Gyvūnų globos namuose, organizacijose ar tiesiog gatvėse šimtai beglobių gyvūnų, kurie dėl įvairiausių priežasčių neturi šeimininkų. Neseniai paminėtos Pasaulinės gyvūnų globos proga, bone.lt kalbina Všį Gyvūnų globos tarnybos „Pifas“ vadovę Brigitą Kymantaitę.

Kokia Pasaulinės gyvūnų dienos misija ir tikslai, kaip jie įgyvendinami Lietuvoje?

Pasaulinės gyvūnų dienos misija yra: 

- gerbti visas gyvybės formas 

- švęsti žmogaus ir gyvūnų pasaulio gerus tarpusavio santykius 

- pripažinti, suvokti, kokius svarbius ir įvairius vaidmenis gyvūnai vaidina mūsų gyvenime 

- su dėkingumu priimti visa, kuo gyvūnai praturtina mūsų gyvenimą. 



Svarbiausia, stengiamasi pabrėžti, kad humaniškas elgesys su gyvūnais būtų kiekvieno piliečio moralinė nuostata, kad gyvūnų laikytojai ne tik Pasaulinės gyvūnų dienos metu, bet visada atmintų 5 gyvūnų laisves:

- laisvę nejausti alkio ir troškulio
- laisvę nejausti nepatogumo
- laisvę nejausti baimės ir nerimo
- laisvę nejausti skausmo, nebūti sužeistam ir nesirgti
- laisvę išreikšti normalų elgesį

Lietuvoje minint šią dieną organizuojami įvairūs renginiai, rašomi straipsniai, kuriais stengiamasi atkreipti visuomenės dėmesį į gyvūnijos pasaulį, su gyvūnų gerovė susijusias problemas, skiepyti atsakomybę už įsigytą gyvūną ir kt.

Kokios Pasaulinės gyvūnų dienos paminėjimo tradicijos Lietuvoje ir kaip jos kinta, koks žmonių aktyvumas (lyginant su ankstesniais metais)?

Per pastaruosius keletą metų, manau, buvo atkreiptas didesnis visuomenės dėmesys tiek į Pasaulinę gyvūnų dieną, tiek į pačius gyvūnus. Atsirado daugiau gyvūnų globos organizacijų, kurios įvairias būdais stengiasi perteikti gyvūnų gerovės reikšmę visuomenei, atsirado daugiau informacinių straipsnių žiniasklaidoje, daugiau buvo pradėta kalbėti viešai apie gyvūnų gerovės problemas. Žmonės įvairiais būdais pradėjo remti organizacijas, tuo pačiu daugiau dalyvaudami įvairiuose renginiuose, tame tarpe ir minint Pasaulinę gyvūnų dieną.

Ar Pasaulinės gyvūnų dienos minėjimas realiai prisideda prie beglobių gyvūnų gerovės (ar daugiau žmonių nei įprastai pasiima gyvūnus iš globos namų)?

Pasaulinės gyvūnų dienos minėjimas įvairiai prisideda prie benamių gyvūnų gerovės. Visuomenė daugiau sužino apie gyvūnais besirūpinančias organizacijas, prisijungia ir siūlo pagalbą daugiau bendraminčių, labiau išryškinamos esamos problemos. Sunku pasakyti ar daugiau žmonių pasiima gyvūnų iš globos namų, nes tokios statistikos neturime. Teko matyti ir girdėti kaip kitos gyvūnų globos organizacijos atsiveda į savo renginius globojamus gyvūnus ir juos kažkam padovanoja.

Mūsų organizacijos politika skiriasi nuo kitų organizacijų tuo, kad turime nusistatę gyvūnų dovanojimo tvarką ir siekiame, kad į benamį gyvūną būtų pažvelgta taip pat, kaip ir namuose išpuoselėtą ir branginamą augintinį. T.y. žmogus, norėdamas įsigyti mūsų globotinį turi mums įrodyti, kad jis galės ir turės laiko bei visas reikiamas sąlygas atsakingai ir pilnavertiškai pasirūpinti įsigytu gyvūnu, pagal jo poreikius.

Norime, kad žmonės suprastu, jog netgi namų neturintį gyvūną nėra taip paprastą įsigyti, jis taip pat turi savo vertę, todėl jų niekuomet nedovanotume gatvėje ar renginyje. Po mūsų organizuotų švietėjiško pobūdžio renginių, gavome keletą prašymų įsigyti gyvūną. Tie žmonės turės praeiti tą pačią tvarką kaip ir visi kiti, pageidaujantys pas mus įsigyti gyvūną.

Ar Lietuvos žmonių požiūris į gyvūnų laikymą ir atsakomybė skiriasi nuo bendrų Europos/pasaulio tendencijų?

Taip, žinoma skiriasi. Tačiau visuomet girdėdama šį klausimą atsakau, kad kai kuriose Europos ar pasaulio šalyse gyvūnų globos tradicijos tęsiasi jau šimtmečius, su gyvūnų gerovę susiję įstatymai buvo priimti šimtą metų atgal, o tuo tarpu Lietuvoje tik 1997m.

