tyrimų rezultatai viršija leistinus (jei LKD klubas išdavė kergimo sutartį), LŠVK vedėjas visiems vados šuniukams kilmės liudijimuose deda žymą „netinkamas veisti“, įrašant priežastį į LŠVK duomenų bazę. Tokius kilmės liudijimus turintys šunys neveisiami.
12.16. Šuniuko kilmės liudijimas gali būti pažymėtas antspaudu „netinkamas veisti“ ir kitais atvejais, LKD Tarybos, LKD veisimo komisijos arba paties veisėjo (tokiu atveju turi būti klubo tarpininkavimas) sprendimu.
12.17. Jei tyrimai atlikti jau po kilmės liudijimų išdavimo, ir gauti tinkami veisimui rezultatai, visos vados kilmės liudijimai perdaromi. Veisėjas už kiekvieną kilmės liudijimą turi sumokėti LKD minimalią kilmės liudijimo kainą.
12.18. Draudžiama kergti šunį, jei būsimos vados šuniukai negaus FCI pripažįstamų kilmės dokumentų (kalė neatitinka LKD veisimo nuostatų reikalavimų – neturi FCI pripažįstamų kilmės dokumentų, turi diskvalifikuojančių požymių ir pan., kalės savininkas nėra jokios FCI pripažįstamos kinologų organizacijos narys).
Cia istrauka is LKD puslapio.
Visi dokumentai ir nuostatai: http://www.kinologija.lt/wp-content/uploads/2010/05/veis.n2012-gruodis.doc
Nuo siu metu daug kas keitesi
10.1. LŠVK užregistruoto ir Lietuvoje veisiamo šuns savininkas turi būti LKD klubo narys.
10.2. Kalių ir šunų leistino kergimo amžiaus priklausomybė nuo veislės pateikta priede Nr.1.
10.3. Pirmo šuniavimosi metu kalė negali būti vyresnė nei 7 metų.
10.4. Kitą kartą kalę galima kergti po šuniukų gimimo praėjus mažiausiai 8 mėnesiams;
10.5. Veisiant neleidžiamos kombinacijos „tėvai-vaikai”, „broliai-seserys”, „sibsas-sibsas” (kombinacijos 1-2, 2-1, 2-2).
10.6. Veisti galima kalę, įvertintą dviejų skirtingų teisėjų dviejose parodose. Įvertinimai turi būti ne mažesni, negu „labai gerai”.
10.7. Veisti galima šunį, įvertintą dviejų skirtingų teisėjų dviejose parodose. Įvertinimai turi būti ne mažesni, negu „puikiai”.
10.8. Veisimui tinka jaunimo, pereinamojoje, atvirojoje, darbinėje, čempionų ar veteranų klasėse gauti įvertinimai,
10.9. Jeigu veisimui naudojamas užsienio šalyje registruotas šuo, jis turi turėti FCI pripažįstamą kilmės liudijimą. Jei tokio šuns vietinis kilmės liudijimas spausdintas ne viena iš oficialiųjų FCI kalbų, turi būti pateiktas eksportinis kilmės liudijimo variantas.
10.10. Jeigu veisimui naudojamas užsienio šalyje registruotas šuo, jis turi turėti mažiausiai du įvertinimus „puikiai“, gautus FCI pripažįstamoje parodoje arba savo šalies kinologų organizacijos leidimą veisti.
10.11. Veisėjas gali veisti tik geros sveikatos būklės ir kondicijos šunis bei kales.
10.12. Nestabilios psichikos, iš prigimties kurti arba akli, turintieji esminių dantų bei žandikaulių defektų, epileptikai, kriptorchai, turintieji monorchizmo, albinizmo, nestandartinės spalvos požymių šunys neveisiami.
10.13. Tos pačios veislės įvairių dydžių, spalvų ir plauko tipo šunų veisimo tvarka nurodyta priede Nr. 6.
10.14. Veisiamiems šunims ir kalėms, gimusiems po 2004 m. sausio 1d., turi būti atliktas klubo sąnario displazijos patikrinimas (priedas Nr.2). HD testai privalomi, nepaisant amžiaus, visiems rotveileriams, dobermanams, retriveriams ir vokiečių aviganiams.
