Dovanojamas Mišrūnas

Turėjom kažkada problemą - Diksoną. Be galo baikštų šuniuką. Šis "naujiena" ne tik iš elgesio panašus, bet ir iš išvaizdos - ypač snukučio forma, kūno dydžiu. Pagavom jį apie globos namus pora savaičių laksčiusį todėl, spėjam, jis ne pats čia atklydo, bet buvo atvežtas ir išmestas. Taigi, šis lai būna Diksius. Ir su juo problema iš pat pradžių atrodė milžiniška ir neišsprendžiama. Nes jis laukinukas, gal būt žmogaus neliestas nuo mažumės. Atsargiai įsivarius jį į kampą, jį pirmas dienas glostėm. Nuo pirmo palytėjimo krūptelia tarsi elektros nukrėstas. Tada glostai, glostai, kalbini...Dažniausiai tik priliestas apsišlapindavo. Visą glostymo laiką bijodavo net kvėptelti, tik akutėmis į šonus šaudė. Tik nutaikęs momentą sprukdavo iš kampo ir vėl galėdavai iš naujo bandyt jį pasigauti žaizdamas žaidimą "aš bėgsiu, o tu gaudyk" ratais po voljerą. Bet koks jau čia žaidimas kai liūdna į gyvūną žiūrėti, širdį spaudžia. Ir ką su juo daryti manėm?Juk jei kates laukines iškastravę paleidžiam, tai šunį nepaleisi?!.. Bet po kažkiek laiko pasimatė pagerėjimas kai Diksiui įleidom kitą šuniuką kartu gyventi. Tas mūsų plačiaburnis šunius buvo bais meilus ir Diksius į jį nusižiūrėjęs daug linksmesnis pasidarė, uodegą iškėlė, aplink striksėt ėmė, bėginėt, kaip žaibiukas skraidyt vos spėdamas pauostyti Tave, net ištiestos jam rankos pirštus lyžtelti kokį kartą, o, matydamas, kaip jo "kambariokui" segamas pavadėlis, pats rodos galėtų irgi leistųsi prisegamas. Bet dar ne...dar nesileidžia ir bandant pasigauti, nesileidžia į kalbas vikriai išsisukdamas nuo rankų ir neprisileisdamas. Tačiau, pažanga milžiniška:) Viskas bus gerai:))Pažiūrėkit koks jis pasikeitęs (1 nuotr.) ir koks buvo(3, 4,5,6,7nuotr.). Tiesa, pirmoje nuotraukoje įdėjau koks Diksius buvo kambaryje laikomas kai jį iškastravom - nebuvo linksma, o baisu. Dabar vėl voljere, vėl laigo. Jį galima būtų paimti laikymui voljere, nes jis be galo sargus, aršiai ir skardžiai loja, plėšosi "kaip už tėvynę":)Tačiau, nebus jis šunius prie rankų einantis glostymui ir mylavimui - jis pažiūrėjimui ir paklausymui. Tačiau, nepaisant to, kad jo nemyluojam, mes mylim šitą mažių, mūsų Diksių... Kodėl gi jo negalėtų pamilti ir kas nors kitas?...
Diksius kastruotas. Dabar galės gyventi viename voljere su kokia nors drauge. Bus linksmiau nei vienam arba su kokiu niurzga bernu:)
Čia jis jau atsitiesęs ir drąsus:

O čia kambaryje, po kastracijos:

O pradžia, 2009m. rugpjūtis:




http://www.gyvunupaieska.lt/lt/animal/view/id/562
Utenos raj. gyvūnų mylėtojų draugija
http://www.gyvunugloba.com

Veislė:	Mišrūnas
Miestas:	Visi
El. paštas:	info@gyvunugloba.com
Telefono nr.:	861232962

Nuotraukos