Dovanojamas Mišrūnas

"Čia yra, čia nėra... Gal jos vardas Nėra?" Taip ir šaukė žmonės ją "Nėra", o ji, labai reagavo, tai gal vardas panašus iš tikrųjų toks buvęs? Nėra atklydo prieš Kalėdas į mišką prie Tauragnų kai buvo tvarkoma mediena ir pasiliko saugoti ją pašėrusių miške dirbusių žmonių. Kol buvo dirbama, Nėra tapo ir drauge, ir puikia sarge. Kai reikėjo išvažiuoti, darbininkai Nėrą atvežė mums. Alpstu nuo tokio tipo šunų. Apšąlu nuo jų išvaizdos - didelė, sunki (vaizdas toks, šiaip tai gal nelabai sunki, nes iškūdusi,neaišku kiek be maisto buvo kol miške rado žmones. Bet stambios, tvirtai į žemę besiremiančios letenos, masyvi galva), sunkus žvilgsnis - pasižiūri ir priremia, prikausto, gal ir prikala, nežinau:) Ir balsas - na toks rimtas, žemas ir abejoti neleidžiantis, kad net pagaugai gali nueiti. Snukutis nepradėjęs žilti, neturėtų būti vyresnė nei 6 metų.Beje, vokiečių aviganio mišrūnė:) Rytų Europos:)2016-01-10, antrą jos atvykimo dieną: "Va, šiandien su Nėra susidraugavom:) Belieka tik pasikartoti - puiki šunė. Truputį prašukavau visą sulipusį kailį, liko tik prie pasturgalio - pirmai draugystės dienai neatrodė labai protinga pešti plaukus tokioje jautrioje šuniui vietoje - prie uodegos:) Tada pasivaikščiojom ir nuėjom į voljerus - prie būdos atrodė nelabai saugu ją palikti, nes ji super sargi, kitų šunų irgi nemėgsta, tai žmogui kieme atvažiavus ir išgirdus jos TOKĮ stiprų, rimtą lojimą, nebūtų drąsu iš mašinos lipti. Dabar voljeruose jos baliukas kai skamba tai ojoj:) Vaikšto normaliai, yra meili - glaudžiasi prie kojos, kai glostai užmeta savo stambią, sunkią leteną kad papilvę irgi paglostytum, net prisimerkia kai kasai paausius. Žodžiu, draugė savam šeimininkui ir super sargas savo namams."
http://www.gyvunupaieska.lt/lt/animal/view/id/50032
Utenos raj. gyvūnų mylėtojų draugija
http://www.gyvunugloba.com

Veislė:	Mišrūnas
Miestas:	Visi
El. paštas:	info@gyvunugloba.com
Telefono nr.:	861232962

Nuotraukos