Dovanojamas Mišrūnas

DOVANOJAMAS JAUNAS KUDLIUKAS. Šis
nuostabus maždaug 3 metų kudliukas ieško atsakingo šeimininko ir jaukių
namų. Jam jau dukart nepasisekė. Pirmą kartą atsisakė šeimininkai patys,
antrą kartą teko šunelį atimti iš žmonių, kuriems patys ir
padovanojome. Anksčiau šuniuką buvome pavadinę Ugniumi. Jis nuostabus,
jaukus ir greitai prie žmonių, ypač vaikų prisirišantis, keturkojis.
Nors kiti šunys jam visiškai ne prie dūšios (jis jaučiasi dominantu),
tačiau puikiai sugyvena su katėmis, todėl namuose švelniakailė būtybė
nebūtų problema. Kadangi šunelio kailiniai sparčiai auga, būsimasis
šeimininkas turėtų mėgti šepečiu kedenti jo puošmenas (kad kailis
nesusiveltų į kaltūnus) ir turėtų lėšų porą kartų per metus nuvesti
ponulį į kirpyklą. Šunelis yra kastruotas, todėl jokių nepatogumų dėl
lakstymo paskui svetimas uodegas ir kalių persekiojimo nebus. Dėl
kudliuko skambinkite savanorei telefonu +370 692 99087 (tik skambučiai,
nes svarbūs reikalai dėl „įsišunininimo“ SMS žinutėmis tikrai
netvarkomi). O DABAR KUDLIUKO ISTORIJA... Tiesą sakant, mes
ir patys ne iškart supratome, kad vidury laukų, po plynu dangumi ir
kepinančia saule, be jokio lašo vandens ir šešėlio yra mūsų buvęs
globotinis Ugnius. Mat išvaizda gerokai pasikeitusi, rodos, net ir
ūgtelėjęs šiek tiek. Charakteris taip pat nė iš tolo nepriminė buvusio
įnamio (visgi, galėjo tokį pokytį įtakoti kaitri saulė). Visgi, niekas
neleis mums pameluoti, kad šeimininkų iškart puolėme ieškoti (tą pačią
dieną). Ieškojome visais įmanomais kanalais: internetu, laikraščiais ir
per radiją. Deja...iš šuniuko šeimininkų jokių žinių nesulaukėme. Po
dienos viena savanorei kažkodėl kilo mintis, kad jis labai jau panašus į
Ugnių. Kažkaip niekas negalėjome tam pritari: na, jau. Ir didesnis, ir
charakteris ne toks. Bet po poros parų bergždžių paieškų ir pakartotino
skelbimo savanorė ryžosi paskambinti Ugniaus šeimininkams. Ir o Dangau
ir Šunų fėja kartu sudėjus, jiems tikrai šunelis dingo!!!! Ir dingęs jau
keturios paros!!!!! O jie kažko laukia, anei ausų, anei nagų nekrutina,
mūsų neinformuoja ir paieškos neskelbia. Tiesa, sakė vaikai ieškojo...
apėjo parduotuvę, prie kurios, kaip jie teigia, jis dingo. Tik jo
nerado. Sakysite, kas čia tokio? Juk kiekvienam gali taip
nutikti! Suprantame, kad kiekvienam. Tačiau atsakingi šeimininkai tą
pačią dieną pradeda šuns ieškoti, o ne laukia, kol ateis Velykos arba
Kalėdos. Na, ir tai dar būtų suprantama, bet šiems šeimininkams Ugnius
dingsta NE PIRMĄ KARTĄ. Prieš 1,5 mėnesio (borželio mėnesį), jis jiems
taip pat buvo dingęs. Nei ilgai, nei trumpai – vos 7 dienoms. Vėl jie
ausis suskliautę sėdėjo, tylėjo kaip žuvys vandens prisisėmę. Kol vieną
rytą šuo buvo rastas vieno bendrabučio laiptinėje. Taip, taip, tiesiog
pririštas antrajame aukšte prie turėklų. Šeimininkė, kuri
atsakingas už šuns priežiūrą (ne vaikai, ne kas nors kitas, o būtent ji
pasirašė sutartį ir prisiėmė visą atsakomybę už šuns saugumą ir gerovę,
ir pagal sutartį ji iškart turi informuoti draugiją, kai dingsta paimtas
šuo), greičiausia nė nemanė mūsų informuoti. Beje, ne tik neinformavo,
bet ir BEGĖDIŠKAI PAMELAVO, kai mes paskambinome pasiteirauti dėl
šunelio. – Laba diena, skambiname iš Mažeikių gyvūnų globos
draugijos. Labai norėjome pasiteirauti, kaip jums sekasi su Ugniuku? Ar
viskas gerai? – Oi, tikrai labai gerai. Puikiai sutariame, šuneliui
taip pat viskas gerai, – entuziastingai paporino šeimininkai po neilgos
pauzės. – O ar nenorite, kad mes jums šunelį atvežtumėme, kad dar GERIAU JUMS SEKTŲSI? – Oi, tai šunelis pas jus?...
Kam meluoti? Kam išsisukinėti? Paklausta, kodėl neieškojo visą savaitę
šuns ir mūsų neinformavo. Ji paaiškino, kad sutartį kažkur „praganė“, o
internete mūsų telefono numerio pasižiūrėti negalėjo, nes sugedo
kompiuteris. Na, gerai... pirmą kartą atleidome. Susakėme visus
reikalavimus, ką daryti, kai dingsta šunelis, ir po pažado, kad daugiau
tikrai taip nepasikartos nurimome ir grąžinome Ugnių šeimininkams.
Ir kokia „STAIGMENA“, kai suvoki, kad žmonės yra visiškai be
atsakomybės. Kaip gaila, kad neįmanoma permatyti žmogaus kiaurai ir
kartais nepavyksta iškart rasti tinkamo šeimininko. Tokia aplaidi
situacija su šuneliu pasikartojo po 1,5 mėnesio. Mes versdamiesi per
galvas ieškome šeimininkų, o šie tyliai kiurkso sau prie kompiuterio ir
nė nekrutina ausų, kai tuo metu šuo vos neprarado gyvybės po kaitria
saule. Dėkojame žmonėms, kurie pranešė apie šią situaciją.
Žinoma, šuns šeimininkams nebegražinome. Trečias tokio aplaidaus
šeimininkų elgesio atvejis šuniui gali kainuoti gyvybę. Beje, turime
pabrėžti, kad kudliukas Ugnius nėra bėgikas, jis nepabėgo nuo
šeimininkės. Tiesiog šeimininkė neužtikrino šuns saugumo ir patikėjo
šunį antrą kartą žmogui, kuris oficialiai turi negalią ir yra visiškai
neprognozuojamas. Tikrai supykome. Negalima šitaip aplaidžiai žiūrėti į
savo prisiimtas pareigas. Beje, buvusi šeimininkė nė neatsiprašė už savo
elgesį. O tikrai atrodė padori moteris, atsakinga motina ir pareiginga
šeimininkė. Ech... gaila, kad ir mes apsirinkame dovanodami gyvūną.
http://www.gyvunupaieska.lt/lt/animal/view/id/32727
Mažeikių gyvūnų globos draugija
http://mazeikiugyvunai.lt

Veislė:	Mišrūnas
Miestas:	Visi
El. paštas:	info@mazeikiugyvunai.lt
Telefono nr.:	869981662

Nuotraukos