Kad ir kaip norėtųsi, jog Lietuvos visuomenės požiūris būti bent truputį kitoks, suprantame, kad viskas gali vykti tik palaipsniui. Labai daug lemia ir tai, kad ankstesniais metais šuo ar katė mūsų šalyje buvo laikomi atlikti tam tikrą darbą, t.y. katė gaudyti peles, o šuo saugoti namus, teritoriją. Mūsų protėvių ar senelių jie nebuvo laikomi kaip naminiai augintiniai ar šeimos nariai.

Net ir šiomis dienomis kalbant su vyresnio amžiaus žmonėmis, sunku įrodyti, kad gali būti ir kitaip. Negali kaltinti tų žmonių, nes jie užaugo turėdami kitokį gyvenimą, tradicijas ir požiūrį. Todėl stengiamės šviesti jaunąją mūsų kartą ir laukti kol ji užaugs (šypsosi).

Kaip jūsų organizacija prisideda prie beglobių gyvūnų gerovės, ar/ir kaip vykdo prevencinę veiklą? Kokie planuojami artimiausi renginiai/projektai?

Kaip ir minėjau, vienas iš mūsų organizacijos tikslų, kad visuomenė pakeistu šiuo metu esantį benamio gyvūno, ypatingai mišrūno įvertinimą. Kai šunį ar katę galima įsigyti bet kada nuvažiavus į prieglaudą ar į renginį, nededant jokių pastangų, o tik tenkinat savo įgeidžius ir kai niekas nepasidomi ar gyvūną įsigyjantis žmogus tikrai gali sau leisti, tiek laiko klausimu, tiek finansiškai, turėti augintinį, tas gyvūnėlio vertinimas yra labai žemas.

Mes stengiamės pakeisti tą požiūri, kad žmonės suprastu, jog norint įsigyti bet kokį gyvūną, jie turi atitikti tam tikrus reikalavimus ir įdėti pastangų, įrodant, kad jie tikrai bus atsakingi šeimininkai ir turės galimybes pasirūpinti augintiniu. Sužinoję kuo daugiau apie potencialų gyvūno šeimininką, galime jam padėti išsirinkti gyvūną pagal jo šeimos, gyvenimo būdą, kad augintinis netaptų našta.

Būna atveju, kai neatiduodame tam tikro savo globotinio, nes matome, kad tam tikram žmogui jis nėra tinkamas pagal savo temperamentą, elgsena, tad pasiūlome kitą, jam tinkantį, savo globotinį. Taip stengiamės užkirsti kelią gyvūno grąžinimui ar išmetimui į gatvę,  kai nesutapus šeimininko ir gyvūno būdui, gyvūnui vėl nebelieka vietos jo namuose ir gyvenime.

Taip pat turime nemokamą paslaugą – konsultacijas šuns ir katės elgsenos klausimais, kad su augintinio elgsenos problemomis susidūręs šeimininkas nepultų atsisakinėti augintinio, tačiau galėtų kreiptis į mūsų konsultantus, kurie padės išspręsti susidariusias problemas.
Jau pusę metų intensyviai bendraujame su kai kurių miestų savivaldybėmis, Valstybinėmis maisto ir veterinarinėmis tarnybomis dėl pagrindinio gyvūnų globos ir laikymo įstatymo tobulinimo bei taisyklių miestuose.

Labai džiaugiamės, kad dar niekuomet nebuvo uždarytos mums durys, visuomet esame išklausomi, išgirsti ir vėl laukiami su savo idėjomis. Jau esame sutarę ateinantį pavasarį organizuoti bendrą diskusiją dėl pagrindinio įstatymo tam tikrų punktų keitimo ir inicijuosime pataisas.

Taip pat nepamiršime ir suaugusių bei vaikų švietimo, esame numatę įvairių konferencijų ir renginių švietimo temomis.

Kiek jūsų organizacijoje dirba žmonių/savanorių ir kaip galima tapti savanoriu?


Mūsų organizacijoje, be laikinų gyvūnų globėjų, šiuo metu aktyviai dirba apie 15 žmonių. Ankščiau ieškojome savanorių įvairiai veiklai, tačiau susiformavus komandai ir atsiradus tam tikros veiklos koordinatoriams, dabar ieškome savanorių tik tam tikroms veikloms: laikinai gyvūnų globai savo namuose, gyvūnų transportavimui, skelbimų administravimui.

Netrukus skelbsime savanorių paiešką švietėjiškai veiklai, t.y. prisijungti jau prie esančio kolektyvo ir padėti jiems toliau įgyvendinti idėjas dėl įvairių konferencijų visuomenės nariams, švietėjiškos medžiagos tolimesnio kūrimo ir pan. Visi šiuo metu pageidaujantis ir turintys iniciatyvos švietimo ar kitoje, išvardintoje veikloje veikloje, gali užpildyti savanorio anketą mūsų svetainėje.