
Dovanojamas Mišrūnas
Paskelbta: 2013-03-31 11:58:07 Peržiūrėta: 906
(Skelbimas negalioja)
Nuo ko čia pradėjus?.. Ar kad išlakus (aukštesnis už bokserį, bokseriško
tačiau liaunesnio kūno sudėjimo), rudos spalvos, su baltu trikampiu
pakaklėje ir nors ne tokiu "buldogišku", trumpintu, bet kiek ilgesniu,
tačiau spalviniai visai kaip bokserio snukučiu (ypač tokiomis pat
tipiškomis šiai veislei akimis) Bartas, kuriam dabar dešimt metų ieško
namų?.. Bet tada kiekvienas perskaitęs tokį tekstą iškart klaus:" o
kodėl jis ieško?Kas nutiko jo šeimai?"... Tada vis viena tektų aiškinti.
Tai gal pradėsiu nuo kito galo: Matyt, Bartas, bokserio mišrūnas,
būdamas mažiukas pateko į tą šeimą jai pačiai netikėtai ir spontaniškai,
imant tiesiog gražų, mažą šuniuką, nesiaiškinant tarkim bokserių
veislės elgesio ypatybių (ypač žaismingumas, staigumas, tarsi
nerūpestingumas, judrumas) nes man kalbant su jo šeimininke, susidarė
vaizdas, kad bokseriai, tegul ir mišrūnai, bet nebuvo kaip veislė jų nei
norimi, nei patinkantys. Tiesiog taip jau susiklostė... Bartas, sako
šeimininkė, labai mylėjo šeimą... Šitie žodžiai tiesiog taip kontrastavo
su tuo ką išgirdau vėliau, kad įsirėžė atmintin dabar tikriausiai visam
likusiam gyvenimui. Jis buvo, žinoma, kambarinis šuo. Iki pasiekė
tikrai brandų amžių - dešimt metų. Dabar jis gyvena (gyvena?o gal
sakykim, kenčia?) tvarte. Su triušiais. Sakot šalta?Aha... manyčiau
triušiai ne galvijai, nuo jų mėšlo šiluma garu nekyla apšildydama šaltą
ūkinį pastatą. Ir šeimininkė pritaria:"tikrai, jam ten labai šalta"...
Kodėl jis ten?Nes per jo gyvenimą šeima kentėjo jo neišsiauklėjimą -
reikalus atlikdavo ir lauke, ir kambaryje. Kaip kada, kaip kur. Ir
pabodo smarvė. Dabar, sako, nors nesmirdi. Bet kad čia jau smirdi kitu
kuo-ne šuns kaka, o sugedusiu žmoniškumu. Ir neina suprasti - supranta,
kad taip buvo visuomet ir tarsi nebuvo labai nepakenčiama, supranta, kad
gyvūnas kenčia, gaili, bet sako, kad neturi kitos išeities... Sunku
suvokti. Bet galiausiai suprantu, kad tas mano "vokimas ar nevokimas"
čia nieko nepadės, ne filosofuoti mano pareiga, o padėti. Ieškoti
išeities. Galima truputėlį pasipiktinti, pasistebėti, bet galiausiai
ieškoti išeities. Senam (nors sako, kad su sveikata jokių nusiskundimų
šunius neturi, nėra nei aklas, nei kurčias, nei tuo labiau paliegęs, o
vis dar ir judrus, ir energingas, ir norintis bendrauti ir netgi,
manyčiau, norintis sušilti (po galais!Juk kaip jam turėtų būti šalta!).
Gal tas jo neišsiauklėjimas nėra jau tokia neištaisoma problema?Gal tai
taisomas arba perdėtas dalykas?.. Žmonės, bokserių (kad ir pamaišytų)
gerbėjai!Žmonės, su stipresniu nei kitų, sąžinės jausmu-atsiliepkit!
