Šunų šeimininkai netrunka pastebėti, kad konservuotą maistą augintiniai ėda skaniau. Tačiau, kuo iš tiesų konservai  šunims skiriasi nuo sauso pašaro?

Konservuoto maisto gamyba

Maistas konservuojamas buvo jau prieš 200 metų. Šis maisto modifikavimo būdas pranašus tuo, kad išlaiko drėgmę, bet nesukuria palankių sąlygų mikroorganizmams klestėti. Tai pasiekiama aukštos temperatūros ir vakuumo dėka.
Mėsa, grūdiniai produktai, mineralų papildai, vitaminai ir vanduo yra sumaišomi ir kaitinami tam tikroje temperatūroje, kol įgauna tinkamą konsistenciją. Dar karšta masė mechanizuotai supilstoma į skardines (300 – 600 skardinių per minutę). Skardinėje vanduo vėsta ir kondensuojasi, taip sukuriamas vakuumas. Tuomet skardinė uždaroma ir dar kartą kaitinama, kad būtų užtikrintas visiškas sterilumas.  Kaitinant temperatūra nebūna tokia aukšta, kad maistas išvirtų, bet pakankamai aukšta, kad žūtų bakterijos.

Konservuoto maisto pliusai

Didžiausias skirtumas tarp konservuoto ir sauso pašaro yra jų sudėtis. Konservai  šunims turi daugiau mėsos baltymų, riebalų ir mažiau angliavandenių. Lentelėje pateikiamos šunų maistuose esančių medžiagų koncentracijos procentais.

Medžiagos	Sausas šunų maistas	Šunų konservai
Baltymai	18 – 32 %	28 - 50%
Riebalai	8 - 22%	20 - 32%
Angliavandeniai	46 - 74%	18 - 57%

Konservai šunims yra apetitiški ir labiau priimtini gyvūnui dėl savo struktūros. Taip pat dėl konservavimo būdo šiame pašare nėra sintetinių konservantų. Tačiau gali būti kviečių glitimo, kuris dedamas norint maistui suteikti žele konsistenciją.

Konservuotas maistas rekomenduojamas:

- Šunims, kurie turi ilgalaikių dantų ar dantenų problemų. Dėl savo konsistencijos minkštas pašaras mažiau mechaniškai dirgina dantenas.  Dėl šios priežasties konservuoti pašarai labiau nei sausi tinka jaunikliams ir pagyvenusiems šunims.

- Šunims, turintiems šlapimo takų problemų, sergantiems diabetu ar epilepsija. Gydant šias ligas skiriama dieta gausi baltymų,  tam puikiai tinka konservuotas maistas.

Konservuoto pašaro skyrimas nutukusiems šunims vertinamas dviprasmiškai.  Viena vertus, jis rekomenduojamas, nes šiuo maistu gyvūnai greičiau pasisotina ir suvartoja mažiau kalorijų. Kita vertus, dėl apetitiško skonio šunys konservuoto pašaro suėda daugiau. 

Konservuoto maisto minusai

Sausas šunų maistas tinka labiau, jei gyvūnas šeriamas retai, tačiau didesnėmis porcijomis. Tokiu atveju nesuėstas sausas maistas dubenyje ilgiau išsilaiko nesugedęs. Konservuotas maistas šuns dubenyje sugenda per kelias valandas. O atidaryta skardinė turi būti laikoma šaldytuve ir yra nebetinkama šėrimui po 2 – 3 dienų. Tačiau nepradarytos konservuoto maisto skardinės galiojimo laikas yra ilgesnis nei sauso maisto. Dėl mažesnės kainos sausas šunų maistas yra populiaresnis.

Kad ir koks maistas būtų, svarbiausia yra jo kokybė. Vidutinės ir aukščiausios kokybės šunų maistas nepriklausomai nuo to, ar jis yra sausas, ar konservuotas visiškai patenkina šuns poreikius.