Dovanojamas Mišrūnas

Ji – jauna, vokiečių aviganių miršūnė kalytė Ara. Gyvenimo
pradžia nebuvo klota skaniais šunims skirtais kauliukais ar specializuotu
pašaru. Ką čia apie pašarus! Ji neturėjo nei normalios vietos gyventi, nei
normalaus gulto, nei normalaus žmogaus, kuris tinkamai ja rūpintųsi. Žmogus
buvo, bet... tik buvo.

Tas pats žmogus mažą kalaitę nusipirko dar pernai žiemą. Nusipirko,
tarsi pliušinį žaislą, kuriam nereikia priežiūros, tinkamos mitybos ir žmogaus
rūpesčio bei rankos. Kurį laiką Ara buvo pririšta lauke... prie kelmo (kaip
pati šeimininkė pasakė). Augant kalytei, pavadis ėmė ir nutrūko. Naujo pavadžio
neturėjo, tad ilgai negalvoję ją įgrūdo į medinį sandėliuką arba malkinę
(biesas žino, kaip tą statinį pavadinti; mažai ten iš jo naudos ir kaip iš
malkinės, ir kaip iš sandėliuko). Taip Ara kelis mėnesius praleido sandėliuke.
Jame nebuvo nei tinkamo guolio, kur galėtų tinkamai išsimiegoti, tik žabų krūva
ir galybė šiukšlių, kuriose ji ir miegodavo. Sandėliuke nėra nė vieno mažulyčio
langelio. Kalytė nematė dienos šviesos, žmonių ir aplinkos. Nematė tiesiogine
ta žodžio prasme. Šeimininkai nepasivargino NEI JOS IŠVESTI PAVEDŽIOTI, NEI
IŠLEISTI PASIDAIRYTI IR SUSIPAŽINTI SU APLINKINIU PASAULIU, ko labai reikia
augančiam šuniukui. Taip Ara leido savo vaikystės dienas sandėliuke. Jame ir
gamtinius reikalus atlikdavo, ir miegodavo ten, ir ėsdavo, jei šeimininkai ką
nors pro duris į purvinius „bliūdus“ įmesdavo. Kaimynai mums paskambino tik
tada, kai šeimininkė savaitę laiko nesirodė namuose, sodų bendrijoje „Šaltinėlis“,
ir savaitę laiko nešėrė jame laikomų augintinių. O jų buvo užsiveisusi ne
vieną. Be Aros, dar ten gyveno 1,5 metų šunelis Lordis (tas nors lauke ir prie
būdos, jei tą daiktą galima taip vadinti, prirakintas buvo), 2 paaugliukai
katinėliai ir 1 katytė, kuri prieš kelias dienas atsivedė 2 kačiukus (kačiukai
visi uždaryti namuose, be galimybės išeiti į lauką ir bent ten susirasti
maisto). Gyvūnų ūkis didelis, o šeimininkų atsakomybė prilygsta nemąstančio
vaiko. Apie kitus gyvūnus aprašysime vėliau. Kalytė Ara – sunkiausias ir
labiausiai apleistas augintinis.

Atvykę apžiūrėti apleisto ūkio, buvome pakraupę. Nuo
sandėliuko trenkė toks dvokas, kad, rodos, prie jo be dujokaukės negali
prisiartinti (net akis griaužė). O toje smarvėje girdėjosi lojimas ir šuns inkštimas.
Susiėmę už nosių, pažvelgėme pro duris. O ten viduje iš baimės cypiantis
keturkojis padaras (kalytė Ara), ilgą laiką nematęs žmonių, net siena ėmė
lipti. Tokiomis laikymo sąlygomis, kalytė atrodė pasibaisėtinai. Tai akivaizdus
ŽIAURAUS ELGESIO SU GYVŪNU ATVEJIS, už kurį baudžiama jau nebe administracine,
bet baudžiamąja atsakomybe. Kalytė nė karto gyvenime nemačiusi vandens
(nemaudyta), nė karto gyvenime nejutusi šukomis glostomo kailio, o ir žmogaus
rankų meilumo nemačiusi. Ji – tarsi inkščiantis zuikis, bandė pasislėpti
įsisprausdama į patį tolimiausią kampą, nes kitus lįsti nebuvo kur. Vaizdas
klaikus. Šuo panašus labiau į tokį, kuris ne vienerius metus praleido
šiukšlyne, o ne į tą, kuris turi atsakingus šeimininkus. Kalės kailis pusiau
išplikęs, vaikiškas pūkas dar nenuslinkęs, tikrieji plaukai styro kuokštais.
Dėl netinkamos mitybos ir laikymo sąlygų, žinoma, atsirado žvėriškų odos
problemų, žaizdų ir kitokių negerovių.

