Dovanojamas Mišrūnas

Ar žinote tą jausmą, kai esi kažkur, ir jauti, kad kiti nenori, jog ten
būtum? Arba esi priverstas leisti laiką su kompanija, kuriems nepatinki? Kurie
norėtų, kad dingtum, viduje siunčia tave tolyn, tačiau tu vistiek esi
priverstas su jais būti. Trūkus kantrybei, susirinksi savo daiktus, orumą,
savigarbą ir, trenkęs durim, išeisi. Kaipgi būti su tais, kurie nenori, kad
būtum?

O ką daryti, jei vieninteliai
daiktai, kuriuos turi – iš to, tavęs nemylinčio, malonės numestas dubenėlis su
kaulu, jei orumas ir savigarba – tau nesuprantamos sąvokos, nes moki tik mylėt,
paklust ir tarnauti. Jei kažkam esi tik šuo, kuriuo trokštama nusikratyti, o
vežti miškan neleidžia moralės trupiniai, kurių nė iš tolo neužtenka jo
pamilti.

Marsas nežino ir nesupranta, kodėl jo nemyli. Atkeliavęs iš prieglaudos,
jis tikėjosi naujos pradžios, namų, kuriuos galės saugoti, žmonių, kuriems
galės visa siela atsiduoti. Deja, suveikus medžioklės instinktams ir papjovus
keletą vištų, jis buvo nutrenktas į voljerą, o visa meilė ir priežiūra atiduota
greit sodybon atsivežtam jaunesniam ir, matomai, geresniam Marso pakaitalui –
nė pusmečio neturinčiai vilkšunio mišrūnei.

„Greičiau pasiimkit tą šunį, mes jo nebenorim“ – taip greitai suskambo
Marso naujo gyvenimo pradžia. „Šeimininkams“ sutikus palaukti, kol savanoriai
sugalvos, ką daryti ir kur padėti šį nemažą keturkojį, šuo savo dienas leidžia
visų užmirštame voljere. Tik priėjus šoka ant tvoros, ištroškęs dėmesio,
paglostymo, gero žodžio... ko nors! Kodėl manęs nemyli? Kodėl myli ją? Kodėl glosto ją, kodėl žaidžia su ja, o ne
su manim? Kuo aš blogas?

Niekuo, Marsai. Tu nuostabus šuo. Tik, kentėjęs beglobio likimą, savo
gyvenimą susiejai su tais, kurie tavęs neverti. Tu nieko blogo nepadarei. Blogi
yra tie, kurie nesupranta, kad, priėmęs keturkojį į namus, įsipareigoji jį
mylėti, jam padėti, jį suprasti. O ne greit pakeist kitu – kaip keistumei batus
ar švarką.

Padėkite surasti Marsui tokius žmones, kurių jisai nusipelnė. Tai sargus
šuo, kuris gali saugoti jūsų namus ar teritoriją, jei tik bus mylimas, gaus
jūsų dėmesio ir taps draugu, ne tik darbininku. Marsas gali gyventi ir lauko
voljere, jei būda apšiltinta. Kadangi dar yra ganėtinai jaunas, gali būti
auklėjamas ir gyventi viduje taip pat.

Šunelis šiuo metu Kalvarijoje, tačiau rimtiems šeimininkams jį atvežtume į
bet kurią Lietuvos vietą.

Galinčius kažką pasiūlyti, prašom skambinti telefonais 8 611 99440 (Ieva)
ir 8 681 52432 (Deividas).

Mes visi norime būti mylimi...
http://www.gyvunupaieska.lt/lt/animal/view/id/39481

Veislė:	Mišrūnas
Miestas:	Visi
Telefono nr.:	861199440

Nuotraukos