Šunų alergija maistui ir maisto netoleravimas 2

2012 rugpjūčio 6d.
Šunų alergija maistui sudaro apie 10% visų šunų alergijų. Tai yra trečia pagal dažnumą priežastis po alergijos blusų įkandimams ir alergijos įkvepiamoms dalelėms. Apie 20 % kasymosi ir niežulio priežasčių yra alergija maistui.

Alergija maistui būtinga tiek šunims, tiek ktėms. Iki šiol nepastebėta aiškaus ryšio tarp polinkio alergijai ir šuns veislės. Alergija paveikia tiek šunis, tiek kales, tiek katinus, tiek kates, sterilizuotus gyvūnus ir nesterilizuotus vienodai. Pasireikšti pirmą kartą alergija gali tiek 5 mėnesių, tiek 12 metų amžiaus. Labai dažnai kartu su maisto problemomis gyvūnai susiduria su alergija ir dar kam nors.

Alergija ar maisto netoleravimas?

Alergija maistui ir maisto netoleravimas – ne tas pats. Alergija maistui yra tikra alergija ir paprastai pasireiškia būdingu kąsymusi ir odos problemomis. Maisto netoleravimas gali sukelti viduriavimą ar vėmimą, tačiau tipiniai alerginiai požymiai nepasireiškia. Maisto netoleravimas gyvūnams panašus į žmones ištinkantį netoleravimą, suviduriavus ar ištikus virškinimo problemoms nuo aštraus ar šaldyto maisto. Tiek alergija, tiek maisto netoleravimas gali būti pašalinti, paskyrus atitinkamą dietą be simptomus sukeliančių elementų.

Dažniausi problemų kaltininkai


Atlikti tyrimai parodė, kad kai kurie ingredientai dažniau sukelia alergines reakcijas nei kiti. Dažniausių alergenų šunims sąraše yra: jautiena, pieno produktai, vištiena, ėriena, žuvis, vištų kiaušiniai, kukurūzai, kviečiai ir soja. Galite pastebėti, kad dažniausiai alergijas sukeliantys ingredientai yra ir dažniausiai sudėtyje esantys produktai. Tai nėra sutapimas. Nors kai kurie baltymai gali būti šiek tiek dažniau sukeliantys antikūnų reakcijas, daugelis baltymų yra panašūs vieni į kitus ir alergijų priežastį sukelia būtent to baltymo dažnumas. Rečiau sutinkamiems ir naudojamiems baltymams paprastai mažesnė alerginių reakcijų galimybė.

Simptomai

Alergijos maistui simptomai panašūs į kitų alergijų. Pirmi niežtinčios odos simptomai pasireiškia ant snukio, pėdų, ausų, galūnių, pažastyse, aplink analinę angą. Simptomai taip pat gali būti chroniškos  ar pasikartojančios ausų infekcijos, plaukų slinkimas, intensyvus kasymasis, karšta nosis ir odos infekcijos, kurios aprimsta naudojant antibiotikus, tačiau tuoj pat atsinaujina po jų kurso. Yra įrodymų, kad kai šuo alergiškas maistui, jis dažniau tuštinasi. Moksliniai tyrimai parodė, kad nealergiški šunys tuštinasi vidutiniškai 1,5 karto per dieną, o alergiški vartojamam maistui šunys dažnai tuštinasi 3 ir daugiau kartų.

Pakankamai sunku nustatyti ar alergiją sukelia maistas, ar kitos priežastys. Tačiau yra keli požymiai, kuriais remiantis galima įtarti kad alergiją kelia būtent maistas šunims. Vienas iš jų – jei šuo dažnai susiduria su ausų problemomis ar grybelio sukeltomis infekcijomis. Kitas - kai labai jaunas šuo jau turi vidutinio sunkumo ar sunkių odos problemų. Trečia – jei šuo kenčia nuo alergijos ištisus metus arba alergija prasideda žiemą. Ir galiausiai, jei šuns oda yra labai niežtinti, tačiau problema nepasiduoda įprastam gydymui.

Diagnozė

Daugelis kitų problemų gali sukelti panašius simptomus, todėl yra pakankamai sunku nustatyti, kad pasireiškia būtent alergija maistui. Todėl labai svarbu ištirti ir kitas galimybes ir atmesti jų tikimybę. Kai šuo gydomas nuo kitų problemų ar įsitikinama, kad kitos priežastys negali būti, tuomet galima bandyti spręsti problemas keičiant maistą.

Maisto bandymai

Tinkamo maisto ieškojimas - gyvūno maitinimas nauju maistu, kuriame naudojami nauji baltymų ir angliavandenių šaltiniai, mažiausiai 12 savaičių. Naujas maistas turi turėti sudėtyje tokius baltymus ir angliavandenius, kurių gyvūnas iki tol nėra gavęs. Tai gali būti, pavydžiui, triušiena ir ryžiai arba elniena ir bulvės. Maisto pasiūloje tokių maistų galite rasti tikrai daug. Be to, yra specialaus maisto, kuriame baltymai ir angliavandeniai yra susmulkinami molekuliniame lygyje taip, kad jie daugiau nebegali sukelti alerginių reakcijų. Toks maistas gali būti apibūdintas kaip „hidrolizuotų baltymų“ (hydrolized protein) ar „sumažintų antigenų“ (limited antigen) dieta. Dažnai naudojamas ir namuose gamintas maistas, to privalumas – galite būti tikri, ką duodate šuniui. Kai imamasi tokios gydomosios dietos, gyvūnas  turi mažiausiai 12 savaičių ėsti tik  paskirtą maistą. T. y. jokių skanėstų ar kramtukų (nebent paskiriami kartu su dieta), visiškai nieko, išskyrus specialų maistą ir vandenį. Šuniui negalima leisti laisvai lakstyti, nes jis nepastebimai gali rasti maisto ar šiukšlių.

Veterinarai dažnai rekomenduodavo specialią dietą tik 3 savaitėms, tačiau nauji tyrimai parodė, kad teigiamos reakcijos per 21 dieną pastebimos tik 26 % šunų. O daugumai šunų tiegiamos reakcijos pastebimos iki 12 savaičių.

Kartais maistui alergiškiems šunims ilgainiui išsivysto alergija ir naujam maistui, kai juo maitinama ilgą laiką. Tokiu atveju būtina vėl konsultuotis su veterinaru.
(straipsnio reitingas +31)

Skaitykite komentarus 2


reklama