Netinkamai prižiūrimų gyvūnų palikti šitaip negalėjome.
Deja, teko ne dieną pavargti, kol atsirado šeimininkė ir su mumis susitiko.
Taip konfiskuoti gyvūnų negalėjome, tada jau ir mums grėstų atsakomybė. Nors
šeimininkė tvirtino, kad gyvūnus mylinti, tačiau pinigų nei veterinarui, nei
tinkamai priežiūrai neturinti. Klausimas, tai kam užsivesti tokį augintinių
ūkį, kai negali jo išlaikyti, be abejo, liko neatsakytas. Pavyko gražiuoju
susitarti, kad atiduos gyvūnus mums savo noru.



Taip, kalytė Ara ir 2 paaugliukai kačiukai atsidūrė mūsų
globoje. Likusieji gyvūnai dar laukia savo dienos pas mus. Visi jie buvo iškart
nugabenti pas veterinarą. Aros situacija gana sudėtinga. Daug odos problemų.
Ačiū Šunų fėjai, kad visos jos nėra užkrečiamos ir pagydomos. Žinoma, tam
reikės laiko, tačiau tinkama priežiūra, vaistai ir pašaras, padarys savo. Arai
buvo atlikti tyrimai dėl grybelinių ligų (nepasitvirtino). Organizmui stiprinti
ir atsigauti, bus kurį laiką leidžiami antibiotikai, ji bus maudoma
specializuotu šampūnu ir purškiama specialiu purškalu, kad kuo greičiau užgytų
žaizdos ir ataugtų gražus kailiukas. Žinoma, buvo suduoti vaistai nuo kirminų,
skirti lašai nuo kailio parazitų (gavo viską, kuo turėjo pasirūpinti buvę
šeimininkai). Taigi, Aros laukia kurį laiką specialios maudynės ir procedūros.
O visa ta kainuoja nemažus pinigus. Deja, Mažeikių gyvūnų globos draugija gali
pasigirti tik visiškai tuščiu biudžetu. Mūsų aukso puode nėra nė kelių skatikų. :(
O kalytė jauna, vos 8 mėnesių, perspektyvi ir greitai socializuojama. Ji kažkam
taps nuostabiu šeimos nariu, kai tik išgydysime. Labai prašysime visų, kurie
neabejingi tokių nuskriaustų gyvūnų likimams, prisidėti prie šios būsimos
gražuolės sveikimo. Tai galite padaryti pervesdami lėšų į draugijos banko
sąskaitą:



Paramos gavėjas:
Mažeikių gyvūnų globos draugija
Paramos gavėjo kodas: 302551425
Banko sąsk.: LT 41 7300 0101 2453 5678
Paskirtis: kalytei Arai



PASIDALINKITE ŠIUO SKELBIMU.
GAL KALYTĖ ARA RAS NE TIK PARAMOS, BET IR BŪSIMUS ŠEIMININKUS? Dėkojame iš
anksto!


http://www.gyvunupaieska.lt/lt/animal/view/id/28331
Mažeikių gyvūnų globos draugija
http://mazeikiugyvunai.lt

Veislė:	Mišrūnas
Miestas:	Visi
El. paštas:	info@mazeikiugyvunai.lt
Telefono nr.:	869981662

Nuotraukos