10.15. Visiems veisiamiems šunims ir kalėms, išvardintiems priede Nr.3, turi būti atlikti kelio girnelės (patella) tyrimai.
10.16. Veisiamiems šunims ir kalėms, gimusiems po 2002 m. liepos 1 d., išvardintiems prieduose Nr. 4.1. ir Nr. 4.2., turi būti atlikti akių tyrimai. Jei atliktas DNR tyrimas akių ligų atžvilgiu, kartoti akių tyrimo nereikia. Jei abiejų tėvų DNR tyrimas parodo, kad jie genetiškai sveiki, jų palikuoniams akių tyrimo atlikti nereikia.
10.17. Veislių, kurių standarte entropija ir ektropija nurodytos kaip diskvalifikacinis požymis, kergiamiems šunims ir kalėms turi būti atlikti akių tyrimai. Tų veislių šunys/kalės su entropija neveisiami. Jei vienam iš poros nustatyta ektropija, kitas turi būti sveikas.
10.18. Kelio girnelės ir akių tyrimai daromi ne jaunesniems nei vienerių metų šunims ir kalėms. Tų veislių, kurių patinus galima kergti nuo 9 mėn. amžiaus, patinams tyrimus atlikti galima jau nuo 9 mėnesių. Akių tyrimo kartojimas tokiu atveju – pagal veterinarijos gydytojo rekomendaciją.
10.19. Pakartotinis displazijos, kelio girnelės ar akių tyrimas gali būti daromas tik informavus LKD klubą (tais atvejais, kai vet. gydytojas nėra nurodęs pakartotinio tyrimo datos). LKD klubas turi informuoti vet. gydytoją apie pakartotinį tyrimą. Nesant tokio leidimo, antrojo tyrimo rezultatai ignoruojami. Klubo ir alkūnės sąnarių displazijos tyrimas gali būti kartojamas ne anksčiau, kaip po 6 mėnesių. Visų tyrimų rezultatai turi būti pateikti LKD sekretoriatui prieš išduodant tirtų šunų palikuoniams kilmės liudijimus.
10.20. Esant dviems skirtingiems sveikatos tyrimų rezultatams, ginčus sprendžia veterinarijos gydytojų ekspertų apeliacinė komisija, gavusi raštišką LKD klubo prašymą. Komisija renkasi ne dažniau kaip kartą per mėnesį. Komisijos sprendimas galutinis, neginčijamas.
10.21. Užsienyje displazijos tyrimai gali būti atliekami tik tarpininkaujant LKD klubui ir gavus LKD veisimo komisijos leidimą. Tokiu atveju į LKD sekretoriatą turi būti pristatyta identifikuota nuotrauka ir tyrimo rezultatą atspindintis sertifikatas.
10.22. Užsienio šalyje, kurioje neatliekami kelio girnelės ir akių tyrimai, gali būti kergiamos kalės, kurioms nustatytas ne didesnis nei 1 patella laipsnis ir nenustatyta akių ligų, dėl kurių draudžiama veisti.
10.23. Užsienio šalyje, kurioje neatliekamas displazijos patikrinimas ir reproduktorius neturi atitinkamo sertifikato, gali būti kergiamos kalės, turinčios tik A ar B klubo sąnario displazijos laipsnius.
10.24. Šunys, kuriems neatlikti pagal šiuos Nuostatus privalomi sveikatos tyrimai, arba kurių tyrimų rezultatai viršija leistinus, neveisiami.
10.25. Užsakant šunų kilmės dokumentus, klubas privalo pranešti LKD sekretoriatui, jei kalė buvo sukergta per anksti, ir pateikti veisėjo paaiškinimą dėl tokio kergimo.