Įkeliu panašaus gyvūno... žvilgsnį...
http://www.gyvunupaieska.lt/lt/animal/view/id/9265
Utenos raj. gyvūnų mylėtojų draugija
http://www.gyvunugloba.com
tačiau liaunesnio kūno sudėjimo), rudos spalvos, su baltu trikampiu
pakaklėje ir nors ne tokiu "buldogišku", trumpintu, bet kiek ilgesniu,
tačiau spalviniai visai kaip bokserio snukučiu (ypač tokiomis pat
tipiškomis šiai veislei akimis) Bartas, kuriam dabar dešimt metų ieško
namų?.. Bet tada kiekvienas perskaitęs tokį tekstą iškart klaus:" o
kodėl jis ieško?Kas nutiko jo šeimai?"... Tada vis viena tektų aiškinti.
Tai gal pradėsiu nuo kito galo: Matyt, Bartas, bokserio mišrūnas,
būdamas mažiukas pateko į tą šeimą jai pačiai netikėtai ir spontaniškai,
imant tiesiog gražų, mažą šuniuką, nesiaiškinant tarkim bokserių
veislės elgesio ypatybių (ypač žaismingumas, staigumas, tarsi
nerūpestingumas, judrumas) nes man kalbant su jo šeimininke, susidarė
vaizdas, kad bokseriai, tegul ir mišrūnai, bet nebuvo kaip veislė jų nei
norimi, nei patinkantys. Tiesiog taip jau susiklostė... Bartas, sako
šeimininkė, labai mylėjo šeimą... Šitie žodžiai tiesiog taip kontrastavo
su tuo ką išgirdau vėliau, kad įsirėžė atmintin dabar tikriausiai visam
likusiam gyvenimui. Jis buvo, žinoma, kambarinis šuo. Iki pasiekė
tikrai brandų amžių - dešimt metų. Dabar jis gyvena (gyvena?o gal
sakykim, kenčia?) tvarte. Su triušiais. Sakot šalta?Aha... manyčiau
triušiai ne galvijai, nuo jų mėšlo šiluma garu nekyla apšildydama šaltą
ūkinį pastatą. Ir šeimininkė pritaria:"tikrai, jam ten labai šalta"...
Kodėl jis ten?Nes per jo gyvenimą šeima kentėjo jo neišsiauklėjimą -
reikalus atlikdavo ir lauke, ir kambaryje. Kaip kada, kaip kur. Ir
pabodo smarvė. Dabar, sako, nors nesmirdi. Bet kad čia jau smirdi kitu
kuo-ne šuns kaka, o sugedusiu žmoniškumu. Ir neina suprasti - supranta,
kad taip buvo visuomet ir tarsi nebuvo labai nepakenčiama, supranta, kad
gyvūnas kenčia, gaili, bet sako, kad neturi kitos išeities... Sunku
suvokti. Bet galiausiai suprantu, kad tas mano "vokimas ar nevokimas"
čia nieko nepadės, ne filosofuoti mano pareiga, o padėti. Ieškoti
išeities. Galima truputėlį pasipiktinti, pasistebėti, bet galiausiai
ieškoti išeities. Senam (nors sako, kad su sveikata jokių nusiskundimų
šunius neturi, nėra nei aklas, nei kurčias, nei tuo labiau paliegęs, o
vis dar ir judrus, ir energingas, ir norintis bendrauti ir netgi,
manyčiau, norintis sušilti (po galais!Juk kaip jam turėtų būti šalta!).
Gal tas jo neišsiauklėjimas nėra jau tokia neištaisoma problema?Gal tai
taisomas arba perdėtas dalykas?.. Žmonės, bokserių (kad ir pamaišytų)
gerbėjai!Žmonės, su stipresniu nei kitų, sąžinės jausmu-atsiliepkit!
Įkeliu panašaus gyvūno... žvilgsnį...
http://www.gyvunupaieska.lt/lt/animal/view/id/9265
Utenos raj. gyvūnų mylėtojų draugija
http://www.gyvunugloba.com
|
| Veislė: | Mišrūnas |
| Miestas: | Visi |
| El. paštas: | info@gyvunugloba.com |
| Telefono nr.: | 861417836 |
Bone
Mice











