2009 kovo 24d.
Kaip alpinistai svajoja įkopti į Everestą, taip šunų kinkinių entuziastai nori varžytis Iditarod, arba šunų kinkinių olimpiadoje.
Šiųmetė olimpiada startavo kovo 7 d. Ankoridže (Aliaska). Kovo 18-ąją Nome gyvenvietėje pasirodė pirmasis kinkinys – Lance Mackey ir 15 šunų. Kirtęs finišą, nugalėtojas pirmiausia apglėbė Larry, devynerių metų vedlį, su kuriuo laimėjo daug prestižinių lenktynių. Kinkinių varžybų aistruolis, patyręs dresuotojas ir šunų veisėjas susirinkusiai miniai sakė, kad lenktynėse labai svarbu šunų ištvermė, fizinis parengimas, greitis, bet už viską svarbiau – patyręs šuo vedlys. Mackey šunys, vadovaujami patyrusio vedlio Larry, kasdien įveikdavo 300-320 kilometrų.
37 kartą varžėsi Iditarod dalyviai Iditarod, išvertus iš indėnų kalbos, reiškia tolimą vietą. Nuo 1925 m. šis pavadinimas reiškia ir šunų kinkinių varžybas. Šiemet lenktynės vyko 37-ąjį kartą. Dalyvavo 67 kajūrai (kinkinių varovai), apie tūkstantis šunų, daugiausia Sibiro haskių ir Aliaskos malamutų. Varžėsi 13 moterų kajūrių, tęsiančių prieš 3 metus mirusios Susan Butcher žygį. S.Butcher įrodė, kad sunkioje vyriškoje odisėjoje moterų kajūrių kinkiniai yra rimti konkurentai – 1986-aisiais ji laimėjo lenktynes. Kasmet, pirmąjį kovo savaitgalį, kai prasideda varžybos, Aliaskos gyventojai mini S.Butcher dieną, ji pažymėta šios valstijos švenčių kalendoriuje.
Aliaskos garbė: šunų kinkiniai ir kajūrai Lenktynių trasos ilgis - 1 851 km. Šį atstumą šunys pajėgūs įveikti per 9-17 dienų, rekordas – 8 dienos. Labai svarbu, koks oras bus varžybų dienomis. Ne šaltis, o atšiaurus vėjas išvargina dalyvius. Be to, Aliaskoje labai trumpas šviesusis paros metas.
„Lenktyniaujame, kad pajustume istorijos ir gamtos alsavimą, kad parodytume amžiną žmogaus ir šuns draugystę“, – sako sportininkai. Tradiciškai stipriausi yra Kanados, JAV ir Norvegijos kajūrai, tačiau šiemet neblogai pasirodė ir rusas Fiodor Koniuchov su 14 šunų kinkiniu.
Varžybų tikslas – pakartoti vakcinos gabenimo odisėją iš Ankoridžo į Nome gyvenvietę, kuriai grėsė mirtina epidemija. Joks transportas negalėjo pasiekti atkampios vietos, žmones tąsyk išgelbėjo šunų kinkiniai.
Kajūrai su šunimis atskrenda į Ankoridžą likus porai savaičių iki lenktynių, kad aklimatizuotųsi, pasitreniruotų. Į lenktynes atvyksta veterinarijos gydytojai, gyvūnų priežiūros specialistai, zoologai. Susižaloję arba sunegalavę dalyviai greitai sulaukia pagalbos.
Tarpustotėse, ruošdamiesi poilsiui, kajūrai ypač atidžiai apžiūri šunų letenas, kojas, akis, nes šios traumos dažniausios. Dauguma šunų bėga apauti batais, kai kurie su liemenėmis. Naktį šunys miega lauke. Įsirausia į sniegą, puria uodega pridengdami nosį ir akis. Kai kuriose stotelėse būna parūpinta šiaudų, tokia nakvynė prilygsta 5 žvaigždučių viešbučiui...
Kajūrai puikiai pažįsta savo šunis, varžyboms dresuoja ne vienerius metus. Nors labai gaila, bet lenktynių metu kartais šunys nugaišta. Finišą pasiekia ne visi, tačiau reikalaujama, kad finišuotų ne mažesnis kaip 6 šunų kinkinys.
Iditarod prizas nugalėtojui – 60 000 JAV dolerių ir automobilis Chrysler Dodge.
O kas šunims? Žmonių pagarba ir meilė.
Aurelija Staskevičienė, Bone.lt Informacija ir nuotraukos -
www.iditarod.com