10.26. Veislės klubas gali įvesti papildomus reikalavimus (pvz., privalomą dalyvavimą klubo parodoje, sveikatos patikrinimų, dresuotės reikalavimus ir t.t.) veisti šunis savo klubo nariams be atskiro LKD Konferencijos sutikimo (veislės klubas gali pasitvirtinti griežtesnius šunų veisimo reikalavimus klubo viduje).
11. SPECIFINIAI VEISIMO REIKALAVIMAI
11.1. Jorkšyro terjerų ir čihuahua veislių kalės gali būti veisiamos, jei sveria ne mažiau kaip 1,8 kg; rusų žaisliukų veislių kalės gali būti veisiamos, jei sveria ne mažiau kaip 1,5 kg.
11.2. Visiems veisiamiems rotveilerių, vokiečių aviganių, retriverių ir niūfaundlendų veislių šunims ir kalėms privalomas alkūnės sąnario displazijos tyrimas (priedas Nr. 2.1).
11.3. Visiems veisiamiems vokiečių aviganiams, gimusiems po 2010 07 01, privaloma BH dresūra ir veislės apžiūra. Šunims, gavusiems parodose įvertinimą „labai gerai‘‘, ir kalėms, turinčioms įvertinimą „gerai“, veisimui privaloma IPO I dresūra.
11.4. Niūfaundlendų veislės šunims privalomas cistinurijos tyrimas. Landsyrų veislės šunims rekomenduojami hemofilijos ir cistinurijos tyrimai.
11.5. Visiems veisiamiems jagdterjerų, rusų europinių laikų, rytų Sibiro laikų, vakarų Sibiro laikų, suomių laikų (špicų) ir lietuvių skalikų veislės šunims privalomi du lauko bandymų diplomai.
12. PRAKTINIS VEISIMAS
12.1. Visi veisiami šunys turi būti identifikuoti. Identifikavimo būdus ir procedūrą nustato LKD taryba.
12.2. Veisėjas turi teisę pats pasirinkti reproduktorių.
12.3. Prieš kergimą veisėjas turi gauti iš LKD klubo nukreipimą kergimui, kuriame turi būti pateikiami šie duomenys:
12.3.1. LKD klubo, išdavusio nukreipimą kergimui, pavadinimas;
12.3.2. šunų veislė;
12.3.3. šuns vardas, registracijos numeris;
12.3.4. šuns savininko vardas, pavardė ir adresas;
12.3.5. kalės vardas, registracijos numeris;
12.3.6. veisėjo vardas, pavardė ir adresas;
12.3.7. kergimo data;
12.3.8. atsiskaitymo už kergimą forma ir sąlygos;
12.3.9. šuns savininko ir veisėjo parašai.
12.4. Veisėjas privalo pateikti šuns ir kalės kilmės dokumentų kopijas, jei kuris nors iš poros yra importuotas – eksportinio kilmės liudijimo kopiją; jei šuo gyvena užsienyje – vietinio kilmės liudijimo kopiją, jei liudijimas išspausdintas viena iš FCI oficialių kalbų, jei ne – eksportinio kilmės liudijimo kopiją.
12.5. Priklausomai nuo to, kaip įvykdyti baziniai veisimo reikalavimai, šuniukų kilmės liudijimų kaina kinta (Priedas Nr. 5).
12.6. Jei kalė tos pačios rujos metu buvo kergta daugiau nei su vienu reproduktoriumi, kilmės dokumentai išduodami tik atlikus šuniukų DNR tyrimus. Veisėjas privalo informuoti savo klubą apie tokį kergimą ne vėliau kaip per dvi savaites nuo kergimo dienos.
12.7. Jei buvo sukergti du šunys, atitinkantys šių nuostatų reikalavimus, tačiau joks LKD klubas neišdavė kergimo sutarties (nepatvirtino kergimo), šuniukams gali būti išduoti kilmės liudijimai, jei atlikti DNR testai patvirtino tėvystę.
