Turim laaaabai rimtą užduotį - surasti mažyliui Čipui, tiksliau - Čipukui :-) , naujus namus ir pačius geriausius šeimininkus kokie tik gali būti ;-) . Iš anksto perspėjame - jis ypatingas šuniukas, su ypatinga 1,5 mėnesio gyvenimo istorija, tad ir naujieji šeimininkai turi būti ypatingi !Sakysite, kas gi per gyvenimiška istorija gali būti, kai šis mažas pipiriukas dar beveik telpa delne? O istorija ohoho kokia... Viskas prasidėjo vos prasidėjus šiems metams, kai sausio 9 dieną sulaukėme skambučio su pagalbos prašymu. Vienos Marijampolės miesto įmonės teritorijoje esančiame konteineryje rasti du mažyčiai šuniukai... Viskas pasirodė kur kas sudėtingiau, kai juos pamatėme - mažyliai šį pasaulį išvydo ne anksčiau, nei dieną prieš juos randant. Taigi, gyvenimo pradžia tikrai nepavydėtina :-( . Kažkas taip žiauriai ir negailestingai atsikratė nepageidaujamų ir nelauktų mažylių, o jų pirmaisiais namais tapo šaltas, pilnas šiukšlių konteineris, kur jie praleido savo pirmąją naktį...be mamos...be maisto...be šilumos...be vilties...Bet viltis atsirado, kai į mūsų pagalbos prašymą, skubiai ieškant įmotės šiems pamestinukams, atsiliepė nuostabūs žmonės. Jų kalytė neturėjo vaikiukų, bet lyg likimo paprašius, jau gera savaitė kaip jai atsirado motiniški instinktai, globojo visus namuose esančius žaisliukus, tad nieko nelaukdami, nusprendėme surizikuoti ir pabandyti įvaikinti šuniukus. Kalytė, kaip reta, pasitaikė tikrai rūpestinga ir motiniška, priėmė pamestinukus kaip savo vaikus ir ėmė jais rūpintis. Juos priglaudusiems žmonėms teko dar didesnis krūvis ir atsakomybė - ką tik gimusius šuniukus reikėjo dieną naktį, kas trys valandos maitinti ožkos pienu ir taip ne vieną savaitę...Kad ir kiek įdėta širdies ir pastangų, kreminiam šuniukui nepavyko išsikapstyti :-( . Jam jau pirmoji naktis buvo labiau nei broliui negailestinga, jis buvo smulkesnis, silpnesnis, labiau sušalęs ir visas šlapias...Tad po kelių, vilties ir tikėjimo kupinų dienų, jis iškeliavo į amžinosios medžioklės plotus...Bet nereikia nukabinti nosies, juk turime ir kitą šios istorijos herojų - Čipą. Jis visomis keturiomis kabinosi į gyvenimą, tiesiog privalėjo daryti tai vardan savo brolio, vardan rūpestingos įmotės, vardan globojančių žmonių, vardan gyvenimo ir būsimųjų šeimininkų...Neilgai trukus atsirado pieno ir pas pačią kalytę, tad globėjams tapo lengviau - reikėjo tik papildomai pamaitinti mažylį ir džiaugtis jo stiprėjančia esybe :-) . Dabar Čipukui jau beveik 1,5 mėnesio (info 2014.02.20) , jis be galo linksmas, žvitrus, stiprus ir sveikas mažylis. Po truputį mokosi valgyti rimtą maistą (varškytė, mėsytė, kiaušinis...) ir jau po savaitės kitos galės susipažinti su naujais , tikrais ir mylinčiais šeimininkais. Šis trumpo plauko rusvažandis "meškiukas" taps kažkieno numylėtiniu (nors ir dabar jau pavergęs ne vieną širdį :-D ) bei puikiu kambariniu šuniuku, kuris užaugęs žada būti nedidelio ūgio. Klausimas tik vienas - kada švęsime Čipo gimtadienį, sausio 8 dieną, kai jis išvydo šį pasaulį ar sausio 9 dieną, kai jis buvo išgelbėtas iš šalto ir tamsaus šiukšlių konteinerio?NA, O NORINTYS "ĮSIVAIKINTI" ČIPUKĄ, SKAMBINKITE TEL. 8 640 64466 ;-)Marijampolė
http://www.gyvunupaieska.lt/lt/animal/view/id/26262
Marijampolės gyvūnų mylėtojų asociacija
http://www.mgma.lt
Nuotraukos
Bone
Mice
