Dovanojamas Mišrūnas

Kartais atsisėdi ir net nežinai kaip viską pradėti, kaip nuslopinti tas emocijas savyje ir perteikti paprastą, liūdną istoriją. Be apmąstymų, be savo intarpų, be jokių moralų, tiesiog papasakoti.

„Naminukams“ paskambino moteris su prašymu priimti penkerių metų jauną, mažą ir žvalų šuniuką Tutį, nes gaila migdyti... Paklausite, o kam migdyti? Prieš įvardindama vieną vienintelę ir pagrindinę priežastį, turiu paminėti, kad Tutis puikiai sutaria su vaikais, mielai draugauja su kitais šuniukais, yra prisiekęs linksmuolis ir žaidimų mėgėjas. Tris metus šuniukas gyveno bute, vėliau teko keist gyvenimo sąlygas ir persikraustė prie būdos.

Nepratusiam šuneliui, grandinės rėžimas, matyt, taip įvarydavo neviltį, kad Tutis išsilaisvindavo, o tada kaip įskaudintas paauglys lėkdavo „siaubti“ apylinkių. Nežinia kiek kartų taip buvo, nežinia, ar tai gryniausia tiesa, bet Tutis nuskriaudė kaimynų vištas. Tuomet ir buvo pakeltas karo kirvis ir kaimynų ultimatumas: „Arba šuns atsikratote patys, arba tuo pasirūpinsim mes...“

Esu tikra, kad po pastarojo sakinio, bet kuriam žmogui turinčiam mylimą keturkojį, užverda kraujas ir norime žerti aibę pamokymų ir patarimų šeimininkams: galima leisti šuniui gyventi namuose, nupirkti tvirtesnį pavadį, antkaklį iš kurio neišsinertų, galų gale apsitverti voljeriuką...

Bet... Tutis ten nebepageidaujamas. Ir tai pakankama priežastis, kodėl jam teks išeiti. Matyt, bet kuriuo atveju... Daug nerašysiu, tegu nuotraukos kalba pačios už save, šįkart jos iškalbingesnės už visas rašliavas...

Pagalbos reikia ne šeimininkams, o šuniukui Tučiui. Kuris nepateisino lūkesčių, o taip nori būti mylimas. Turbūt jis taip ir liks nesupratęs, kas buvo ne taip: kada ne taip sulojo, ar neteisingai pavizgino uodegą. Tegu ir nesupranta... Tegu suranda namus, kur jis laukiamas. Deja, jaučiu, kad laiko Tučiui duota nedaug, o šansas, kurį galbūt kažkas jam gali suteikti yra gyvybiškai svarbus jaunam šuniukui.

Mielas, (tikiuosi) būsimas Tučio šeimininkė, galbūt Tau ši istorija užgavo širdį ir jau negali nusisukt ir nematyt, nes žinai, kad jeigu nepabandysi suteikti jam šanso, graušiesi visą gyvenimą. Galbūt turi vietelę savo name, bute, ar voljere? Galbūt Tutis ir nėra Tavo svajonių šuo, ir savo voljerą įrenginėji kokiam žaviam vokiečių aviganiui... Bet kodėl šalia jo, negalėtų atsirasti ir Tutis? O gal Tavo tėvelių kaime kaip tik reikalingas jaunas, nedidukas ir ištikimas sargas?

Juk negalima pačiame jėgų žydėjime leisti šuneliui išeiti anapilin vien todėl, kad jis atsidūrė ne toje vietoje, ne tuo laiku, ne pas tuos žmones.

Apgalvok ir paskambink, nes šeimininkai vis dar turį viltį ir nuoširdžiai nori išlydėti jį į naujus namus. Šeimininkės nr. 8-655-19500 (Gražina).

http://www.gyvunupaieska.lt/lt/animal/view/id/217

Veislė:	Mišrūnas
Miestas:	Visi
Telefono nr.:	865519500

Nuotraukos