12.8. Užsienyje gali būti kergiamos tik tos kalės, kurioms atlikti visi reikalaujami veislei sveikatos tyrimai. Tyrimų rezultatai turi atitikti LKD veisimo nuostatų ir jų priedų reikalavimus.
12.9. Iškilusius dėl užmokesčio už kergimą konfliktus LKD klubai sprendžia tik tada, jei buvo pasirašyta kergimo sutartis.
12.10. Kergiant LKD užregistruotus šunis/kales su užsienio kinologų organizacijų šunimis/kalėmis, atsiskaitoma pagal kergimo sutartyje numatytas sąlygas. Iškilusius konfliktus, jei yra pasirašyta kergimo sutartis, sprendžia LKD kartu su kitos šalies kinologų organizacija.
12.11. Tuo atveju, kai kalė yra apvaisinama dirbtinai, reproduktoriaus spermą paimantis veterinarijos gydytojas privalo parašyti sertifikatą, kad šviežia arba šaldyta sperma, kuria buvo apvaisinta kalė, yra būtent sutarto reproduktoriaus.
12.12. LKD svarsto ginčus tarp veisėjo ir šuniuko savininko tik tais atvejais, kai buvo pasirašyta šuniuko perdavimo sutartis.
12.13. Veisėjas privalo laiku atlikti šuniukų dehelmintizaciją ir užtikrinti veterinarijos gydytojo sertifikuotą, šuniukų amžių atitinkančią vakcinaciją. Jei kalė buvo laiku vakcinuota ir pati maitino šuniukus, šuniukai turi būti vakcinuojami 8 sav. amžiaus; jei kalė nebuvo laiku vakcinuota arba visai nemaitino šuniukų, šuniukai turi būti vakcinuoti 6 sav. amžiaus. Šuniuko perėmėjui kartu su kilmės liudijimu veisėjas privalo pateikti veterinarijos gydytojo antspaudu ir parašu patvirtintą dokumentą apie vakcinaciją.
12.14. Veisėjas šuniukus gali parduoti tik su kilmės liudijimais ir veterinariniais dokumentais, atspindinčiais vakcinaciją, identifikuotus tatuiruote arba mikroschema. Parduodant šunį į užsienį, veisėjas privalo pasirūpinti, kad šuniukas išvyktų su eksportiniu kilmės liudijimu (FCI reikalavimas).
12.15. Tais atvejais, kai šunims neatlikti pagal šiuos Nuostatus privalomi sveikatos tyrimai arba tyrimų rezultatai viršija leistinus (jei LKD klubas išdavė kergimo sutartį), LŠVK vedėjas visiems vados šuniukams kilmės liudijimuose deda žymą „netinkamas veisti“, įrašant priežastį į LŠVK duomenų bazę. Tokius kilmės liudijimus turintys šunys neveisiami.
12.16. Šuniuko kilmės liudijimas gali būti pažymėtas antspaudu „netinkamas veisti“ ir kitais atvejais, LKD Tarybos, LKD veisimo komisijos arba paties veisėjo (tokiu atveju turi būti klubo tarpininkavimas) sprendimu.
12.17. Jei tyrimai atlikti jau po kilmės liudijimų išdavimo, ir gauti tinkami veisimui rezultatai, visos vados kilmės liudijimai perdaromi. Veisėjas už kiekvieną kilmės liudijimą turi sumokėti LKD minimalią kilmės liudijimo kainą.
12.18. Draudžiama kergti šunį, jei būsimos vados šuniukai negaus FCI pripažįstamų kilmės dokumentų (kalė neatitinka LKD veisimo nuostatų reikalavimų – neturi FCI pripažįstamų kilmės dokumentų, turi diskvalifikuojančių požymių ir pan., kalės savininkas nėra jokios FCI pripažįstamos kinologų organizacijos narys).
Cia istrauka is LKD puslapio.
Visi dokumentai ir nuostatai: http://www.kinologija.lt/wp-content/uploads/2010/05/veis.n2012-gruodis.doc
Nuo siu metu daug kas keitesi
2013-02-28 15:39:17
